Ką atostogoms žada vasara Lietuvoje?

Nusiteikę optimistiškai

Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė A.Vaitkuvienė prognozavo, kad šie metai bus geresni negu praėję.

„Maždaug 90 proc. kaimo turizmo sektoriaus klientų yra vietiniai. Mums sunku buvo, kai dėl pandemijos visi buvome priversti sėdėti namie. Šiemet tokių ribojimų nėra, tad tikimės, kad klientų srautai išaugs. Juolab kad dėl sudėtingos geopolitinės situacijos dažnas mieliau renkasi poilsį ne tolimuose kraštuose, o arčiau namų",- pasakojo A.Vaitkuvienė.

Ji taip pat išreiškė viltį, kad į mūsų kraštą sugrįš iki pandemijos joje gausiai lankęsi turistai iš Vokietijos, Izraelio.

„Pirmieji buvo pamėgę Klaipėdos regioną, kur ieškojo savo šaknų. Antriesiems patiko Molėtų apylinkėse. Pastebėjome, kad labai dažnai atvykėliai iš Izraelio išsinuomodavo namuką kokiam mėnesiui ir tuomet leisdavosi į kelionę po Lietuvą. Kiek teko bendrauti, juos labai traukė mūsų miškai ir dar išlikusi natūrali gamta, todėl kiek neramina pastaruoju metu didinamos kirtimų apimtys. Paradoksas, bet nelikus miškų, galime prarasti ir dalį turistų", - sektoriaus niuansus atskleidė prezidentė.

Paklausta apie sodybų užimtumą ir kainas, ji teigė, kad čia didelių pokyčių neįvyko.

„Toliau išlieka pastarojo meto tendencija, kai patikusią sodybą liepos-rugpjūčio mėnesiams reikėtų užsisakyti iš anksto, nes paskui gali nelikti vietos. Birželis būna ramesnis, tačiau minėti du mėnesiai - ypač intensyvūs, - patarė A.Vaitkuvienė. - Kita vertus, savininkai puikiai supranta, kad nemažai lemia permainingi Lietuvos orai, todėl savo sodybas pertvarko taip, kad jos būtų tinkamos poilsiui ir rugsėjo ar net spalio mėnesiams.

Nepaisant to, kainos gąsdinti neturėtų. Anksčiau 1-2 gandriukų sodybose, atitinkančiose visus poilsio ir asmens higienos reikalavimus, nakvynė žmogui kainavo apie 8-10 eurų, penkių gandriukų - 30-imt ir daugiau. Šiemet planuojama, kad jos augs 10-15 proc. Kiek didesnis augimas galimas nebent naujai aktyvaus poilsio mėgėjų atrastoje Dzūkijoje, tačiau ir čia jis neturėtų viršyti 20 proc."

Restoranų ateitis valdančiųjų rankose

O štai Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė savo sektoriaus perspektyvas vertino skeptiškai.

„Miestuose veikiantys viešbučiai ir restoranai jau susiduria su akivaizdžiu turistų stygiumi. Jeigu iki pandemijos tokiu metu viešbučių užpildymas siekdavo 75-85 proc., tai dabar jis yra minimalus. Tarsi šito būtų maža, viešbučius ir restoranus užgriuvo smarkiai išaugę energijos išteklių kaštai ir padidinti atlyginimai. Be to, artėja terminas, kai restoranams teks mokėti atidėtus mokesčius, - susikaupusias problemas vardino prezidentė. - Latvija nusprendė nemažinti PVM restoranams ir šalyje pasipylė bankrotai. Matydami tai, prašome valdančiųjų mokesčių mokėjimą restoranams atidėti dar metams, nes, priešingu atveju, bankrotai prasidės ir pas mus.

Valstybei tai irgi būtų naudinga, nes išsilaikę restoranai ne tik išsaugotų darbo vietas, bet ir sumokėtų visus mokesčius. Jų bankroto atveju mokesčiai būtų nurašomi. Deja, bet esantys valdžioje mūsų nenori girdėti. Jie kalba apie esą didelius lankytojų srautus, tačiau neįvertina, kiek pastarieji realiai maitinimo įstaigose palieka pinigų."

Ji neslėpė, kad Lietuvos viešbučių ir restoranų sektoriui ypač pakenkė karas Ukrainoje.

„Atšaukiant pandeminius ribojimus tikėjomės atsigavimo, bet tuomet Lietuvoje buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Užsieniečiai galvoja, kad karas vyksta ir pas mus, todėl masiškai atšaukia rezervacijas. Reaguodama į tai, Pasaulinė turizmo asociacija prognozuoja, kad Vakarų Europoje turizmas atsigaus 2023-ais metais, o mūsų regione - tik 2024-ais. Bet tuos dvejus metus mums dar kažkaip reikia išgyventi, - optimizmu netryško E.Šiškauskienė. - Kurortai vasarą turėtų gyventi kiek geriau, bet ir ten didžiąją dalį pelno „suės" išaugę kaštai. Apie miestų viešbučius net kalbėti sunku. Juose apsistodavusius turistus iš Rytų galime pamiršti, vietos gyventojų jie taip pat netraukia."

Europinė parama, E.Šiškauskienės teigimu, daugiausia orientuota į pramonės įmones, o turizmo sektorius, jeigu jos ir sulauks, tai dar negreitai.

„Deja, šiandien susiklostė tokia situacija, kad mes laukti nebegalime, nes rizikuojame išvis iškristi iš turizmo rinkos. Juolab kad kitose Europos šalyse keičiantis valdžioms PVM viešbučiams nėra keičiamas, o Lietuvoje kas ketverius metus turime įrodinėti, kad mums tai yra gyvybiškai svarbu. Mes, turizmo sektoriaus atstovai, niekaip negalime suprasti, kodėl tiek postringaujančios apie europinę tvarką, šioje srityje Lietuvos valdžios neseka jų pavyzdžiu. Nemažai šalių nekalba apie jokias lengvatas, o įprastą PVM apgyvendinimo paslaugoms skelia per pusę ir prilygina jį eksportiniam. Europos vidurkis šiame sektoriuje buvo 10-11 proc., tačiau jau pasigirsta kalbų, kad jį, taikantis prie Azijos nustatyto 5-6 proc. PVM, gali tekti mažinti. Jeigu Lietuvos valdžia nuspręs atšaukti apgyvendinimo sektoriui taikytą sumažintą PVM, mes prarasime konkurentabilumą. Suprantu, kad tiems, kas gyvenime nėra sukūręs darbo vietos, sunku suprasti turizmo sektoriaus specifiką, bet gal tokiu atveju tikslinga būtų išgirsti dirbančius joje ne vienerius metus," - sakė E.Šiškauskienė.