Kaltų dėl Alytaus gaisro nesimatonuotraukos (13)

2019 lapkričio mėn. 07 d. 07:00:55 Perskaitė 1733

Dešimt dienų Alytuje liepsnojusios padangos, skaičiuojama, aplinkai padarė žalos daugiau nei 5,3 milijono eurų. Su panašia situacija iki tol nesusidūrę nei Lietuvos gaisrininkai, nei politikai šiandien bado pirštais vieni į kitus dėl to, kas kalti. Tačiau tai nenuramina visuomenės, kuri, matydama imituojamas Astravo elektrinės nelaimės pratybas, šiandien baiminasi, ar gali pasitikėti valdžios sprendimais tokiose situacijose.

 

Dėl Alytuje, įmonėje „Ekologistika“ kilusio gaisro ikiteisminis tyrimas Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas jau spalio 17-ąją. Tyrimas vykdomas keliomis kryptimis: dėl gaisro priežasčių, padarytos žalos ir kaltininkų nustatymo. Taip pat dėl tarnybinių pareigų neatlikimo. Neseniai Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu stabdyti UAB „Ekologistika“ registraciją Atliekų tvarkytojų valstybės registre ir stabdyti bendrovės turimo Taršos leidimo galiojimą. Tačiau prokuratūroje išaiškinta, kad tai padaryti gali pats departamentas bei Aplinkos ministerija.

Vakar Vyriausybės pasitarime patvirtino protokolinį nutarimą dėl per gaisrą Alytuje patirtos žalos atlyginimo. Protokole kalbama apie galimybę pasiūlyti Alytaus miesto bei rajono savivaldybių administracijos direktoriams nuo lapkričio 15 dienos teikti Finansų ministerijai prašymą dėl lėšų valstybės paramai gyventojams, įmonėms ar kitoms įstaigoms už žalą, patirtą ekstremalios situacijos metu. Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavedama iki lapkričio 8 dienos nurodyti Vidaus reikalų ministerijai valstybės rezervo lėšų panaudojimo gaisro metu susidariusioms pavojingoms atliekoms tvarkyti, naudojantis pavojingų atliekų tvarkymo įmonės „Toksika“ pajėgumais, poreikį. Pavojingų atliekų išvežimas turėtų būti pradėtas nedelsiant, Alytaus miesto savivaldybės ekstremalių situacijų komisijai priėmus sprendimą dėl pavojingų atliekų tvarkymo. Vakar vykusiame Kaimo reikalų komiteto posėdyje Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas teigė, kad su pienu susiję patiriami nuostoliai siekia apie 3 tūkst. eurų kasdien, o apskaičiuojant šalutinius dalykus - apie 60-70 tūkst. eurų.

„Vakaro žinios“ kalbino už vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės komunikaciją gaisro metu atsakingą patarėją Boženą Zaborovską-Zdanovič.

- Ar numatyta, kad po ministerijoje atliekamo gaisro tyrimo būtų sprendžiama dėl asmeninės atsakomybės konkretiems pareigūnams, specialistams, tarnautojams?

- Po gaisro Alytuje pamatėme, kad yra sisteminių trūkumų, kuriuos reikėtų pašalinti užkertant kelią galimoms panašaus masto ir pobūdžio nelaimėms. Todėl dabar bus daugiau dėmesio skiriama civilinei saugai sustiprinti ir gyventojų saugumui užtikrinti. Svarbiausia yra ne kaltųjų paieškos, o išmoktos pamokos Alytuje kilusio gaisro metu.

- Ministrė viešai sakė, kad kilus ekstremaliai situacijai pritrūko suvokimo, „kas ką turi daryti ir ko ne“. Kodėl to suvokimo pritrūko?

- Sakyčiau, pritrūko dėmesio civilinei saugai. Galbūt nauja miesto vadovybė nebuvo susipažinusi su ekstremalios situacijos planais, nežinojo, kad savivaldybėje turi būti sutartys, kurios prireikus turi būti aktyvuotos ir pasitelkta reikalinga technika, pvz., traktoriai, žnyplės ir t.t. Todėl buvo priimtas sprendimas stiprinti civilinės saugos sritį teikti pagalbą visoms savivaldybėms, kad atsitikus nelaimei kiekviena šalies savivaldybė žinotų, kaip turi elgtis ir kur kreiptis pagalbos.

- Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis kritikavo Vidaus reikalų ministerijos veiksmus, sakydamas, kad negauna pakankamos pagalbos iš Vilniaus ir yra priverstas kovoti su stichija savarankiškai. Viešai ministrė tikino, kad nesvarbu, kokio lygmens yra ekstremali situacija, įsijungia visi mechanizmai - galima naudoti valstybės rezervą, atlikti viešuosius pirkimus supaprastinta tvarka. Ar buvo apie tai informuotas Alytus ir visuomenė?

- Alytaus miesto savivaldybė ir miesto vadovas buvo informuoti apie tai, kuo gali naudotis ekstremalios situacijos atveju, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai padėjo užpildyti prašymus dėl valstybės rezervo, taip pat jie buvo informuoti apie viešųjų pirkimų supaprastintas tvarkas. Gesinant gaisrą dirbo ugniagesių pajėgos, sutelktos iš 5 savivaldybių, taip pat dirbo sustiprintos policijos pajėgos, evakuoti žmones padėjo kariuomenė, buvo pasirūpinta mobiliomis oro taršos matavimo stotelėmis iš Lenkijos, taip pat įsitraukė ir kitos valstybės institucijos - Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Gesinant gaisrą įmonėje „Ekologistika“ dirbo visos tarnybos, kurios  yra koordinuojamos iš Vilniaus, tad Alytus niekada nebuvo paliktas vienas.

- Ar šiandien aišku, kodėl šioje situacijoje nebuvo paskelbta valstybinio lygio ekstremali situacija, nors meras prašė tai padaryti, o vėliau tam pritarė ir prezidentas?


- Sušaukus Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisiją, buvo priimtas kolegialus sprendimas neteikti siūlymo skelbti ekstremaliąją situaciją valstybės mastu. Toks sprendimas buvo priimtas remiantis oficialiais duomenimis ir vadovaujantis atsakingų tarnybų vertinimais. Gaisras neplito, ugniagesių pajėgos buvo atitraukiamos, taip pat padariniai apėmė tik dvi savivaldybes. Po šio įvykio buvo priimtas sprendimas peržiūrėti teisės aktus ir įvertinti ekstremalios situacijos valstybės mastu paskelbimo kriterijus.

 





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net