Išmokų lubos: ūkininkai pinigų lengvai nepaleisnuotraukos (3)

2020 liepos mėn. 31 d. 12:40:16 Perskaitė 1523

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlys nustatyti Europos Sąjungos tiesioginių išmokų už dirbamą žemę ribas. Kad išmokos būtų skiriamos tik už tam tikrą žemės plotą, o jei ūkininkas turi žemės daugiau, jam už žemių limito perteklių tiesioginės ES išmokos jau nemokamos. Kokios bus šių hektarų lubos, dar neaišku. Ir ar tokios lubos patiks visiems žemdirbiams?


Brangi žemelė

Europos Vadovų Taryba savo išvadose teigia, jog bus nustatytas 100 tūkst. Eur dydžio tiesioginių išmokų limitas. Skaičiuojame. ES vidutinė tiesioginė išmoka už ha - 250 Eur, o lietuviai gauna už 1 ha - 177 Eur. Iki 2022 m. ši suma didės iki 200 Eur. Tad 2022 m., kai už ha gausime 200 Eur, žemdirbys gaus paramos daugiausia už 500 ha žemės, tai yra 100 tūkst. Eur. O jei turės žemės daugiau, už šį perteklių tiesioginių išmokų iš ES negaus. Kita vertus, Lietuva turėtų tik džiaugtis, kad apie 100 tūkst. šalies ūkių gauna europinių pinigų vien už tai, jog triūsia savo hektaruose. Bet jei vienas ūkininkas turi 20 ha, o kitas tiek turi, kad kartais net deklaraciją pildydama pamiršta, kaimuose vis vien išlieka didžiulė socialinė atskirtis. Gal tikrai tiesioginių išmokų lubos padėtų šį disbalansą sumažinti?

G.Nausėdai pritaria


Ignalinos rajone ūkininkaujanti Marijona Lukaševičienė pripažino, jog didiesiems ūkiams, kurie turi daugiau nei 500 ha žemės, tikrai, ko gero, derėtų įvesti tiesioginių išmokų lubas:

„Situacija, kalbant apie didelius ūkius ir mažesnius ūkius, yra dviprasmiška. Ūkiai, turintys per 500 ha žemės, jau yra prekiniai ūkiai.

Smulkiems, vidutiniams ūkiams tiesioginės išmokos yra paspirtis įsigyti reikalingas priemones, o prekiniai ūkiai gali išsilaikyti iš savo produkcijos. Jie pajėgūs, nes ten didesni pinigai. Europos tiesioginės išmokos yra parama, kad neišnyktų smulkūs, ekologiški ūkiai. Visoje Europoje jie skatinami. Tiesioginių finansinių išmokų gal ekologiniai ūkiai galėtų ir daugiau gauti. Prezidentas G.Nausėda, manau, tikrai yra teisus.

Aš pati nuo 2004 m. turiu 100 ha ekologinį ūkį. Metai buvo įvairūs. Buvome ir skolingi, ir visaip. Auginame natūraliai rugius, o dabar niekas jų neperka. Išsigimsta senųjų Lietuvos grūdinių kultūrų tradicijos. Visi eina prie didesnių derlių ir didesnių pinigų. O mūsų, Rytų Aukštaitijos, žemės nėra derlingos. Kai išgirstu, jog kažkas Lietuvoje iš vieno hektaro 7-8 tonas grūdų prikūlė, net netikiu. Nes jei Ignalinos rajone prikulia 1,5 tonos ar gerais metais 2,5 tonos, tai yra labai daug. Kaip gali lygiuotis su visais tais gigantais, kurie turi gerą, derlingą žemę? Pas mus, Rytų Lietuvoje, ir derlius užauga dviem savaitėmis vėliau, nes esame šaltesnėje zonoje. Bet taip Dievo surėdyta.“

Visai nepritaria

O štai Kauno rajone ūkininkaujanti, 600 ha ūkį turinti Genutė Staliūnienė buvo visiškai priešingos nuomonės nei M.Lukaševičienė:

„Ar pritariu tiesioginės išmokos luboms? Aišku, kad ne! Kuo didesnis ūkis, tuo daugiau reikia į jį investuoti. Sukurti darbo vietas. Didelis ūkis kuria didesnę pridėtinę vertę.

Tiesiogines išmokas duoda kaip kompensaciją. Žemės ūkis - verslo šaka, kuri priklauso nuo Dievo. Pavyzdžiui, šiemet javus išguldė - ir viskas! Nors dirbome, stengėmės šimtu procentų.

Skaičiuoja, kad daug turime lėšų. Pjudymas prasideda. Jei pasidarėme didele gėda Lietuvai, tai išmuškite mus ar išvežkite iš Lietuvos. Kas surikiavo, kuris ūkis didelis, kuris bjaurus ir kuris negeras? Tegul surikiuoja ir pasako, kad blogai, jog ūkis didelis.“

Lietuvos Žemės ūkio rūmų pirmininko, Dr. Arūno SVITOJAUS komentaras:

„Reikėtų įvesti Lietuvoje tiesioginių išmokų žemdirbiams lubas, nes vienas, daug žemės turintis, gali ir milijoną eurų gauti. Tai išbalansuoja žemės ūkį, tarp ūkininkų didėja ekonominė ir socialinė atskirtis. Įsivaizduokite, kad koks nors Bilas Geitsas turi milijonus hektarų žemių ir dar prisiperka, o kitiems nelieka. Sunaikinsime kaimą. Dabartinis ūkininkų skaičius yra optimalus, palaikantis gyvybingą kaimą, o jei liks tik 10 tūkst. ūkių - sunaikinsime kaimą ir žemės ūkį.

Lietuvos kaime žmogus turi susikurti sau darbo vietą ir oriai gyventi. Austrijoje, Vengrijoje, Lenkijoje lubos yra, nes ES parama turi ateiti kaimui, kaimo plėtrai.

ES parama turėtų išlyginti vietinį konkurencingumą. Bet taip nėra. Fiziškai tie ES 5 mlrd. eurų Lietuvoje liks, bet 50 proc. šių tiesioginių išmokų, tai yra apie 2,5 mlrd. eurų, pasiims 3 proc. ūkininkų, turinčių didžiulius žemės plotus. Tie 3 proc. valdo beveik visą dirbamą žemę.

Prezidentas G.Nausėda siūlo 100 tūkst. eurų lubas, bet dar turi vykti diskusija. Čia pinigai iš daugiau hektarų turinčių neatimami, bet svarstoma, kaip efektyviau europinius pinigus panaudoti. Reikia kurti didesnę pridėtinę vertę, o grūdininkai tik nualina žemę trąšomis, o grūdus iš Lietuvos išveža. Parduoda į Afriką, o mes perkame penkis kartus brangesnius grūdus Lenkijoje ir čia kepame iš jų „bulkutes“. Mes negalime konkuruoti grūdais su Prancūzija ar Kazachstanu.

Manau, tie ūkininkai, kurie turės daugiau žemės nei 500 ha, gali gauti papildomų išmokų, jei jo ūkis ekologiškas, draugiškas aplinkai, saugo bioįvairovę. Lietuvoje ir dabar yra tokių ūkių, kurie gauna už 1 ha 300-400 Eur įvairių išmokų. Yra kitų schemų, kaip ūkius dotuoti. Tai ir „Natūra 2000“, ir už ekologiją, ir t.t. Reikia remti ne grūdininkus, bet tokią žemės ūkio gamybą, kuri sukuria penkis kartus didesnę pridėtinę vertę nei grūdininkai. Tai mėsos, pieno gamyba. Mes daug teikiame pasiūlymų, bet Žemės ūkio ministerija nenori klausyti, ką ūkininkai siūlo. Matyt, jaučia tam tikrų interesų grupių spaudimą.“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net