respublika.lt

Kam reikalingas rusiškas „kniazius“ Gediminas?

(585)
Publikuota: 2022 lapkričio 27 15:50:00, Dr. Algimantas Anicetas Bučys
×
nuotr. 1 nuotr.
Ant Gedimino paminklo Vilniuje galėtų atsirasti titulas „karalius“, o ne „didysis kunigaikštis“. Redakcijos archyvo nuotr.

Vis labiau artėjant Lietuvos karaliaus Gedimino įkurto Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui, Vilniaus savivaldybės Istorinės atminties komisija, atsakydama į birželio 23 d. Lietuvos kūrybinių intelektualų išsiųstą atvirą laišką, uždegė raudoną šviesą pasiūlymui pakeisti užrašą ant Gedimino paminklo. Šiuo metu ant postamento užrašytas rusiško titulo „velikij kniaz" vertinys į lietuvių kalbą - „didysis kunigaikštis".

 

Istoriškai dokumentuotas titulas

Vengdamas neargumentuoto rašinėjimo, priminsiu, kad šis vertinys lietuvių kalboje pirmą kartą užfiksuotas tik XVI a. pabaigoje. Taigi, negali būti rimtos kalbos apie Gedimino laikų „didžiuosius kunigaikščius" Lietuvoje. Nedera užmiršti, kad pats Gediminas nevartojo epiteto „didysis", juo labiau „didysis kniazius".

Geriausias Gedimino epochos žinovas, anglų istorikas Stivenas Kristoferis Rouelas (Stephen Cristopher Rowell), mūsų laimei apsigyvenęs Lietuvoje, yra paskelbęs visus prieinamus Gedimino epochos rašytinius dokumentus. Jo paskelbti istoriniai duomenys leidžia įsitikinti, kad Gediminaičių dinastijos pradininkas puikiai žinojo hierarchinį skirtumą tarp suverenaus titulo „karalius" (rex) ir žemesnio pavaldaus titulo „kunigaikštis" (dux).

Karališką Gedimino titulą teikia visi diplomatiniai ano meto lotyniški ir germaniški šaltiniai. Vokiečių ordino magistras savo laiškuose (1331-1332 m.) Romos popiežiui Jonui XXI piktinasi, kad Lenkijos karalius Lokietka leido savo sūnui imti į žmonas lietuvių karaliaus dukterį, turėdamas galvoje Gedimino dukters Aldonos ir lenkų valdovo Lokietkos sūnaus Kazimiero vedybas. Gedimino laikais sudarytų tarptautinių sutarčių terminija akivaizdžiai liudija, kad jose dalyvaujančių pusių - pagonių lietuvių ir Vakarų krikščionių - valdovai yra tolygiai tituluojami karaliais.

Autentikos atsisakymas

Taigi turime paradoksą: Lietuvos valdovas Gediminas niekados netitulavo savęs Lietuvos didžiuoju „kniaziumi" ar didžiuoju kunigaikščiu, o centrinėje Vilniaus aikštėje turime Gedimino paminklą su rusiško titulo „velikij kniaz" kalkiniu perdirbiniu „didysis kunigaikštis". Ir dar sulaukėme Vilniaus savivaldybės sprendimo, esą nėra jokios priežasties pakeisti šį klaidinantį užrašą į autentišką, istoriniais dokumentais paliudytą.

Deja, autentiški šaltiniai, matyt, ne visiems atrodo svarbesni už išankstinius mokyklinius įsitikinimus. O mūsų vidurinėse ir aukštosiose mokyklose, kaip visi žinome, net neužsimenama, kad senovės Lietuvos pagonių valdovai nei XIII, nei XIV a. nebuvo ir negalėjo būti vadinami „didžiaisiais kniaziais" vien dėl tos paprastos priežasties, kad nuo XIII a. vidurio šį titulą rusų kniaziams, mongolų vasalams, teikė pačių „kniazių" prašymu mongolų chanai, užkariavę Rusios žemes. Kas gi galėjo suteikti Mindaugui, Traideniui, Vyteniui, Gediminui ar Algirdui tuos rusiškus „didžiųjų kniazių" titulus, jeigu Lietuva niekados nebuvo mongolų užkariauta?

Neminimas mūsų mokyklose ir kitas lemiamas faktas, kad pirmą kartą senovės Lietuvos valstybė buvo oficialiai pavadinta Didžiąja Kunigaikštyste (Magnus Ducatus Lithuaniae) tiktai XV a., kai du Gediminaičiai - Vytautas Kęstutaitis ir Jogaila Algirdaitis - Horodlės suvažiavime (1413m.) pasidalijo tarpusavyje valdžią Lietuvoje. Tai ir yra Lietuvos didžiosios kunigaikštystės atsiradimo ir įteisinimo data.

Kaip pažymėjo dar XX a. pirmoje pusėje lenkų istorinės teisės žinovas Janas Adamus, „akivaizdus anachronizmas yra šnekėjimas apie „Wielkie Księstwo Litewskie" (Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę) ankstesniais laikais". Mūsų dienomis Lietuvos istorikė Loreta Skurvydaitė, dalykiškai koreguodama atskirus J.Adamaus teiginius, nuodugniai ištyrė Lietuvos valdovų titulų vartojimą XIV amžiaus pabaigoje - XV amžiaus viduryje ir padarė nedviprasmišką išvadą, jog būtent XV amžiuje, žengiant „į Vytauto valdymo pabaigą (antrą pusę), aktuose atsirado Lietuvos valstybės - Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės (LDK) sąvoka".

Kokiu stebuklingu būdu Gediminas galėjo valdyti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, kuri anuomet net neegzistavo?

O buvo taip...

Vos tik Maskva, nedidukė XII-XIII a. gyvenvietė su apsaugos grioviais ir medžio aptvarais, ėmė plėstis, stiprėti ir XVI a. iškilo kaip visos Rusios žemių karinis centras, prasidėjo nuolatinis ginkluotas ir propagandinis karas prieš Lietuvą.

Rusiškų metraščių kūrėjai nuo seniausių laikų laikėsi tradicijos taikyti svetimšaliams valdovams slavišką „kniaziaus" titulą. Seniausiame Rusios metraštyje „Būtųjų laikų pasakojimas" tarp 996 m. žinių skaitome, kad Kijevo „kniazius" Vladimiras „gyveno taikoje su aplinkiniais „kniaziais": su Boleslavu Lenkiškuoju, su Steponu Vengriškuoju ir su Androniku Čekiškuoju". Akivaizdu, kad čia minimi skirtingų tautų valdovai, turintys skirtingus titulus.

Ką tai reiškia? Vieną paprastą dalyką: kitataučių titulų perdirbinėjimą. Toks nediferencijuotas universalus titulo „kniazius" vartojimas metraščiuose akivaizdžiai rodo metraštininkų, ypač XV-XVI a. perrašinėtojų, vėliau ir carinės Rusijos, o dar vėliau ir SSRS istorikų kryptingą kitataučių valdovų titulų keitimą į slaviškus titulus.

Didėjant Maskvos valdovų galiai ir jų teritorinėms pretenzijoms, rusų metraštininkai ne tik po senovei vadino lietuvių karalius Gediminą ir Algirdą žemesniais „kniazių" titulais. Ilgainiui jie pradėjo visos Gediminaičių dinastijos menkinimo ir juodinimo kampaniją.

Gediminaičiams buvo sukurta kilmės parodija. Atseit, cituoju, „kažkoks kunigaikštukas, vardu Vytenis, kilęs iš Smolensko „kniazių", patekęs į bedievio Batijaus nelaisvę, pabėgo ir apsigyveno Žemaitijos žemėje pas bartininką (miško bitininką). Ir pasiėmė jo dukterį sau į žmonas, ir pragyveno jie trisdešimt metų, ir buvo bevaikiai. Ir nutrenkė jį perkūnas. O po „kniaziaus" Vytenio pasiėmė jo žmoną jo vergas, arklininkas, vardu Gigimenikas".

Pavadinant Gedimino brolį Vytenį „kažkokiu kniaziuku", o Gediminą - to „kniaziuko" vergu, buvo nuosekliai siekiama parodyti, esą Lietuvos valdovai tėra kažkokie menki nekilmingi išsišokėliai, neturintys jokių paveldėjimo teisių net į savo lietuviškas valdas, o ką jau bekalbėti apie tuometinei Lietuvos karalystei pavaldžias Rusios žemes. Tuo pačiu metu imta be saiko aukštinti Maskvos „kniazių" kilmę.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
166
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (585)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s