respublika.lt

Kaip išgyvensime vertybių virsmo metą?

(79)
2021 spalio 31 20:00:00
Gediminas JAKAVONIS

Politika be principų. Turtas be darbo. Malonumas be sąžinės. Žinios be asmenybės. Komercija be moralės. Mokslas be žmoniškumo. Garbinimas be aukojimosi. Teisės be pareigų. Šiandien esame priversti sutikti, kad šios aštuonios mirtinos nuodėmės, kadaise užrašytos indų tautą į laisvę vedusio garsiojo Mohandaso Gandžio, tinka mūsų dienų Lietuvai, išgyvenančiai vertybių virsmą. Kodėl keičiasi vertybės, kuo tai gresia Lietuvai ir jos ateičiai, „Respublika" tokį klausimą neseniai kėlė diskusijoje prie apskritojo stalo. Šiandien apie tai svarsto filosofas Krescencijus STOŠKUS.

×
nuotr. 1 nuotr.
Išmintingąjį Mohandasą Gandį mums primena Rusnėje stovintis paminklas, kuriame iškilusis indų tautos sūnus įamžintas su savo draugu, iš Mažosios Lietuvos kilusiu litvaku architeku Hermanu Kalenbachu. Eltos nuotr.

 

- Mes vis dažniau kalbame apie tai, kad visuomenė serga, kad mes nebeugdome asmenybių, o auginame vartotoją. Kas yra įvykę Lietuvoje, kad, apibūdindami mūsų visuomenės būklę, jai galime pritaikyti seniausiai Gandžio suformuluotas mirtinas nuodėmes? - „Respublika" paklausė K.Stoškaus.

- Ši, beveik antinyčeistinė, tema ne tik aktuali, bet ir skausminga. Nyčė numarino Dievą, kad numarintų jo moralę, o jūs nerimaujate dėl moralės, kad prisikeltų pats Dievas. Čia pradžių pradžia surasta taikos ir religinės tolerancijos gynėjo M.Gandžio paskelbtame mirtinų (didžiausių) nuodėmių sąraše. Įdomiausia, kad tas sąrašas jungia pačias svarbiausias naujųjų laikų vertybes: „politiką", „turtą", „malonumą", „žinias", „komerciją", „mokslą", gerbimą („garbinimą") ir „teises". Gyvenimą šiomis vertybėmis Europoje atnešė vadinamasis trečiasis sluoksnis, kurio gyvenimo būdas buvo pavadintas kapitalizmu. Kaip žinoma, tas pavadinimas jam buvo suteiktas dėl to, kad jo aukščiausia vertybe tapo kapitalas, arba tiesiog pinigai. Tos vertybės buvo gana patogios, judrios, lengvai mainomos į daiktus, paslaugas ir kitus reikalingus dalykus. Jų tiesioginiais palydovais darėsi kaupiami, saugomi ir tausojami daiktai bei kiti turtai. Nesidrovėdami žmonės ėmė dėl jų gyventi, jų siekti, nepaliaujamai jais naudotis, jais rūpintis, juos taupyti ir kaupti, apie juos galvoti, kalbėti, juos girti ir šlovinti. Kapitalizmą lydėjo pinigų ir daiktų kultas, iš kurio ilgainiui išaugo dabartinis vartojimo kultas. Esame epochoje, kuri pagimdė vartotojų visuomenę. Kas yra toji vartotojų visuomenė? Tai tokia kapitalizmo raidos stadija, kai atsiranda masinė gamyba, palaikoma masinės prekybos bei masinio vartojimo, o masinė prekyba bei masinis vartojimas yra palaikomas masinės gamybos. Abi šios pusės ne tik palaiko viena kitą, bet ir spartina jų augimą. Kad ši tarpusavio sąveika būtų užtikrinta ir augtų kaip gamyba, taip ir vartojimas, vis agresyviau įsiterpia gundymo kultūra, t.y. reklama. Šios sąlygos lemia, kad pinigų ir daiktų reikšmę žymiai praauga vartojimo vertė. Visais laikais žmonės vartojo, kad gyventų, o dabar gyvena - kad vartotų. Anksčiau daiktai buvo tik pragyvenimo priemonės, kurias reikėjo saugoti bei taupyti visą gyvenimą iki jų sunykimo (suirimo, sudūlėjimo, susidėvėjimo, susinešiojimo). O dabar, kai masinė gamyba sukuria be galo daug daiktų, atpinga ir gamyba, ir daiktai. Vien dėl to, kad pingantys daiktai neužsilaikytų (neatsibostų, neįkyrėtų), juos tenka be paliovos modifikuoti, atnaujinti, naujoviškai įpakuoti, kad jie patys save reklamuotų. Vis daugiau imama gaminti trumpalaikio ir vienkartinio vartojimo priemonių. Kai daiktai pradedami švaistyti, jie ima teršti gamtą, o kai gamyba tiekia menkaverčius daiktus, be tikslo eikvojami resursai.

Spartus vartotojų visuomenės perkėlimas į Lietuvą priklausė mažiausia nuo penkių dalykų: pirma, nuo Lietuvos pereinamosios būklės; antra, nuo staigaus atsidarymo globaliam pasauliui; trečia, nuo jos imitacinės politikos; ketvirta, nuo neatsparumo gundymo kultūrai; penkta, nuo vienašališkos, (t.y. nepakankamai kritiškos) žiniasklaidos dominavimo. Lietuvai teko pereiti iš autoritarinio ir prievartinio valstybės valdymo tipo į gundymais grindžiamą liberaliąją demokratiją. Ilgai teko mokytis, kol išaiškėjo kad gundymais yra palaikomas ne tik masinės gamybos augimas, prekių įsigijimas, daiktų vartojimas, bet ir draugų susiradimas, ir ligų gydymas, ir žinių platinimas, ir emigravimas į svetimus kraštus, o, galų gale, ir visi partiniai pažadai bei rinkimų kampanijos. Tokioms gundymų atakoms žmonės neturėjo jokio atsparumo, nes negalėjo būti pasiruošę, todėl teko daug kur nukentėti ir viskuo nusivilti. Tenka tik apgailestauti, kad toji demokratija nesukūrė laukiamos savivaldos, tačiau ji išlaisvino visas įmanomas savivalės formas, arba agresyvią stipriojo teisę, su kuria mums nepavyksta susidoroti iki šiol. Atsivėrimas globaliam pasauliui ne tik pavertė mūsų valstybę neatskiriama pasaulinės masinės gamybos, prekių rinkos bei vartotojų visuomenės dalimi, bet ir gana greitai atpratino galvoti apie savo tautos išlikimą. Tą užmiršimo ir išsižadėjimo procesą tik spartino beveik visą Nepriklausomybės laikotarpį dominavusi neoliberalioji imitacinė valstybės politika. Nors valdžios keitėsi, bet ši orientacija išliko ta pati.

- „Gerieji jūsų darbai bus užmiršti rytoj. Vis dėlto, darykite gerus darbus." ,,Sąžiningumas ir nuoširdumas daro jus pažeidžiamus. Vis dėlto būkite sąžiningi ir nuoširdūs"- tai Motinos Teresės priesakai, kuriais tiktų vadovautis šiandien auklėjant mūsų jaunąją kartą. Tik kažin ar taip išauklėtas žmogus sugebės išgyventi visuomenėje, kurioje žmogus žmogui jau tampa vilku?

- Atsakymo į šį klausimą nereikia toli ieškoti. Patį tiesiausią ir trumpiausią atsakymą, aš matau šiuose Motinos Teresės žodžiuose. Jeigu esi subrendęs žmogus ir turi bendražmogiškais įsitikinimais pagrįstą nuoširdumą bei sąžinę, tai patikrink juos. Ir, žinoma, neteisink savo elgesio aplinkybėmis, bet daryk taip, tarytum tų aplinkybių iš viso nebūtų. Tik tada tavo sprendimai galės būti orūs ir atsparūs pavojingoms gyvenimo permainoms. Žinoma, atsakymas į šitą klausimą yra rizikingas, bet jis nėra toks sunkus, kaip iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti. Be to, norėčiau pakviesti į talką dar vieną žmogų, kuris yra palikęs unikalų perspėjimą, paremtą savo laikų patirtimi. Turiu galvoje senovės graikų išminčių, Sokrato mokinį Antisteną, kuris yra įsakmiai perspėjęs: „<...> Valstybės žūva tada, kai jau negali atskirti gerų žmonių nuo blogų." Šitas žmogus pasako, kad yra tokių sudėtingų situacijų, kai nebelieka aiškių ribų. Ir tokių momentų istorijoje yra buvę ne sykį. Bepigu pasmerkti Sodomą ir Gomorą. Antistenas gyveno pačiame pažangiausiame graikų mieste-valstybėje. Mes save irgi linkę priskirti prie moderniosios civilizacijos. Ši civilizacija yra turtinga, bet jos visuomenė pernelyg susvetimėjusi, pritvinkusi neapykantos, depresijos, nusivylusi, pakrikusi, negebanti nei padoriai bendrauti, nei susikalbėti. Nei techniniai pranašumai, nei mokslo laimėjimai, nei masinė gamyba čia niekuo padėti negali. Šios sąlygos tik labiau sukelia nepamatuotas iliuzijas. Mums tenka gyventi kaip tik labai ryškių krizių metu. Civilizacija serga. Ir serga sunkiai. Neoreliginis vartotojo kultas užsibaigia tokiu tikslu, už kurio - nyki beprasmybės tuštuma. Su keistu pasimėgavimu čia baigiamos ištrinti ribos tarp tiesos ir melo, tarp grožio ir bjaurumo, tarp gėrio ir blogio. Jei čia trūksta aiškumo, lieka tik vienas pasirinkimas: brėžti skirtumus ir priešintis ar užsimerkti ir leistis į dugną. Kas mato skirtumus, bet išsisukinėja, tas pasirašo nuosprendį sau ir visai civilizacijai. Bet, kaip rodo pastarojo meto įvykiai, priešintis pasiryžusių žmonių - daugėja. Svarbu tik kad jie labai nesusipyktų su sveiku protu.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (79)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • TVARKA: Norint dokumentuose pakeisti Lietuvos piliečio vardą ir pavardę į nelietuvišką formą, reikės prieš tai deklaruoti tautybę, sako teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
  • TURTAS: Vyriausybė trečiadienį nusprendė perduoti Ukrainos specialiosioms karinėms pajėgoms 24 nešiojamus termovizorius, kuriuos šiuo metu turi Lietuvos kariuomenė - jų likutinė vertė 342 tūkst. eurų.
  • ĮTARIMAI: Utenos rajono meras socialdemokratas Alvydas Katinas sako, kad ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo Utenos ligoninėje jam buvo staigmena.
  • PASIŪLYMAI: NATO artėja prie savo rašytinių pasiūlymų Maskvai užbaigimo ir turėtų juos pateikti dar šią savaitę, trečiadienį pranešė Aljanso diplomatai.
  • SANKCIJOS: Kremlius trečiadienį pareiškė, kad asmeninės sankcijos Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nebūtų skausmingos, bet duotų priešingus rezultatus, kalbant apie pastangas mažinti įtampą dėl Ukrainos.
  • ŠILUMA: Centralizuotai tiekiama šiluma Kaune ir Jurbarke vasarį bus brangesnė nei sausį.
  • PRITARĖ: Vyriausybė trečiadienį pritarė Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijai, kurios esmė yra didinti atsparumą galimoms grėsmėms.
  • TRANZITAS: „Lietuvos geležinkeliams“ nuo vasario 1-osios nutraukiant sutartį su „Belaruskalij“ apribota rizika, kad draudimai bus apeinami ir baltarusiškų kalio trąšų tranzitas tęsis, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras.
  • DERYBOS: JAV ir Europos pareigūnai derina veiksmus su gamtinių dujų tiekėjais visame pasaulyje tam atvejui, jei Rusija per konfliktą dėl Ukrainos nutrauktų tiekimą.
  • AVARIJA: Milijonai žmonių antradienį liko be elektros energijos, trijų Centrinės Azijos šalių tinklus ištikus didžiulei avarijai.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar logiškas A.Dulkio sprendimas leisti dirbti kai kurių sričių darbuotojams sergant Covid?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kurioje tvoros pusėje stovintys asmenys Jūsų nuomone labiau pažemino Sausio 13-osios aukas?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-6 -1 C

0 +3 C

 

+1 +3 C

-2 +3 C

+1 +4 C

 

0 +2 C

0-7 m/s

0-10 m/s

 

0-10 m/s