respublika.lt

Įsivešime dar daugiau pigios darbo jėgos

(168)
Publikuota: 2022 sausio 19 15:00:00, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 8 nuotr.
Kol lietuviai statybininkai pluša užsieniuose, į jų vietą laukiami svetimtaučiai. EPA - Eltos nuotr.

Nuo sausio Lietuvoje oficialiai „atsirado" 41 nauja profesija, kurių darbuotojų esą trūksta Lietuvoje, todėl darbdaviai galės legaliai atsivežti pigesnės darbo jėgos iš trečiųjų šalių. Iš viso sąrašas išsipūtė iki 163 profesijų. Nuo šiol net grybų augintojų, melžėjų, troleibusų vairuotojų trūksta, nors profsąjungiečiai sako, kad bedarbių turime kone 200 tūkst., tik dalies jų niekas nenori įdarbinti ir taip dirbtinai tam tikros profesijos prastumiamos į sąrašą. Tada galima įsivežti daug pigesnių darbuotojų.

 

Įsivešime ir melžėjas

Darbdaviai Užimtumo tarnybą užvertė prašymais daugybę profesijų naujai įtraukti į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, o Užimtumo tarnyba tuos prašymus mielai patenkino. Tai lėmė, kad sąrašas nuo šio sausio papilnėjo 41 profesija. Taigi iš viso 2022 m. sąraše - 163 profesijos, iš kurių 58 profesijos priklauso statybos sektoriui, 93 - pramonės sektoriui, 4 - paslaugų sektoriui ir 8 - žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriui. Kai profesija įtraukiama į sąrašą, jos atstovai iš užsienio atvykti dirbti į Lietuvą gali supaprastinta tvarka.

Įdomiausia, kad sąraše yra ir tolimųjų reisų vilkikų vairuotojai, nors dėl sunkių darbo sąlygų neatitinkančios algos savų bedarbių vairuotojų turime tūkstančius. Taip pat leidžiama iš užsienio įsivežti siuvėjus, mėsos rūkyklos darbininkus, žuvų pjaustytojus ir t.t., nuo šiol galima įsivežti ir melžėjas, grybų augintojus, daržo darbuotojus... O darbdaviai tikina, kad visa tai yra normalu, esą tokių darbuotojų trūksta ne todėl, kad mokamos kartais net už pašalpas mažesnės algos.

Darbdaviai teisinasi

„Tie sąrašai atsirado tikrai ne dėl to, kad darbdaviai galėtų pigesnės darbo jėgos iš trečiųjų šalių atsivežti. Jie atsirado dėl labai paprastos priežasties. Užtenka užeiti į Užimtumo tarnybos, cvonline.lt ar kitų įdarbinimo įmonių tinklalapius ir pamatysime, koks yra darbuotojų poreikis ir kokia yra pasiūla.

Paimkime kokią nors IT specialybę. Bus kokių 120 užklausų dėl pasiūlos ir vienas siūlomas įdarbinti kandidatas. Statybos sektoriuje santykis maždaug 30 prie vieno, transporto - 25 prie vieno.

Tai - didelė problema. Ir ne tik Lietuvoje. Ką tik klausiausi laidą iš Amerikos, tai ten - analogiška problema. Po karantino žmonės negrįžta į darbo vietas. Todėl reikia iš esmės galvoti, kaip pertvarkyti pašalpų sistemą, nes prasideda ir psichologiniai dalykai. Žmonės įprato prie mažesnių pinigų, puikiai gyvena. Ypač darbininkiškose profesijose, kur nereikia daug darbo įgūdžių, žmonės nenori dirbti.

Jaunimas fizinio darbo iš viso kratosi kaip velnias kryžiaus", - tikino Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.

Algų didinimas esą nepadėtų

Tačiau darbdavių reikalavimu į sąrašą įtraukti net troleibusų vairuotojai, nors jų tikrai netrūktų, jei būtų sudarytos žmoniškos darbo sąlygos. Vilniuje praėjusią savaitę protestuodami vairuotojai, dirbantys sostinės savivaldybės įmonėje „Vilniaus viešasis transportas", netgi nakvojo įmonės būstinėje prie direktoriaus kabineto durų, nes gauna vos 760 eurų mėnesinę algą, nors yra verčiami dirbti ir po 168 valandas. Bet D.Arlauskas su tuo nesutinka.

„Algos didinimas net ir keliais šimtais eurų neišspręstų problemos, nes didėjant atlyginimams didėja ir poreikiai. Seniai yra paskaičiuota, kad algų padidėjimas veikia tik tris mėnesius. Po to nebeveikia, nes tada darbuotojai nori geresnių drabužių, geresnių išvykų, skanesnio maisto. O dabar žmonės priprato prie žemesnių pajamų ir mažesnių išlaidų.

Ir dar troleibuso vairuotojo darbas nuobodus, monotoniškas, todėl mažai kas nori dirbti", - įrodinėjo D.Arlauskas.

Profsąjungos šiurpsta

Kardinaliai priešingos nuomonės laikosi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Pasak jos, Lietuvoje yra tokia situacija: jeigu darbdaviai ieško pigių darbuotojų ir jų neranda, tada tos profesijos atsiranda trūkstamų profesijų sąraše.

„Tačiau iš tikrųjų ne tų žmonių Lietuvoje trūksta, o siūlomos per mažos algos šių profesijų atstovams. Į sąrašą įtraukiamos net tokios profesijos, kurių žmones galima apmokyti per kelias dienas ar kelias valandas. Todėl kyla pagrįstų klausimų, kodėl negalime perkvalifikuoti savų bedarbių. Jokio oficialaus atsakymo į tai negavome. Tačiau jis aiškus ir taip. Darbdavių tikslas - kuo didesnis trūkstamų profesijų sąrašas - kad iš užsienio būtų galima atsivežti kuo daugiau pigesnės darbo jėgos.

Be to, tam tikruose sektoriuose turime ir tokią praktiką, kad dirbtinai sudaromas vaizdas, esą trūksta darbuotojų. Daugybė darbo vietų „prikuriama" popieriuje, pridedama daugybė darbo skelbimų, pagal juos žmonės nepriimami. Po to Užimtumo tarnybai rodoma: norime priimti 10 tūkst. darbuotojų, tačiau niekas neina dirbti, todėl reikia įsivežti iš užsienio. Nes taip pigiau. Be to, lietuvis dar gali pakovoti dėl didesnės algos arba pereiti pas kitą darbdavį, o užsieniečio darbo viza priklauso nuo jį atsivežusio darbdavio", - pastebėjo I.Ruginienė.

Gudrybės ir manipuliacijos

Pasak jos, profesinės sąjungos trūkstamų profesijų sąrašo sudarymui apskritai nepritaria, nes paties sąrašo idėja išsigimė.

„Anksčiau sąrašo esmė būdavo, kad galima atsivežti tik trūkstamų aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir pati idėja nebuvo bloga. Nes kai kurių profesijų Lietuva neturi galimybės arba dar nespėjo paruošti. Todėl laikinam momentui, kol nepasiruošėme savų specialistų, galima įsivežti iš svetur. Tačiau dabar matome, į ką ši gera idėja išvirto: net darbininkiškos profesijos patenka į sąrašą. Nesuprantu tokios Užimtumo tarnybos politikos. Ne veltui Valstybės kontrolė, joje atlikusi auditą, turėjo daugybę pastabų. Užimtumo tarnyba turi reaguoti į rinkos dėsnius. Jei darbdaviai sako, kad jiems trūksta melžėjų, reikia melžėjas ne į sąrašą įtraukti, o perkvalifikuoti bedarbius. Juk tam užtektų kelių valandų", - akcentavo profsąjungietė.

Jos teigimu, žmonės pripasakoja įvairių istorijų.

„Mes pripratę galvoti, kad tik vežėjais dirba žmonės iš trečiųjų šalių. Tikrai ne. Net regionuose gamybos įmonės pilnos žmonių iš trečiųjų šalių. Darbdavys mato, kad jam reikia darbuotojų, kurių atstovų nėra trūkstamų specialistų sąraše. Tada jis esamą pareigybę pavadina tokia, kokia yra sąraše, bet atsivežtam darbuotojui vis tiek realiai reikia dirbti darbą, neatitinkantį pareigybės nauju pavadinimu. Ir dėl visų šitų manipuliacijų, dėl to, kad pasiduodama darbdavių spaudimui leisti įsivežti pigios darbo ligos, dempinguojami Lietuvos gyventojų atlyginimai", - reziumavo I.Ruginienė.

Toliau nėra kur

Jai antrina ekonomistas prof. Povilas Gylys, pasak kurio, jei jau priėjome iki to, kad nusprendėme, jog Lietuvoje jau neliko net karves pamelžti mokančių žmonių, toliau eiti nebėra kur.

„Pirmiausiai mes turime daugybę bedarbių - per 170 tūkst. Ką tai reiškia? Kad darbo jėgos yra. Tačiau vis tiek ieškome darbuotojų svetur. Protingose valstybėse (Lietuvos, deja, taip nepavadinčiau, nes dievai žino, kuo užsiiminėjame 30 metų) veikia normali perkvalifikavimo sistema. Pas mus teoriškai ji yra, tačiau tik teoriškai. Kodėl? Nes labai menkas politikų potencialas, mentalitetas, menko lygio sąžiningumas. Kai taip yra, biurokratinis aparatas nedirba. O tada verslas eina lengviausiu keliu: spaudžia žioplą valdžią, kad gautų naudos", - sakė prof. P.Gylys.

Naujos profesijos, nuo 2022 m. sausio įrašytos į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą

Statybų sektorius

• Suvirintojas
• Suvirintojas kontaktiniu būdu
• Suvirintojas elektra
• Suvirintojas dujomis
• Suvirintojas dujomis ir elektra
• Suvirintojas elektra rankiniu būdu
• Suvirintojas taškiniu būdu
• Bokštinio krano operatorius

 Pramonės sektorius

• Laivų korpuso dažytojas
• Pramonės gaminių dažytojas
• Suvirintojas
• Suvirintojas kontaktiniu būdu
• Suvirintojas elektra
• Suvirintojas dujomis
• Suvirintojas dujomis ir elektra
• Suvirintojas elektra rankiniu būdu
• Suvirintojas taškiniu būdu
• Plieninių konstrukcijų surinkėjas
• Metalinių konstrukcijų montuotojas
• Konstrukcinio metalo apdirbėjas
• Laivo metalinių konstrukcijų montuotojas
• Plieninių konstrukcijų cecho darbininkas
• Metalinių laivo korpusų surinkėjas
• Metalinių konstrukcijų surinkimo šaltkalvis
• Metalo gręžėjas
• Frezuotojas
• Gaminių, pusgaminių ir medžiagų rūšiuotojas
• Mėsos pjaustytojas
• Išgyslintojas
• Sukirpėjas
• Kokybės kontrolierius
• Akmens apdirbimo įrenginio operatorius
• Mėsos produktų gamybos įrenginių operatorius

Paslaugų sektorius

• Troleibuso vairuotojas
• Tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonės vairuotojas
• Kompiuterininkas

Žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės sektorius

• Kvalifikuotas vaismedžių ir vaiskrūmių ūkio darbininkas
• Grybų augintojas
• Kvalifikuotas daržininkystės darbininkas
• Kvalifikuotas mišriosios gyvulininkystės ūkio darbinininkas
• Melžimo įrangos operatorius

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (168)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s