respublika.lt

Jaunimas valdžios diktatui nepasiduos

(252)
Publikuota: 2022 rugsėjo 09 09:58:00, Justina GAFUROVA
×
nuotr. 7 nuotr.
Tarptautinio studentų susivienijimo valdybos narė Rūta Nazaraitė, šią vasarą atsiėmusi Molbertinės tapybos restauravimo magistro diplomą Vilniaus dailės akademijoje. Rūtos Nazaraitės asmeninio albumo nuotr

Atėjo rugsėjis, kai į didmiesčius vėl suplūdo studentai krimsti aukštojo mokslo. Kas jų laukia šiemet - vis dar nežinia, bet praėję mokslo metai tikrai ilgam įsirėš į atmintį. Retas drįsta viešai prabilti, kad koronaviruso pandemija pakeitė studentų gyvenimą ir suskirstė akademinę bendruomenę. Nenorėję skiepytis nuo naujos ligos buvo nustumti į socialinę atskirtį.

 

Apie tai viešai prabilti išdrįso Tarptautinio studentų susivienijimo valdybos narė Rūta Nazaraitė, šią vasarą atsiėmusi Molbertinės tapybos restauravimo magistro diplomą Vilniaus dailės akademijoje. Šventės metu Rūta turėjo galimybę pasakyti sveikinimo kalbą kolegoms ir bendruomenės nariams. Ji pasinaudojo proga papasakoti, ką per pastaruosius metus patyrė studentai.

„Iš esmės mokslo metų pradžioje universitetų viešojoje komunikacijoje liko tik pasiskiepiję arba to dar padaryti nespėję studentai. Nors buvo sudaryta galimybė mokytis nuotoliniu būdu, vis dar sunku įsivaizduoti nuotolinio mokymosi pritaikymą tam tikrose akademinėse sferose. Tie, kurie nesutiko ar nespėjo pasinaudoti naujuoju preparatu - vakcinomis, buvo išstumiami už bendruomenės ribų. Dalis studentų bijojo savo nuomonę atskleisti viešai, bijojo, kad dėstytojai ir kiti bendruomenės nariai juos engs, menkins.

Jauni žmonės jautėsi pasimetę, buvo suformuotas įspūdis, kad esi ne toks, kaip visi. Suprantant visiems žinomą faktą, kad virusu gali užsikrėsti visi nuo visų, nepriklausomai nuo pasiskiepijimo ar persirgimo fakto, toks sudarytas spaudimas, mano nuomone, buvo daugiau politinis, o ne medicininis", - sakė R.Nazaraitė.

Sveikindama visus su diplomų įteikimu, jauna menininkė išreiškė viltį, kad kūrėjų bendruomenė ir toliau nebijos laužyti netinkamus standartus, net kai jie susiję su valdžios sprendimais, ir žmogiškumą iškels virš kitų dalykų: „Linkiu, kad akademija išliktų puiki vieta kūrybai visiems studentams ir nė vienas nesijaustų smerkiamas, atstumtas, nepatirtų spaudimo dėl to, kad jo nuomonė nesutampa su viešai išreikštu diktatu. Nes šis prievartos formatas gali būti bandomas panaudoti vėl. Viskas priklauso nuo mūsų. Išlikime budrūs ir atviromis širdimis patys kurkime rytojų, kuriame vyrauja atjauta, o ne įsakymų vykdymas, žmogiškumas, o ne siekis atstumti kitaip mąstantį."

- Reikėjo daug drąsos ryžtis tokiai kalbai visos akademijos bendruomenės akivaizdoje? - „Vakaro žinios" paklausė absolventės R.NAZARAITĖS.

- Pirmiausia reikėjo apsispręsti, kad noriu ją pasakyti. Gal buvo kiek drąsiau, nes tai buvo ne pirmas mano viešas kalbėjimas šia tema. Sunkioji dalis buvo tai, kad žinojau, jog salėje yra dauguma tų, kurie mano pozicijai nepritars. Baiminausi to, kokia bus reakcija, nors ir žinojau, kad turiu tai išsakyti. Tad taip, reikėjo pasiryžti.

Norėjau, kad mano žodžiai pasiektų tuos žmones, kurie gal apie tai, ką kalbėjau, iki tol nebuvo girdėję. Galų gale po tokių sunkių metų, tai buvo gera vieta ir tinkamas laikas pasakyti garsiai, kad ne viskas buvo taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Ir tikrai ne viskas ėjosi sklandžiai.

- Kaip reagavo kolegos, kiti bendruomenės nariai?

- Administracija ir artimiausi dėstytojai apie tokią mano poziciją žinojo jau nuo mokslo metų pradžios, nes buvau atvirai pasisakiusi šia tema. Jau pernai metų rugpjūtį, kai buvo paskelbta, kad gyvose paskaitose galės dalyvauti tik pasiskiepiję studentai, aš iš karto kreipiausi į administraciją ir kėliau daug klausimų. Tiesa, ne į visus savo laiškus sulaukiau atsakymo. Bet universitete buvo žinoma mano pozicija.

Tad nors ir tikėjausi, bet labai negatyvių reakcijų nesulaukiau. Tiesa, mano tėvai, sėdėdami salėje, girdėjo, kaip kažkas komentavo, jog gana jau man kalbėti. Bet į akis niekas to nepasakė. Vienas žmogus netgi priėjęs paspaudė ranką ir pasakė, kad tai buvo gera kalba.

- Kokiomis sąlygomis mokėsi tie, kurie nebuvo pasiskiepiję?

- Studentams, kurie neatitiko pasiskiepijimo, nemokamo testavimo arba persirgimo kriterijų, buvo numatyta išlyga mokytis nuotoliniu būdu. Bet dailės akademijoje mokytis nuotoliniu būdu nelabai įmanoma. Pavyzdžiui, mano pačios specialybė yra praktinė. Tad buvo nedidelių konfliktų su dėstytojais, tačiau galiausiai aš buvau tiesiog iškelta į kitas patalpas, kur galėjau dirbti.

Kalbant bendrai, nuotolinio mokymo kokybišku aš nelaikyčiau. Pavyzdžiui, esant karantinams, tapybos praktikos likdavo namuose, o su dėstytojais būdavo tik pasikonsultuojama. Kiek žinau, medicinos studijose studentai būdavo labai spaudžiami atlikti praktiką ligoninėse. Bet į ligoninę priimami tik pasiskiepiję darbuotojai. Dalis studentų dėl šios priežasties rinkosi įstaigas kituose miestuose ir savo lėšomis vykdavo į darbą vien dėl šių iškeltų kriterijų.

- Kaip manote, kodėl tiek mažai jaunų žmonių drįso apie tai kalbėti? Gal tai, kad buvo toks pasiskirstymas, kitiems atrodė normalu?

- Tikrai buvo tokių, kuriems viskas atrodė normalu ir tinkama. O kita dalis nedrįso pasisakyti, kiti tikėjosi, kad tai bus laikina. Aš analizavau Vilniaus dailės akademijos, Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto socialinę komunikaciją ir pamačiau, kad joje nepasiskiepiję studentai tiesiog neegzistuoja. Būdavo kalbama tik apie pasiskiepijusius arba pasiskiepyti nespėjusius. Taip tu savotiškai esi išstumtas už bendruomenės ribų.

Nepasiskiepiję ar nepersirgę studentai jautėsi užspausti ir tikrai ne kiekvienas drįso išsakyti savo poziciją. Kiekvienas puikiai suprato, kad tai gali atsiliepti pažymiams ar įskaitoms. Susitikdavome su jaunais žmonėmis, kurie atvirai išreikšdavo nusivylimą, jog nesupranta, kodėl taip su jais elgiamasi. Išsakęs savo nuomonę, gaudavo spaudimą iš visų pusių. Tokiam dalykui reikia pasiryžti. Todėl puikiai suprantu tuos jaunus žmones, kurie bijojo, bet skatinčiau pasisakyti. Nes kuo jaunimas garsiau kalbės, tuo daugiau pokyčių sulauksime. Man atrodo, kad tai, jog jaunas žmogus negalėjo išsakyti savo nuomonės, nulėmė nemažai vidinio nusivylimo.

- Trūko palaikymo iš aukštųjų mokyklų vadovybės?

- Iš universitetų administracijos ir vadovų nesulaukėme jokio palaikymo. Neteko girdėti, kad kažkam iš studentų, nenorėjusių ar negalėjusių skiepytis, būtų padėjusi administracija. Nors buvo ir tokių atvejų, kai skiepytis nenorėjo jauni žmonės, kurie buvo patyrę komplikacijų po skiepų praeityje. Net jie nesulaukė jokios pagalbos. Priešingai - girdėjome gąsdinimus išmesti iš bendrabučių, neleisti kokybiškai mokytis.

- Ar tiesa, kad dalis studentų apsisprendė stabdyti mokslus ir net buvo tokių, kurie studijas nutraukė?

- Tikrai tokių buvo. Iš mūsų susivienijimo taip pat yra tokių, kurie sustabdė studijas. Buvo tokių, kurie buvo priversti mesti mokslus. Pavyzdžiui, viena studentė turėjo mesti studijas, nes Vytauto Didžiojo universitete nesutiko su Galimybių paso sąlygomis, o dėl to sulaukė administracijos keršto ir galiausiai buvo išmesta už paskaitų nelankymą. Nors paskaitų lankyti negalėjai, jeigu neatitinki Galimybių paso sąlygų. Nesvarbu, kad jos keičia sutarties sąlygas, kurias studentai yra sudarę su universitetais.

- Tiesa, kad Tarptautinis studentų susivienijimas siekė inicijuoti grupinius ieškinius aukštosioms mokykloms dėl Galimybių paso taikymo?

- Taip, pirmasis ieškinys buvo inicijuotas prieš Galimybių paso ribojimus, tačiau kai Galimybių pasas buvo išbrauktas iš teisės aktų, buvo pradėtas kitas procesas. Šiuo metu vis dar kviečiame jaunus žmones jungtis prie ieškinio susigrąžinti pinigus, kurie buvo išleisti testavimams. Džiugu, kad tuo metu studentai sulaukė palaikymo iš šalies - daliai studentų išlaidas testavimui padengė smulkaus verslo asociacija „Petys už laisvę". Tokiu kritiniu metu palaikymas ir padrąsinimas jaunam žmogui buvo labai svarbus. Bet teisinė iniciatyva dėl išlaidų prisiteisimo vis dar vyksta, tad kviečiu visus jungtis ir ginti savo teises.

- Artėja ruduo. Kaip manote, kas mūsų laukia?

- Labai tikiuosi, kad laukia kuo mažiau prievartos. Nuspėti sunku ir matome, kad kyla keistas naratyvas, susijęs su rudeniu. Bet tikiuosi, kad kuo toliau, tuo daugiau žmonių pamatys, kad tai, kas vyksta, ne visuomet atrodo logiška. O kartais panašu, kad tai tėra prievarta dėl prievartos.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
187
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (252)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s