Vakar Seime Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila, visuomenininkė, mokytoja Astra Genovaitė-Astrauskaitė ir Lietuvos visuomenės tarybos narė, teisės mokslų daktarė Nendrė Černiauskienė kalbėjosi apie teisėsaugą. Spaudos konferencija buvo skirta neeiliniam įvykiui - pasak kalbėjusių, Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė Nida Grunskienė patvirtino, kad Lietuvos įstatymas jai nėra įstatymas.
Nepagarba signatarui
Konferencijoje pirmas kalbėjęs Z.Vaišvila atkreipė dėmesį į tai, kad konferencijai buvo siekiama sutrukdyti, todėl jos transliacija iš pagrindinės Seimo svetainės buvo nukreipta į „seimo jutubo kanalėlį".
Vėliau signataras papasakojo apie nepavykusį rugsėjo 15-os susitikimą. Pasak jo, kai pagaliau Generalinė prokurorė teikėsi priimti nuo rugpjūčio 3-os iki rugsėjo 2-os dienos prie prokuratūros badavusią mokytoją A.Genovaitę-Astrauskaitę, teisėsaugos institucija buvo raštu informuota, jog visuomenininkę lydės žmogaus teisių gynėjai ir jis pats.
„Atvykus į Generalinę prokuratūrą sužinojome, kad priėmimas yra pavėlintas. Netrukus į vestibiulį nusileido neprisistačiusi darbuotoja ir pareiškė, kad „generalinė prokurorė N.Grunskienė priėmė sprendimą nepriimti signataro Z.Vaišvilos ir priims tik A.Genovaitę- Astrauskaitę". Ji patikino, kad N.Grunskienė žino, jog pagal įstatymą, pažymėjimą pateikę signatarai gali patekti į valdžios įstaigas ir vadovai privalo juos priimti, tačiau ji minėtu įstatymu nesivadovaus", - sakė Z.Vaišvila. Jo teigimu, po šios žinios A.Genovaitė-Astrauskaitė bandė prisiskambinti generalinei prokurorei, tačiau atsiliepusi sekretorė atsisakė sujungti.
Signataras pabrėžė, kad generalinės prokurorės sprendimas, kuris tariamai yra aukštesnis už įstatymą, jam taip pat nebuvo pateiktas. Tą pačią dieną sprendimo buvo paprašyta raštu. Atsakymo, pasak signataro, dar laukiama.
Vertindamas prokurorės veiklą, jis priminė ir 2021 m. rugpjūčio 10-osios vakaro riaušes prie Seimo. Z.Vaišvila nurodė, kad jie kartu su signataru Egidijumi Klumbiu surinko ir teisėsaugai perdavė įrodymus to, kas iš tikro tądien nutiko, tačiau teisėsauga atsisakė tirti medžiagą.
Ypač signatarui užkliuvo tai, jog prokuratūra, besidangstydama Asmens duomenų įstatymu, atsisakė patikslinti, kas nutiko per riaušes be sąmonės nuo Seimo išvežtai moteriai. Jo nuomone, N.Grunskienė su juo atsisakė susitikti, bijodama ir šio klausimo, todėl jis prašys teisinių minėtų aplinkybių įvertinimo.
Įsigali neigiama praktika
N.Černiauskienė patikslino, kad tai buvo ne pirmas kartas, kai visuomenininkę pasirengęs lydėti signataras Z.Vaišvila nebuvo įleistas į Generalinę prokuratūrą. Jiems buvo atsakyta net tuomet, kai Generalinė prokuratūra iš anksto buvo informuota, jog badaujančią A.Genovaitę-Astrauskaitę į susitikimą su prokurore lydės net keli signatarai.
Ji atkreipė dėmesį į tai, kad signatarai į tokius susitikimus eina tik tuomet, kai tyla nebetelpa į visuomeninį skausmą. Kai susiklosto tokios aplinkybės, jog paprasto piliečio žodis nėra išgirstamas.
Nors A.Genovaitė-Astrauskaitė badavo daugiau negu 30-imt dienų, per tą laiką, pasak N.Černiauskienės, taip ir nebuvo sudaryta nei Seimo, nei prokuratūros, nei Žmogaus teisių organizacijų komisija.
Komentuodama signatarą atsisakiusios priimti generalinės prokurorės elgesį, ji nurodė, kad N.Grunskienė pažeidė mažiausiai tris signatarų teises apibrėžiančio įstatymo punktus.
N.Černiauskienės teigimu, ilgą laiką prokurorai dangstėsi jų teise į nepriklausomumą, tačiau šiandien vien įstatymo nebeužtenka ir prokurorai privalo realiais veiksmais įrodyti savo atsparumą. Jeigu jie to nesugeba, teisininkės vertinimu, tikslinga prokuratūrą reformuoti ir prokurorų tinkamumą eiti užimamas pareigas vertinti pagal jų realiai atliktą darbą.
Persekiojimas kaip atsakas
Mokytoja A.Genovaitė-Astrauskaitė priminė, kad į visuomeninę veiklą įsijungė „nuo LGBT+ neokomunistinių idėjų atstovo, Laisvės partijos nario Remigijaus Šimašiaus, antilietuviškos veiklos sostinėje pradžios".
„Iš mokytojos atlyginimo ir atostoginių, sutaupytų lėšų suorganizavau daugiau negu 20 teisėtų, su policija ir Vilniaus savivaldybe suderintų renginių. Jie buvo skirti viešojo intereso, istorinės atminties, Konstitucijos, šeimos, žmogaus laisvių ir teisių gynimui, - nurodė A.Genovaitė-Astrauskaitė. - Tik todėl prieš mane ir mano aktyvią visuomeninę veiklą buvo pradėtas ir iki šiol vykdomas nepriklausomoje Lietuvoje (mano griežta nuomone) neregėtas valdančiųjų landsberginės politikos partijų, nusikalstamo kartelio veikėjų politinio-baudžiamojo persekiojimo užsakymas. Man pateikti sveiku protu nesuvokiami kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 122 (Vieši raginimai smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą) ir 283 (Riaušės) straipsnius. Nepaisant to, Generalinė prokurorė mane priimti ir išklausyti teikėsi tik po 5 prašymo."
Savo pasisakymą mokytoja baigė klausimu:„Pasakykite, Mielieji Lietuvos žmonės, ar ne nukaršusių milijardierių globalistų - neomarksistų pinigais užpiltomis kiaulių akimis ir parduota sąžine, ar ne Tėvynės, tautos išdavikai mus ir Lietuvą dabar valdo?".