respublika.lt

Kapitonas, neišdavęs Tėvynės - Rapolas Čemeška (0)

2014 lapkričio 17 07:50:14

1936 m. lapkričio 21 d. buvo įsteigta laivininkystės bendrovė „Lietuvos Baltijos Lloidas.“ Ši bendrovė turėjo rūpintis Lietuvos laivininkystės reikalais. Pateikiame didžiausio Lietuvos laivyno garlaivio „Panevėžys“ ir jo kapitono Rapolo Čemeškos tragiško likimo istoriją.

×
nuotr. 2 nuotr.
Jūrų kapitonas Rapolas Čemeška Klaipėdos Locų bokšte. Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

 

Pirmasis ir vienintelis kapitono reisas

1939 metais garlaivį „Panevėžys“ Leningrado uoste sulaikė saugumiečiai. Laivo kapitoną Feliksą Marcinkų areštavo. Pažadėjo paleisti su sąlyga, jei jis sutiks dirbti NKVD informatoriumi. Kitaip laukė areštas ir tremtis į Sibirą. Grįžęs kapitonas apie visą šią istoriją papasakojo laivyno vadovybei ir griežtai atsisakė plaukti į Leningradą. Kitam reisui į Leningradą laivyno vadovybė kapitonu paskyrė I šturmaną (nuo 1939 m. rugsėjo 16 d. iki lapkričio 1 d.) Rapolą Čemešką. Garlaivį „Panevėžys“ Rapolas Čemeška iš F.Marcinkaus perėmė Suomijos Hanko uoste. NKVD sužinojo apie kapitono F.Marcinkaus išdavystę. F.Marcinkui enkavedistai suruošė pasalą, bet laivo „Panevėžys“ kapitonu jie pamatė Rapolą Čemešką. Jis taip pat nepasidavė saugumiečių vilionėms.

1939 metų lapkričio 13 d., siaučiant audrai, didžiausias Lietuvos prekybos laivyno garlaivis „Panevėžys“, vadovaujamas kapitono Rapolo Čemeškos, gabeno druską iš Leningrado į Klaipėdą. Suomių įlankoje dėl antrojo šturmano Povilo Pažemecko kaltės laivas užplaukė ant uolų Revalšteino seklumoje. Nepavyko išsigelbėti pačiam šturmanui Povilui Pažemeckui bei radiotelegrafistui Ignui Prapiesčiui. Kiti igulos nariai išsigelbėjo valtimis. Kapitonui R.Čemeškai buvo iškelta baudžiamoji byla dėl dviejų žmonių žūties ir patirtų materialinių nuostolių. Bylą nagrinėjo Kauno teismas, kuris nustatė, kad kapitonas dėl laivo avarijos nekaltas. Jam ir garlaiviui „Panevėžys“ tai buvo pirmas ir vienintelis reisas. Iki šiol neaišku, ar tai nebuvo suorganizuotas laivo paskandinimas.

Jūreivio Rapolo Čemeškos likimas

Laivo nelaimė prislėgė kapitoną Rapolą Čemešką. Jis atsisakė kapitono pareigų, bet nepaliko Lietuvos prekybos laivyno. Artėjant sovietinei okupacijai kai kurie kiti laivų kapitonai pasitraukė į Vakarus. Tokį pasiūlymą buvo gavęs ir R.Čemeška, bet atsisakė palikti Lietuvą. Motyvas buvo paprastas - jis bet kada galėjo išvažiuoti į žmonos tėvynę Olandijoje. Bet ir noras plaukioti buvo didžiulis.

...1940 m. pradžioje R.Čemeška sutinka užimti pirmojo šturmano postą laive „Utena“. Prieš išvykstant į reisą laivas buvo remontuojamas Liepojoje. Prasidėjo sovietinė okupacija. Baltijos valstybėse visi laivai buvo perduoti Sovietų Sąjungos laivynui. R.Čemeška su laivu „Utena“ išplaukė iš Liepojos uosto ir tapo Latvijos sovietų respublikos jūrininku. 1940 m. rugpjūčio 3 d. Leningrade nuo laivo „Utena“ buvo nuplėšta Lietuvos trispalvė ir pakabinta raudonoji vėliava. Laivo kapitonu buvo paskirtas Liudas Serafinas. Pirmuoju šturmanu liko R.Čemeška. Laivas plaukiojo tarp Saaremų salų, Talino ir Kronštato. Vežiojo karo reikmenis, maistą, kitus krovinius. Taline vokiečiai buvo apsupę Raudonosios armijos dalinius, o Baltijos jūros prieigos užminuotos.

Naktį į 1941 m. rugpjūčio 14-ąją laivas „Utena“, grįždamas iš Kronštato, užplaukė ant minos ir sprogo. Garlaivio „Utena“ žuvimą matė šalia plaukęs garlaivis „Kretinga“. Rytą nuo vokiečių numestų bombų nuskendo garlaivis „Kretinga“. Dauguma laivo įgulos narių (tarp jų kapitonas Liudas Serafinas), skęstant laivui, žuvo. Buvo manoma, kad kartu žuvo ir I šturmanas R.Čemeška. Bet jam pavyko išsigelbėti. Ant sprogusio laivo medinės atplaišos tris dienas jūrininkas išsilaikė jūroje, kol jį išgelbėjo pro šalį plaukęs užsieniečių laivas. Išlaipino jūreivį Estijos teritorijoje, kurią kontroliavo vokiečiai. Minos sprogimo sužeistam jūreiviui reikėjo medikų pagalbos.

Įdomu, kad kiti nacionalizuoti Lietuvos laivyno garlaiviai „Marijampolė“, „Šiauliai“ taip pat žuvo pirmaisiais Antrojo pasaulinio karo metais. Ir ne visuomet nuo priešo minų. Taip 1941 m. birželio 27 d. sovietų artilerija Dauguvos žiotyse nuskandino garlaivį „Marijampolė“. Šio laivo korpusas turėjo trukdyti vokiečių laivams įplaukti į Rygos uostą... Dauguma laivų nuskendo Suomių įlankoje. Šiame laivų kapinyne yra ir buvusio Lietuvos mokomojo karo laivo „Prezidentas Antanas Smetona“ liekanos. Minų tralerio funkciją atlikęs laivas nuskendo 1945 m. sausio 11 d., reise iš Helsinkio į Taliną užplaukęs ant minos ir susprogęs...

Mirtis pasitiko Lietuvoje

Sustiprėjęs Rapolas Čemeška galėjo vykti į Vokietiją, Olandiją, bet grįžo į Lietuvą. Nutarė ieškoti šeimos. Nuvykęs į Klaipėdą, jos nerado. Vietoj namo, kuriame gyveno, pamatė griuvėsius. Buvo neramu, kur yra šeima. Ar ji gyva? Žmona olandė su sūnumi Kęstučiu buvo išvykusi į Perkalių kaimą Balninkų valsčiuje. Čia gyveno Rapolo Čemeškos artimieji. Moteris, nemokėdama lietuviškai, Rapolo brolių pasiprašė pastogės. Buvo karo metas. Krašte šeimininkavo vokiečiai. Prasidėjo žydų persekiojimai. Jie kurį laiką gąsdino kitatautę moterį, kad jos nepalaikytų žyde ir nesunaikintų. Baisu jai buvo, kad nieko nežinojo apie vyro Rapolo likimą. Grįžęs į Perkalius, Rapolas surado šeimą, gyvenančią brolio namuose. Po metų gimė dukrelė Milda Marija. Kurį laiką sunkiai sirgo žmona Marija. Netrukus skaudūs karo įvykiai laivininkystėje palaužė jūrininką. Rapolas susirgo sunkia, nepagydoma liga. Buvo paguldytas į Vilniaus psichiatrinę ligoninę. Ten ir mirė 1943 metų gegužės 25 dieną. Tuo metu jam ėjo 38 metai. Artimieji karo metu nesiryžo jo laidoti Balninkų parapijos kapinėse, todėl palaidojo Vilniuje, Jeruzalės kapinėse.

Kapitono šeimos likimas

Mirus vyrui, žmona Marija su vaikais gyveno Perkaliuose. Artėjo frontas. Tapo aišku, kad sugrįžta sovietų valdžia. R.Čemeškos žmona Marija ir vaikai galėjo pakliūti į ištremiamųjų sąrašus. Kaimo žmonės patarė Marijai su vaikais trauktis į Olandiją. Kaimo žmonės kuo galėjo parėmė lietuvio jūrininko šeimą. Prasidėjo nepaprastai sunki kelionė į tėvynę. Bet ir čia jautėsi karo padariniai. Niekas nelaukė našlės su vaikais. Marija susirado seserį, bet jos šeima nepajėgė išlaikyti atvykėlių. Teko ieškoti kitos sesers Vlisingene, pietinėje Olandijos dalyje, ten kur studijavo R.Čemeška. Tačiau ir ten laukė sunkumai. Sesers vyras buvo žuvęs kare, šeimoje augo 4 vaikai, turėjo sesuo menkai apmokamą darbą parduotuvėje. Bet netrukus sesers bakalėjos parduotuvė nedavė pajamų, teko ją parduoti ir išvykti gyventi kitur. Marija su vaikais vėl liko be pastogės. Tačiau darbšti moteris išsinuomojo kuklų butą, įsidarbino ligoninėje ir pamažu stojosi ant kojų. Sūnų Kęstutį pašaukė į karo tarnybą. Ten jis sunkiai susirgo. Šeimai tai buvo didelė nelaimė. Kęstutis liko gyvas, bet neįgalus.

Motina Marija Čemeška visą gyvenimą paaukojo vaikams. Nesukūrė ir kitos šeimos. Liko ištikima vyro Rapolo iš Lietuvos atminimui. Sulaukusi garbingo amžiaus, moteris gyveno Vlisingeno senelių namuose. Duktė Milda Marija - pradinių klasių mokytoja - ištekėjo už jūrininko. Jos vyras Petersas baigė tą patį jūrininkus rengiantį institutą (dabar politechnikos mokykla), kur prieš 70 metų studijavo jaunas lietuvis R.Čemeška. Jūrininku tapo ir R.Čemeškos anūkas, baigęs tą pačią aukštąją Vlisingeno politechnikos mokyklą. Taigi tradicijos tęsiasi. 1994 m. vasarą R.Čemeškos žmona Marija Čemeška, duktė Milda Marija su vyru Petersu lankėsi Lietuvoje. Tuomet ir sužinota apie tragišką kapitono Rapolo Čemeškos, vienintelio lietuvio, baigusio jūreivystės mokslus Olandijoje, ir jo šeimos likimą.

O R.Čemeškos tėviškėje Perkalių kaime jau nebėra tos sodybos, kurioje augo. Brolio Kazio dviejų galų sodyboje, kurioje glaudėsi karo metu Rapolo žmona su mažais vaikais, šeimininkauja jau kiti. Duktė Milda Marija, gavusi atostogų, dažnai lankosi Lietuvoje. Būtinai atvyksta į Perkalius. Lanko tėvo kapą Vilniuje, susitinka su naujais pažįstamais. Po motinos Marijos mirties, vykdydama jos valią, duktė motinos palaikų urną atvežė į Klaipėdą ir išbarstė Baltijos jūroje. Čia ji lieka amžiams.

Juozas Brazauskas,
istorikas, pedagogas iš Panevėžio

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ATASKAITA: Justino Marcinkevičiaus atminimo įamžinimui surinkta - 6885 eurai, aukotųjų skaičius - 23; primename sąskaitos Nr. LT 24 7044 0600 0780 3510
  • KOSMOSE: NASA pirmadienį Marse į orą sėkmingai pakėlė sraigtasparnį „Ingenuity“ (liet. „Išradingumas“) ir tai buvo pirmasis istorijoje motorinio orlaivio kitoje planetoje skrydis.

  • AUKŲ NĖRA: ankstų pirmadienį vietos laiku išsiveržė Indonezijos Javos saloje stūksantis Merapio ugnikalnis, 16 kartų išspjaudamas į orą įkaitusią lavą, pranešė šalies vulkanologijos agentūra.
  • TRAUKINYS: sekmadienį Egipte nuo bėgių nuvažiavo keleivinis traukinys ir buvo sužaloti mažiausiai 109 žmonės.
  • GAISRAS: sekmadienio popietę pranešta apie Šiaulių rajone degantį ūkinį pastatą.
  • TRŪKUMAS: Bosnijos ir Hercegovinos sostinėje Sarajeve gyventojai šeštadienį surengė protestą dėl pernelyg lėto skiepijimo nuo COVID-19, o dalis jų savo automobiliai užblokavo šalia pagrindinės miesto stoties esančią aikštę.
  • PASITRAUKIMAS: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje (LVŽS) bręsta mintis pasitraukti iš dar vienos darbo grupės Seime. Kovo pabaigoje apkaltinę konservatorius siekiant sukurti savo partijai palankią rinkimų sistemą, „valstiečiai“ apleido parlamento valdybos sudarytos darbo grupės, turinčios parengti rinkimų sistemos pertvarką, gretas.
  • TEMPAI NEBLOGI: padidinus vakcinacijos tempus Lietuvoje bent viena vakcinos doze jau pavyko paskiepyti 19,5 proc. visuomenės, t. y. beveik kas penktą šalies gyventoją, o vyresnių nei 65 metų gyventojų vakcinuota daugiau nei pusė – 53 proc.
  • NUSKENDO: prie Tuniso krantų nuskendo valtis su migrantais, žuvo mažiausiai 21 migrantas iš Afrikos, jiems bandant Viduržemio jūra pasiekti Italijai priklausančią Lampedūzos salą,
  • UŽBLOKAVO: penktadienį Pakistano vyriausybė, siekdama užtikrinti saugumą šalyje, laikinai užblokavo internetą.
  • PERKOPTA RIBA: pasaulyje jau pagaminta daugiau kaip 1 mlrd. vakcinos nuo COVID-19 dozių - tai įvyko balandžio 12 dieną, o kitas milijardas gali būti viršytas gegužės pabaigoje.
Daugiau

Dienos klausimas

Kur planuojate leisti vasaros atostogas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Koks Jūsų požiūris į mero rinkimus?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
1. Vitas Tomkus: GEROVĖS VALSTYBĖ YRA PEDERASTŲ VALDŽIA PLIUS VISO PASAULIO SKAITMENIZACIJA! („Pederastais“ liaudis paprastai vadina tuos, kurie kenkia savo Valstybei)
2. Olava STRIKULIENĖ: Lietuva 2146 m.: tegyvuoja „оно"
3. Vitas Tomkus: IR ŽODIS TAPS KŪNU!
4. Vitas Tomkus: TĖVYNE, TAU MŪSŲ ŠIRDŽIŲ SUTARTINĖ!
5. Civilizacijos griovimas yra užsakytas ir apmokėtas
6. Vitas Tomkus: APIE NACIONALINES VERTYBES, NACIONALINĘ LRT IR NACIONALINĘ IDĖJĄ
7. Danutė ŠEPETYTĖ: Klausimas tautiečiui: ar dar ne per karštas vanduo?
8. Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie atmintį
9. Skirmanto Malinausko melas ir „tiesa“
10. Vitas Tomkus: KADA KARAS?
11. Raimondas DIKČIUS: Koronapandemijos scenarijui – šimtas metų
12. Nuo šiol VLKK draus žodį „pederastas“
13. Algimantas RUSTEIKA: Seimo rinkimų reforma (Idėja Lietuvai Nr.3)
14. Dvejopi standartai jau įgriso
15. Olava STRIKULIENĖ: Laisvoji A.Tapino televizija - priklausoma nuo labdaros kaip benamis šuo
16. Vito TOMKAUS Sekmadieninis pamokslas, buvusiam giminaičiui Skirmantui MALINAUSKUI
17. Vitas Tomkus: SUBINLAIŽIŲ „AUKSO AMŽIUS“
18. Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie patyčias
19. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
20. Gintaras Furmanavičius: APSIVOGUSIEMS GĖJAMS KRENTA KAUKĖS
21. Vitas Tomkus: RINKTI AR NERINKTI?
22. Vitas Tomkus: O AŠ IR TOLIAU PALAIKYSIU RUSIJĄ, NORS VISI PASIUSKIT!
23. TOMKUS VS MALINAUSKAS (2)
24. Vitas TOMKUS: NUO ATGIMIMO IKI IŠSIGIMIMO
25. Sorošo tinklas Lietuvoje: Ką rašė „Respublika" apie Džordžą Sorošą prieš 15 metų (Sorošo sąrašas su naujomis „elitinėmis" pavardėmis)
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+3 +10 C

+1 +7 C

 

+2 +7 C

+10 +15 C

+8 +14 C

 

+5 +10 C

0-5 m/s

0-6 m/s

 

0-9 m/s

       

Nuorodos