Kainos prekybos tinkluose jokia logika nepaaiškinamos

„Vakaro žinios" užklausė „Rimi", „Iki" bei „Maximos", kodėl Lietuvoje pabrango kūdikių prekės ir kodėl yra toks didelis kainų skirtumas lyginant su Lenkija, nes vien mažesniu PVM kone 100 proc. kainų skirtumo pagrįsti negalima. Taip pat pasidomėjome, ar, siaučiant tokiai infliacijai, iš principo pasikeitė pirkėjų įpročiai, ar daugiau žmonių renkasi prekes iš pigiausio krepšelio, ar dažniau perkama per akcijas ir t.t.

„Maxima" dėl kūdikių maisto nieko konkretaus neatsakė. Tačiau apie pirkėjų įpročius pakomentavo plačiau. Prekybos tinklo „Maxima" Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas „Vakaro žinioms teigė, kad žmonės yra tapę racionalesni, labiau seka akcijas ir pagal tai planuoja savo pirkinius.

„Kasdieniuose pirkėjų pasirinkimuose didesnis dėmesys yra skiriamas svarbiausioms vartojimo prekėms, todėl stebime sumažėjusius aprangos, galanterijos bei kitų pramoninių prekių, kurios nėra pirmo būtino, pardavimus. Akcijos ir kitos įvairios nuolaidos visada buvo svarbios pirkėjams, tačiau šiuo metu tai yra ypač aktualu. Net 82 proc. pirkėjų nurodo, kad jiems yra svarbu, jog apsiperkant jų pageidaujamai prekei būtų taikoma nuolaida", - dėstė M.Tilmantas.

„Rimi Lietuva" atstovė Gabrielė Šerėnienė tvirtino, kad kūdikių maisto kainos susijusios su įvairiais veiksniais, kuriuos gamintojai patiria dėl pasaulio ekonomikas sukrėtusio Ukrainos karo.

„Tęsiasi atsistatymas po COVID-19 krizės - žymiai išaugo kaštai, susiję su pakuočių medžiagomis, pabrango pieno mišinių ingredientai, taip pat ženkliai padidėjo energijos kainos", - vardino G.Šerėnienė, nors lygiai su tokiomis pačiomis problemomis susidūrė ir Lenkija.

Pasak jos, nors prekių skaičius pirkėjų krepšeliuose pasikeitė nedaug, vis dažniau renkamasi pigesnes prekes.

O štai „Iki" komunikacijos vadovė Vaida Budrienė pareiškė, kad jos atstovaujamas prekybos tinklas kainų politikos nekomentuos. Kai tokį atsakymą perdavėme skaitytojai Virginijai, ji spėjo, kad „neturi prekybininkai logiško atsakymo, tai renkasi tylą. O atsakymas paprastas - gobšumas".

Kainų palyginimo ir racionalaus vartojimo portalo pricer.lt įkūrėjas bei vadovas Arūnas VIZICKAS:

- Lietuvos prekybininkai aiškina, kad pas mus kainos didesnės nei Lenkijoje, nes padidėjo kaštai, išaugo energetikos kainos. Tačiau juk tas pats vyksta ir Lenkijoje. Ar tai rimti argumentai?

- Mes kaip tik praėjusį savaitgalį su viena TV laida važiavome į Lenkiją, tai pamatėme, kokios ten kainos. Mūsų „Iki" toks pat kūdikių maistelis parduodamas po 24 eurus, o Lenkijos „Biedronkoje" - po 11 eurų.

Yra kelios pagrindinės priežastys. Pirma - pas mus yra iškreipta kainodara: prekybininkai nerealiai užkelia kainas, o po to, viliojant pirkėjus, nuo jų dalina „nuolaidas". Tačiau tos nuolaidos nereiškia, kad prekybininkas pardavinėja prekes vos ne už savikainą. Ne. Dažniausiai su „nuolaidomis" prekė parduodama už normalią kainą ar net kiek didesnę, nei siūlo gretimos rinkos.

Įdomu tai, kad nulinis PVM Lenkijoje įvestas šviežiam maistui, o daugeliui prekių galioja 23 proc. PVM - netgi didesnis nei mūsų 21 proc. Tačiau ir tų kategorijų prekės Lenkijoje brangesnės.

- Galite pateikti konkrečių pavyzdžių, kaip skiriasi analogiškų produktų kainos?

- Pavyzdžiui, „Milka" šokoladui yra įvesta vadinama reguliari kaina 1,55 euro, kai tas pats šokoladas Lenkijoje kainuoja 0,85 cento. Vištienos krūtinėlė Lietuvoje kainuoja 6,99 euro, Lenkijoje - apie 3,70 euro. Tokius pavyzdžius galima vardinti ir vardinti. Yra dar toks fenomenas, kad lietuviškos prekės išvažiuoja iš Lietuvos ir Lenkijoje stebuklingai atpinga.

Pastebėjome, kad pienininkai savo produkciją Lenkijai pardavinėja pigiau nei Lietuvoje. Nelabai sąžiningas elgesys savų pirkėjų atžvilgiu. Užsienyje prekybininkai turi alternatyvų - gali pirkti iš Lietuvos, o gali ir nepirkti. O Lietuvos prekybininkai priversti konkuruoti, nes yra koncentruota rinka, mat yra 4 didžiausi gamintojai. Pasekmė: Lietuvoje „Dvaro" pienas kainuoja virš 1,7 euro, o Lenkijoje tokių pat parametrų pienas kainuoja 89 centus. Beje, „Dvaro" varškės kilogramas Lietuvoje jau kainuoja 13-14 eurų!

- Esate užsiminęs, kad Lenkijoje suveikia PVM lengvatos - jei jos įvedamos, prekybininkai pasidalina su pirkėjais. Ar Lietuvoje lengvatos suveiktų, ar vis tik prekybininkai didžiąją naudos dalį pasiimtų sau?

- Kad PVM sumažinimas duotų efektą, reikia daug faktorių. Turi būti išardyta susitarimų dėl kainų sistema, turėtų veikti reali konkurencija - kad apsimokėtų pardavinėti pigiau, jei nori didesnės rinkos dalies. O kai konkurencijos beveik nėra, gaunasi taip, kaip su „Lidl". Atėjo „Lidl" - Lietuva plojo katučių, nes padarė mažesnes kainas. Tačiau tik užėmė tam tikrą rinkos dalį ir viskas apsivertė. Dabar generuoja pelnus ir kai kuriais atvejais tampa vienu brangiausių prekybos tinklų. Susidaro įspūdis, kad vadovaujamasi nuostata: geriau parduoti mažiau, bet brangiai.

Praėjusi Vyriausybė bandė su tuo kovoti, tačiau tai buvo paversta pajuokos objektu. Todėl dabar mes turime didžiausią infliaciją ES. Dabartinės Vyriausybės elgesys sudaro įspūdį, kad augančios kainos ją tenkina, nes generuoja daugiau pajamų iš PVM.

- Gamintojai, prekybos tinklai produkcijos brangimą aiškina energijos išteklių brangimu. Ar tikite, kad jos sugrįžtų į buvusį lygį, jei analogiškai atpigtų energetika? Juk žmonės jau būtų pripratinti prie beprotiškų kainų, tai kam jas mažinti, jei galima didinti pelnus?

- Visų pirma noriu akcentuoti, ką Vyriausybė turi daryti. PVM turi būti konkurencingas, kad žmonės Lietuvoje uždirbtų pinigų nevažiuotų išleisti Lenkijoje. Turi būti labiau liberalizuota rinka smulkiajam verslui. Dabar iš ūkininkų pieną supirkinėja pusvelčiui. Ūkininkas galėtų pats pieną pardavinėti. Bet pas mus taip viskas suvaržyta visokiais epidemiologiniais dalykais, kai nei pieno, nei mėsos smulkioji pramonė nesivysto. Prie Suvalkų yra 14-15 skerdyklų. O pas mus norint ją atidaryti, reikia investuoti milijonus dėl drastiškų sąlygų.

Kalbant apie kainas - kol Lietuvoje žmonės pirks, tol jos augs. Dabar energetika atpigo, ūkininkų dalis produkcijos kainoje sumažėjo, bet galutinė prekių kaina kažkodėl nesumažėjo. Todėl nemanau, kad energetikos kainoms grįžus į buvusį lygį, į tą patį lygį grįžtų ir produktų kainos. Tikrai ne rinkos dėsniais Lietuvoje viskas pagrįsta. Viskas pagrįsta logika: jei moka - imkim.

- Kas iš prekybos tinklų pastaruoju metu yra kainų lyderis iš blogosios pusės?

- Lyderiai kaitaliojasi - vienu metu būna vieni, kitu - kiti. Tačiau prie didesnių kainodarų priskirtume „Rimi" ir „Iki" bei jų elektronines parduotuves. Nes jose net egzistuojanti vadinamoji reguliari kaina būna padidinta.