respublika.lt

Kaip siaubingąją COVID-19 pandemiją nugalėjo karo baimė

Apskritojo stalo diskusija su Gediminu JAKAVONIU

(214)
Publikuota: 2022 balandžio 25 10:30:56, Gediminas Jakavonis
×
nuotr. 1 nuotr.
Ilgiausios eilės prie vakcinacijos centrų jau seniai pamirštos. Eltos nuotr.

Vasario 24 d. prasidėjus Rusijos agresijai Ukrainoje, kai visi, neatsitraukdami nuo televizorių ekranų, kompiuterių monitorių ar radijo imtuvų, nuolat sekė karo eigą, iš viešosios erdvės nepastebimai išnyko informacija apie koronaviruso pavojų.

 

Kur dingo porą metų visą pasaulį gąsdinusi, daugybę žmonių gyvybių nusinešusi ir visų gyvenimą pakeitusi COVID-19 pandemija, prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo nuomones dėstė Seimo narė Agnė ŠIRINSKIENĖ, parlamentaras, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus VERYGA, Sveikatos teisės instituto vadovas Rimas JANKŪNAS bei Žmogaus teisių gynimo asociacijos vadovas Vytautas BUDNIKAS. Pokalbį vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.


G.JAKAVONIS: Prieš du mėnesius prasidėjęs karas Ukrainoje iš viešosios erdvės visiškai išstūmė su koronavirusu susijusią problematiką. Gal iš tiesų dvejus metus viso pasaulio žmonių gyvenimą kaustęs COVID-19 virusas staiga buvo nugalėtas skiepais ir tapo eiline vaistais pagydoma liga, kurią nustelbė kalbos apie Trečiojo pasaulinio karo grėsmę?

A.ŠIRINSKIENĖ: Manau, kad įvyko tai, kas tokiomis aplinkybėmis ir turėjo įvykti - didesnė problema - karas Ukrainoje - viešojoje erdvėje užgožė rūpesčius dėl pandemijos ir jie tapo mažiau aktualūs. Be to, ir pati pandemija, plintant „Omikron" atmainai bei dėl sezoniškumo, atsitraukia, tad ir dėl to dar mažiau domina žmones.

A.VERYGA: Na, pandemija niekur nedingo. Ir šiandien galima perskaityti žinutes apie tai, kad kasdien nustatoma gerokai virš tūkstančio naujų atvejų, bent keletas žmonių nuo šios ligos miršta. Ši valdžia, labai skambiai žadėjusi kitos kokybės tvarkymąsi su pandemija, sugebėjo tik nepagrįstai ir be jokios prasmės ilgą laiką riboti judėjimą tarp savivaldybių ir vaikus mokyti nuotoliniu būdu. Vakcinos buvo užsakytos dar praėjusios Vyriausybės ir viskas, ką reikėjo padaryti, tai tinkamai apie jas komunikuoti ir pasiekti pačius pažeidžiamiausius - vyresnio amžiaus ir daug lėtinių ligų turinčius - žmones. Nei viena, nei kita nebuvo padaryta.

Komunikacijos kampanija taip ir neįvyko. Nepavykus organizuoti net pirkimų konkurso, galiausiai buvo numota ranka ir pasakyta, kad jau nebereikia. O taikytos visuomenės spaudimo priemonės įvedant Galimybių pasą, paskatino skiepytis ne vyresnius, o būtent jaunus gyventojus. Be to supriešino visuomenę, padidino skeptiškumą kitų vakcinų (tymų, difterijos ir t.t.) atžvilgiu ir dabar toliau mažėja vaikų vakcinacijos apimtys. Vyresnieji taip ir liko nepaskiepyti.

Pats vakcinacijos proceso organizavimas buvo atiduotas savivaldybėms. Tad jei kas ir galėtų prisiimti nuopelnus dėl vakcinacijos, tai būtent savivalda. Galiausiai pandemiją išsprendė pats virusas, mutavęs į mažiau pavojingą formą. O tas, turbūt sutiksite, nuo valdžios visiškai nepriklausė. Na, nebent manytume, kad valdžia ir viruso mutaciją sureguliavo.

O prasidėjus karui Ukrainoje, viruso tema iš tiesų buvo savotiškai išstumta iš naujienų lauko, nes visų žvilgsniai nukrypo į Ukrainoje vykstantį siaubą. Tas karas nukreipė dėmesį nuo negebėjimo tvarkytis su pandemija ir dėl to kylančio visuomenės nepasitenkinimo.

R.JANKŪNAS: Manau, kad COVID-19 pandemija, jeigu ją taip galima vadinti, pasibaigė 2021 m. pavasarį. Deja, tai liko nepastebėta dėl panikos valdžios sluoksniuose, verslo įtakos, silpno Vyriausybės pripažintų mokslininkų pasirodymo ir kitų mokslininkų negirdėjimo. Mokslininkų pasirinkimas pagal lojalumą kainavo brangiai - perteklines mirtis, visuomenės supriešinimą ir ekonomikos nuostolius dėl vadinamojo Galimybių paso ir kt. Jei nuo 2021 m. pavasario COVID-19 buvo nebe medicininė, o politinė problema, tai nieko nuostabaus, kad ir išnyko ji dėl politinių priežasčių. Paaiškinsiu išsamiau.

Didžiausi ribojimai 2021 m. balandį buvo panaikinti ne dėl to, kad buvo sumažintas viruso plitimas, bet tik įsitikinus, kad tie ribojimai neveikia. Vyriausybės ekspertai apsimetė nepastebėję ir to, kad 2021 m. vasarį, kai buvo panaikintas idiotiškas reikalavimas dėvėti kaukes lauke, COVID-19 plitimas ne padidėjo, o sumažėjo. Užuot padėkoję man už tvirtą poziciją, kurią išsakiau Vyriausybės ekspertų tarybos Karantino grupės posėdyje, jie daugiau manęs ten nekvietė.

2021 m. gegužės mėnesį ne laiku ir ne vietoje buvo pradėtas politinis eksperimentas su vadinamuoju Galimybių pasu, kai šiuo, manau, nelegaliu „dokumentu" buvo apribotos nepaklusniųjų galimybės. Nei šio kvailo reikalavimo įvedimas, nei šio eksperimento pabaiga neturėjo įtakos epidemiologinei situacijai.

Galbūt kažkoks imuniteto pažymėjimas galėjo būti naudingas nebent nuo 2021 m. sausio ir vasario. Tuometiniai vakcinų klinikinių tyrimų duomenys rodė kelių mėnesių apsaugą ir dar buvo aišku, kad persirgus įgytas natūralus imunitetas yra patikimesnis už suteiktą vakcinos, todėl persirgę ar paskiepyti žmonės tuos kelis mėnesius turėjo gerokai mažesnę tikimybę užsikrėsti ir užkrėsti kitus. Vis dėlto esu tikras, kad tokios diskriminacinės priemonės gali būti priimtos tik griežtai apribotam laikui ir pasiekus visuotinį susitarimą.

Įvesti galimybių pasą gegužę galėjo sugalvoti tik realybės ir medicinos etikos nesuvokiantys veikėjai, tuo padarę didelę gėdą valstybėms, kurios nori vadintis demokratinėmis.

Turbūt visi prisimename, kad suvaržymų paso nepaklusniesiems sugrąžinimas 2021 m. išprovokavo ne tik visuomenės supriešinimą, bet ir bene greičiausią epidemiologinės situacijos blogėjimą visoje ES. Vyriausybės ekspertai apsimeta nepastebintys, kad panaikinus suvaržymų pasą nepaklusniesiems 2022 m. vasario 5 d. epidemiologinė situacija pradėjo greitai gerėti.

V.BUDNIKAS: Tai, kas vyksta Ukrainoje, labai realu ir apčiuopiama. To nepasakysi apie COVID pandemiją, kuri nėra matoma, tačiau yra nujaučiama. Taigi tai sunkiai sulyginami dalykai. Be abejonės būta daug spekuliacijų pandemijos tema. Bet kuri valdžia visuomenės nerimą išnaudoja savo galių stiprinimui, dažnai ji netgi sąmoningai tas įtampas didina. Todėl nieko nestebina, kad Lietuvoje būta labai daug perlenkimų ir perteklinės prievartos žmonėms.

Valdžia išnaudojo šį laiką žmonių pilietiškumui tramdyti, suvaržydama piliečių susirinkimų ir judėjimo laisvę. Kita vertus, tikėtina, kad šiuo metu COVID-19 baimių propagandai tiek daug pinigų nebeskiriama. O be pinigų ir dėmesys šioms baimėms (baimių viešinimui) yra kur kas mažesnis.

G.JAKAVONIS: Iškilus pasaulinio karo grėsmei, kuri jau dabar veikia visų mūsų gyvenimą, visai kitaip pradedama žiūrėti į mūsų valdžios atstovų elgesį COVID-19 pandemijos metu. Įvairūs ribojimai, bausmės, įvestos už jų nesilaikymą, ką rodė žmonių protestai Lietuvoje ir pasaulyje, - dabar atrodo buvę pertekliniai. Tačiau stebina kitkas. Kaip jums atrodo, kodėl žmogus, kalbu apie sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, neturintis jokio medicininio išsilavinimo, vadovavęs kovai su koronavirusu Lietuvoje ir, mano manymu, griovęs rajoninių ligoninių tinklą, toliau lyg niekur nieko lieka savo poste. Juk jis pripažino, kad karui mūsų sveikatos apsaugos sistema nėra pasiruošusi.

A.ŠIRINSKIENĖ: A.Dulkys dabar yra laikomas poste dėl to, kad jis patogus esamai politinei konjunktūrai. Patogus tuo, kad nėra partijos narys, nėra Seimo narys, tad juo, kai kadencija pervirs į antrąją pusę ir visi pradės galvoti apie rinkimus, bus patogu tiesiog atsikratyti. Bus patogu jį apkaltinant dėl visų I.Šimonytės Vyriausybės problemų, dėl prasto pandemijos valdymo, dėl nevykusių reformų. Konservatoriai dėl to nebus kalti, kaltas bus vienintelis ministras, kuris „nepateisino partijos lūkesčių". O kad reformos patirs fiasko - jau akivaizdu.

Kad ir centralizavus greitąją medicinos pagalbą paciento kelionė į ligoninę tik dar labiau užtruks, o tas laikas, sugaištamas kelyje, ligoniui dažnai yra lemiamas. Bus didelis žmonių nepasitenkinimas ir ligoninių uždarymu, nes visi jas pratę turėti kuo „arčiau namų", greitai pasiekiamas. Tad A.Dulkio darbas ministro poste - veikiau laiko klausimas, nes yra akivaizdu, kad politiniu balastu tapusio ministro prieš rinkimus niekam nereikės.

A.VERYGA: A.Dulkio pasirinkimas nuo pat pradžių kėlė daug klausimų. Manau, kad jau net ir žurnalistai prarado bet kokią viltį gauti iš jo kokius nors normalesnius ir pagrįstus paaiškinimus ar atsakymus. Kas kartą ko nors paklausus išgirstame tik lozungų rinkinį ir nieko konkretaus.

Ir dabar, tiek greitosios medicinos pagalbos (GMP) pertvarkymo įstatyminius pakeitimus, tiek kitus sprendimus Seime yra pateikę parlamentarai, o ne ministras. Pati GMP pertvarka tikrai reikalinga, nes yra didelis skirtumai tarp regionų, ne visus gyventojus ji pasiekia laiku. Pertvarka buvo planuota dar praėjusioje kadencijoje, tačiau planus pakoregavo pandemija.

O dėl mūsų sveikatos sistemos pasirengimo karo atvejui ne kartą bandžiau šitą klausimą kelti apie tai teiraudamasis laukiančios reformos kontekste. Pasirengimas karui net nebuvo vertinamas, nes karo prielaida nebuvo vertinama kaip reali ir tikėtina. Net ir COVID pandemija parodė, kad mes neturėjome reikiamos infekcinių ligų gydymo infrastruktūros ir ją suplanavom mokydamiesi iš pandemijos pamokų.

Per pirmąjį karantiną apmokėm medikus, nupirkom reikiamą įrangą, gydymo įstaigos įsidiegė papildomas deguonies sistemas. Ši valdžia tik sugebėjo beveik metus vilkinti infekcinių ligų klasterio vystymą, kol galų gale pasakė, kad jis bus vystomas. Taip ir su pasirengimu karui. Dabartinė ministerijos planuojama reforma turėtų būti peržiūrėta, atsižvelgiant į geopolitines grėsmes. Jau dabar turėtų veikti mechanizmas, kaip apmokyti medikus taktinės medicinos ir duoti bent minimalų susipažinimą su kariniu parengimu.

V.BUDNIKAS: Nesureikšminčiau vieno žmogaus. Jis tėra sraigtelis visoje šioje sistemoje, kuri, panašu, jau nėra pavaldi visuomenei. Matome, kad pilietiniai institutai jau nebeveikia, visuomenės nuomonės valdžia nebepaiso. Dar pernai valdžia buvo nurodžiusi visiems uždarose vietose dėvėti kaukes, netgi rekomendavo jas dėvėti privačiose erdvėse, apribojo asmenų judėjimą tarp savivaldybių, leisdama vykti tik į oro, jūrų uostus, autobusų stotis ir kt. Bet prisiminkime M.A.M.A. renginį, kurio dalyviai nedėvėjo kaukių, nesilaikė saugaus atstumo, daugelis jų į Kauną atvyko iš įvairių Lietuvos vietovių ir nesilaikė karantino taisyklių. Visuomenė šį renginį praminė puota maro metu.

O ką darė premjerė I.Šimonytė? Tuo metu ji įtikinėjo visuomenę, kad dėl koronaviruso būtina įvesti šalyje nepaprastąją padėtį. Jai verkiant reikėjo nepaprastosios padėties. Ir visai ne dėl pandemijos keliamos grėsmės, nes TS-LKD koalicijos partnerės Laisvės partijos atstovo sostinės mero R.Šimašiaus patarėjai tvirtino, jog M.A.M.A. organizatoriai pasielgė puikiai, netgi ragino nusiteikti tokiems renginiams ir ateityje.

Nepaprastoji padėtis - tai valdžios skėtis nuo kritikos, nuo visuomenės nepaklusnumo, nes, įvedus nepaprastąją padėtį, visada galima rasti dingstį uždrausti kokį nors renginį ar visuomenės nepaklusnumo akciją. Tai daugiau negu akivaizdu. Tam ir buvo sugalvoti suvaržymų pasai, kad būtų galima bausti neklusniuosius. Ciniškas požiūris į draudimus, vieniems leidžiant pramogauti, o kitus baudžiant vien už artimųjų lankymą, atskleidė ne tik išsigimusį valdžios požiūrį į žmogų ir visuomenę, bet ir tikruosius suvaržymų tikslus - riboti žmonių konstitucines teises ir laisves, kad ateityje jas būtų galima visai panaikinti.

Tokių pavyzdžių, kai su visuomene valdžia visai nebesiskaito yra begalė. Paimkime kad ir lietuvių kabos abėcėlę, kurią Seimas, neatsižvelgdamas į Valstybinės kalbos komisijos ir visuomenės reikalavimus, papildė raidėmis „X", „Q" ir „W" raidėmis, kartu teisiškai paneigdamas konstitucinę nuostatą dėl valstybinės lietuvių kalbos statuso. Kovo 22 d. „Žinių radijo" laidoje dalyvavęs Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis pranešė, jog valdžios atstovai jau siūlo išbraukti įstatymo reikalavimą, kad policijos, teisėsaugos tarnybų pareigūnai, tarnautojai privalo mokėti valstybinę kalbą.

Matome, kaip kažkokie klerkai tiek suįžūlėjo, kad jau siūlo įstatymu panaikinti Konstitucijos 14 straipsnio imperatyvią nuostatą, jog Lietuvoje valstybinė kalba yra lietuvių kalba. O kas yra šių sumanymu iniciatorius? Ne, tai ne vien odiozinė ministrė E.Dobrovolska. Tokių politikų turime labai daug. Jie yra mūsų valdžia, kuri nepaiso nei visuomenės lūkesčių, nei šalies Konstitucijos ir veikia pagal savo užgaidas. Kodėl jie taip elgiasi ir kodėl taip gali elgtis - tai atskiras klausimas ir žymiai platesnė problema, todėl ministro Dulkio buvimas ar nebuvimas jos nesprendžia.

R.JANKŪNAS: Specialistai retai tampa sveikatos apsaugos ministrais. Manau, kad pastaraisiais dešimtmečiais tik keli ministrai turėjo idėjų sveikatos apsaugai pagerinti ir stengėsi tą daryti, bet buvo smarkiai kritikuojami. Nenuostabu, kad 2004-2016 m. per Seimo kadenciją pasikeisdavo 3 sveikatos apsaugos ministrai. Apie kokią sveikatos apsaugą galime kalbėti, kai dauguma ministrų pastaraisiais dešimtmečiais buvo priklausomi nuo alkoholio ir (arba) nikotino?

A.Dulkys, prieš tapdamas ministru, labai vykusiai pasisakė apie daugumos teisės aktų priėmimą skubos tvarka. Deja, jam tapus ministru skubių teisės aktų dar padaugėjo. Manau, ministras tiesiog vykdo, kas liepta, bet gali būti ir dar blogiau.

G.JAKAVONIS: „Kova" su koronaviruso pandemija Lietuvai atsiėjo labai brangiai, vargu ar kas suskaičiuos visas išlaidas. Ypač tas, kada buvo permokėta už skiepų injekcijas, jų nupirkta per daug ir vėliau jos dovanotos kitoms valstybėms. Dabar, vykstant karui ir iškilus mūsų okupacijos grėsmei, valdžia giriasi, kad turime SGD terminalą, kuris leidžia atsiriboti nuo Rusijos energetinių išteklių. To niekas nekvestionuoja, bet reikalas tas, kad už jį mes sumokėjome keliskart brangiau. Ar, jūsų manymu, pateisinama, kad mūsų valdantieji, pasinaudodami ekstremalia situacija dėl COVID-19 ar Europoje vykstančio karo atveju, gali taip švaistyti Lietuvos biudžeto pinigus?

A.ŠIRINSKIENĖ: Papildysiu, skiepus ne tik išdovanojame. Jei juos vien išdovanotume, galbūt nebūtų taip pikta. Tačiau jų nemažai ir išpilame, kas rodo didžiulį šios valdžios neūkiškumą. Tas lėšas tikrai būtų galima rasti kur panaudoti kitur, pvz., padengti nemokamą maitinimą pradinukams. Ekstremali situacija suteikia tam tikrų privalumų valdant finansus: lengvesnis skolinimasis, paprasčiau organizuojami viešieji pirkimai. Ar tas duoda daugiau skaidrumo ir aiškumo? Panašu, neduoda.

Kad ir sienos su Baltarusija statyba. Statybai skirta neapibrėžta lėšų suma, kurią net buvo vengiama nurodyti Seimo nutarime. Kiek panaudota lėšų, niekas neskelbia. Nepaprastosios padėties įvedimo atveju Seimas netgi pabijojo kurti parlamentinę komisiją, kuri būtų turėjusi visas teises kontroliuoti nepaprastosios padėties įgyvendinimą - vėlgi Seimas neteko kontrolės instrumento, kurio buvimas numatytas Nepaprastosios padėties įstatyme.

V.BUDNIKAS: Dar 1997 metais tuometinė partija Tėvynės sąjunga pradėjo vykdyti centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus eksperimentą, nuomodama šį sektorių privataus kapitalo įmonėms. Eksperimento sukelta žala šilumos vartotojams tapo perdėm akivaizdi - šilumos kainos šoko į padangę. Panašiai atsitiko ir su elektros tiekimo sektoriumi. Valdžia ėmė versti mus pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, t.y. elektros perpardavinėtojus, vaizdžiai tariant, - nepriklausomus spekuliantus.

Dėl karo Ukrainoje sparčiai pradėjus augti naftos, dujų ir elektros kainoms, valdžia šį projektą, vadinamą elektros rinkos liberalizavimu, trumpam atidėjo, tačiau neatsisakė. Valstybiškai mąstant, elektros, dujų ir benzino bei dyzelinio kuro tiekimas protingomis kainomis, dėl jo ypatingos svarbos šalies ūkiui, gyventojų gerovei bei nacionaliniam saugumui, turi būti apsaugotas nuo rinkos sukrėtimų.

O ką daro valdžia? Dangstydamasi ,,laisvosios rinkos" frazeologija ji siekia sudaryti sąlygas niekieno nekontroliuojamiems perpardavinėtojams krautis parazitiškai gaunamus milžiniškus viršpelnius vartotojų sąskaita. Jai mažai terūpi energetikos sektoriaus veiklos reguliavimas, nors šis sektorius yra ypač svarbus šalies nacionaliniam saugumui.

Mums reikia pagaliau keisti savo požiūrį į išrinktuosius: jie gan seniai rūpinasi tik vienos visuomenės grupės - turtingųjų - interesais. Jei visas visuomenės problemas vertintume per šią prizmę, daug kas taptų aiškiau ir suprantamiau. Netgi paskutinį teismo verdiktą politinės korupcijos byloje būtina vertinti per nedidelės grupės interesų tenkinimą.

A.VERYGA: Bet kokia ekstremali situacija tuo turbūt ir skiriasi nuo kasdienio gyvenimo, kad neįmanoma visko preciziškai suplanuoti. Tačiau kai kuriose vietose kyla visokių abejonių. Kam reikėjo papildomai įsigyti vakcinų, jei jau buvo žinoma, kad ir užsakytų bus daugiau nei reikia. O tai, kad kažkurios vakcinos pasidarė labiau populiarios, vėl yra tos pačios ministerijos komunikacijos broko padarinys, kuomet buvo stabdomos vakcinacijos ir leidžiamos dviprasmiškos žinutės apie vakcinos saugumą.

Dėl investicijų į krašto apsaugą manau niekas neabejoja. Tačiau labai svarbu, kad skiriami pinigai tikrai būtų panaudoti skaidriai ir efektyviai. Aš jau minėjau medikų parengimą. Karo atveju jie būtų mobilizuoti teikti pagalbą, tačiau ar tokiems iššūkiams parengti bus skiriami pinigai iš to padidinto biudžeto, kol kas neaišku. Taip pat neaišku, kas vyksta su valstybės rezervu, kurio dalis buvo paskirta nuo Rusijos besiginančiai Ukrainai. Tas rezervas turi būti atstatytas.

Daugybę metų buvusi beveik visiškai apleista civilinės saugos sistema taip pat turi būti prikelta ir organizuota taip, kad būtų pasirengta visokioms įmanomoms grėsmėms. Geras tokio pasirengimo pavyzdys, iš kuriuo galėtumėm pasimokyti, yra Izraelis.

R.JANKŪNAS: Gaila, kad Lietuvoje dar yra „kovidinių-politinių" nesąmonių - kaukių reikalavimas viešajame transporte, gydymo ir slaugos įstaigose bei balandžio mėnesį tęsiama vakcinacija nuo rudens ir žiemos sezonų infekcijos - COVID-19. Tada, kai vakcinacija vykdavo žmonių sveikatos labui, nuo sezoninių infekcijų, pvz., gripo, buvo skiepijama prieš prasidedant sezonui.

Prieš metus stebėjausi kažkieno sugalvotu ir prezidento įgarsintu pokštu - paskiepyti proc. populiacijos iki Mindaugo karūnavimo dienos. Maniau, kad šiais metais ant to paties grėblio lipama nebus. Deja, apsirikau. Turime kelių mėnesių veiksmingumo duomenis ir siekiame sukurti imunitetą tam laikotarpiui, kai viruso plitimas yra minimalus. To negana, viruso atmaina, nuo kurios sukurta vakcina, išnyko maždaug prieš metus. Ignoruojamas tas faktas, kad COVID-19 vakcinų klinikinių tyrimų metu nevertintas veiksmingumas ir saugumas persirgusiems, o dabar persirgusių - dauguma.

Čia dar prisiminkime, kad COVID-19 klinikiniai tyrimai nebaigti, kitaip sakant, eksperimentas tęsiasi ir jis net neturi tikslo ištirti vakcinų poveikį jau persirgusiems. Dėl viso to nežinojimo buvo prieš kelias savaites į balą išmesti 28 mln. eurų. Tiksliau, ne į balą, o COVID-19 vakcinoms įsigyti antrajam ketvirčiui.

Iš vyriausybių ekspertų pusės - tyla. Nejaugi jų paskirtis yra tik pagrįsti politinius sprendimus, panašiai kaip Kinijos ir Rusijos vyriausybinių ekspertų? Putinas juk irgi renkasi „ekspertus", kurie jam sako tik tai, ką jis nori girdėti...

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
1
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (214)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s