respublika.lt
 

Iš Dainų šventės grįžo su keturiais šimtukais (1)

2018 liepos mėn. 30 d. 07:00:25
Jaunius POCIUS

Biržietis Lukas Naktinis ateinančią savaitę ruošiasi keliauti į sostinę. Ten, Valdovų rūmuose, premjeras rengia „šimtukininkų“ priėmimą. Biržų „Saulės“ gimnazijos abiturientas bus tarp tų, kurie visus egzaminus išlaikė aukščiausiu balu. Ir tarp tų, kurie apsisprendė studijuoti Lietuvoje.

×
nuotr. 1 nuotr.
Lukas Naktinis. Jauniaus Pociaus nuotr.

 

Apie tokią savo sėkmę Lukas sužinojo būdamas Vilniuje, Dainų šventėje. Šimtukus ties savo pavarde telefono ekrane išvydo septintą ryto, nors rezultatus žadėta skelbti tik po savaitės.

- Įkvėpiau oro, oho, garsiai nusistebėjau. Visi galvoja, kad aš košmarą susapnavau. Sveikinimai, palaikymai mane pradžiugino labiau, negu patys rezultatai, - Lukas juokauja, kad draugai ir pažįstami jį tuoj ėmė„komandiruoti“ į užsienį. Tačiau biržietis mano, jog trokštamą specialybę jis įgis Tėvynėje. Su Luku kalbėjomės apie tai, ar sunku tapti „šimtukininku“ ir kur gali sukti jo keliai.

- Mes dažnai girdime, kad iš provincijos miestelių jaunimas bėga į didžiuosius miestus. Ar tau ne nyku Biržuose? Ar yra ką čia veikti jaunam žmogui?

- Žinoma, didelis miestas turi privalumų. Ten ir prekybos centrai, ir senamiesčiai, ir kavinės. Bet kai ilgiau ten pabūni, truputėlį atsibosta. Masė žmonių, asfalto karštis ima varginti. Visą gyvenimą praleidęs Biržuose, pripratau prie gamtos, prie ramumos, gal todėl nemėgstu sąmyšio, didelio triukšmo. Biržuose yra ką veikti, tik reikia norėti. Tie, kurie sako, kad nėra kuo užsiimti, nieko neieško. Labai gražios Biržų apylinkės, geri dviračių takai. Aišku, čia nėra daug ko, kas yra didžiuosiuose miestuose. Ir neaišku, ar dar ir baseinas bus pastatytas. Bet tai nėra didžiausia problema.

- Gali pasakyti, kaip tapti apskritu „šimtukininku“? Kam turi būti dėkingas. Tėvams? Mokytojams?

- Tėvams aš esu dėkingas dėl jų požiūrio į mokslą. Jie niekada manęs nespaudė mokytis. Todėl jokio papildomo streso ruošdamasis egzaminams nepatyriau. Jie sakydavo, kad mokausi ne dėl jų, o dėl savęs. Todėl pats supratau, kad tuos dešimtukus gaunu ne dėl jų. Tėvams nereikėjo manęs versti mokytis. Aš nuo mažens buvau smalsus, viskas man labai patikdavo. Pavyzdžiui, kai su tėvais nueidavome į prekybos centrus Panevėžyje ar Šiauliuose, man įdomiausios būdavo enciklopedijos. Jas vartydamas galėdavau praleisti valandas. Knygynai prekybos centruose man būdavo mėgstamiausios parduotuvės.

- O pats jautei, kad per egzaminus pataikei į dešimtuką?

- Iš tikrųjų, jaučiau. Aišku, daugiausia abejonių buvo dėl lietuvių kalbos egzamino. Tai labiausiai subjektyvus egzaminas, nes gali nesutapti požiūriai į vertybes, minimas rašinyje. Vienas vertintojas gali tave įvertinti šimtuku, kitas aštuoniasdešimčia. Bet virš devyniasdešimties tikėjausi gauti.

- Kurie dalykai tau patinka labiausiai?

- Iš tiesų sunku, kai tau patinka visi dalykai, kai tave vienodai traukia tiek fizika, tiek istorija, tiek geografija. Tarkime, tas, kuris žino esantis gabus fizikai, jis ir toliau eina savo keliu. Kadangi man viskas patinka, sunkiau atrasti tikrąją kryptį. Man vienodai įdomu buvo ir biologija, ir matematika, nes buvo kompetentingi mokytojai, mokėjo sudominti. O dėl istorijos... Gal persidavė genai. Mano tėtis studijavo istoriją, o močiutė buvo istorijos mokytoja.

- Apie mokyklą, mūsų švietimo sistemą kalba visi, kas netingi, bet tik ne moksleiviai. Ką tu, jau baigęs mokyklą, pasakytum - ko jai trūksta. Sakoma, kad mūsų mokymas paremtas kalimu, nemoko mąstyti. Ką manai?


- Iš dalies taip yra. Bet jeigu kalbėtume apie mūsų gimnaziją, joje puikus mikroklimatas, geros sąlygos mokytis. Ir santykiai su mokytojais ir su mokiniais puikūs. Apie švietimo sistemą galiu pasakyti, kad jaučiasi atitrūkimas nuo laikmečio. Kai mes buvome su gimnazijos tautinių šokių kolektyvu Norvegijoje, apsilankėme vienoje mokykoje. Nieko ypatingo, nedidelė mokyklėlė, bet labai jauku, visi vaikšto su kojinėmis. Ten tiesiog norisi būti, atrodo, niekas po pamokų namo neskuba. Taip, pas mus šito kalimo iš tikrųjų yra daug. Bet daug kas priklauso ir nuo mokytojų, ar jie patys yra inovatyvūs, ar jie nori dalį pamokų perteikti įvairiau, daryti praktinius eksperimentus. Jie tai gali. Pas mus link to einama. Ir labai svarbu, kad mokytojai pastebi ir skatina siekti aukštesnių rezutatų.

- Tavo bendraamžiai dažnai verkšlena, kad mokykloje dideli krūviai, o tau užtenka laiko ir šokiams. Kitam pasakęs, kad šoki liaudies šokius, gali likti nesuprastas. Kuo tave traukia tautiniai šokiai?

- Manau, visko pradžia yra vaikystėje. Liaudies šokius šoku nuo penktos klasės. Pirmasis stimulas buvo pradinėse klasėse, kai Rima Viederienė išmokė polkos judesio. Mokytoja sugebėjo taip įtraukti, kad nuo to laiko ir šoku. Taip pat pradėjo ir mano bendraamžiai. Aš pasakyčiau, kad Biržuose nėra tokios jaunimo nuomonės, kad „ai, čia liaudies šokiai“, dvelkia senove. Visi iš tikrųjų žavisi.

- Gal tau taip tiesiog atrodo, kai tu bendrauji su tais, su kuriais sutampa interesai?

- Manau, kad ne todėl. Po koncertų mums ploja bendraamžiai, o kai kurie užsidega, sako, irgi nori lankyti liaudies šokius. Jeigu galėčiau palyginti, sakyčiau, kad liaudies šokiai davė tiek, kiek mokykla. Nes iš čia ir draugai geriausi išlikę. Liaudies šokis ugdo patriotiškumą, meilę Lietuvai. Tai kartu ir aktyvus judėjimas, ir sportas. Šokis reikalauja ir laiko, ir jėgų. Tai geras jausmas. Ir vėl gi - daug priklauso nuo vadovo, kaip jis sugeba uždegti. Mūsų vadovė Asta Vaitiekūnienė nuostabi. Manau, kad ir studijuodamas norėsiu padėti savo gimnazijos kolektyvui. Labai norėčiau tobulėti, dabar mano svajonė - šokti Vilniaus universiteto ansamblyje.

- Iš tavo užsidegimo sprendžiant, dainų šventės nėra kankynė, kaip kai kas mėgsta pasakyti...

- Dalyvavau trijose dainų šventėse - moksleivių, Pasaulio lietuvių ir šiemet. Prieš tokias šventes ypač sustiprėja noras šokti, apima pakilimas, pasijunti patriotu. Pamatai žmones, sveikiniesi, pajunti labai gerą bendrą nuotaiką. Tos šventės ypatingos. Visų pirma, pats ypatingumas prasideda, kai išvyksti su savo bendraamžiais. Nesvarbu, kad gyveni mokykloje, ne pačiomis geriausiomis sąlygomis. Bet savame rate. Taip, ten alinantis darbas nuo ryto iki vakaro. Bet jis teikia pasididžiavimą ir pasitenkinimą, kai išvirsta į tokį gražų koncertą. Kai tu šoki, matai tuos raštus, tas pynes, pagalvoji - oho, štai dėl šito mes dirbome. Ir visi linksmi, visi ploja, šypsosi. Jautiesi, kad tą šventę sukūrei ir tu. Tada būna labai gera.

- Ar, be mokslo ir šokių, laiko dar kam nors lieka?

- Nuo mažų dienų domėjausi astronomija. Kai vienuolikos metų gavau pirmąjį teleskopą, po porą valandų naktimis iš balkono stebėdavau Mėnulį. Vėliau supratau, kad tai buvo tik žiūrėjimas. Bet tada atrodė kažkas ypatinga. Dabar turiu trečią teleskopą, tiesa, pomėgį šiek tiek apleidau, bet tos žinios, kurias įgijau taip bežaisdamas, niekur nedingo. Liko supratimas apie dangaus šviesulius, žinau, kur kokios planetos, žvaigždynai. Astronomija yra labiausiai žavintis mokslas. Jaučiu didelę naudą, kad tuo domėjausi.

- Bet, nepaisant to, ne astronomiją pasirinkai...

- Vėlgi - nuo mažų dienų mane žavėjo medicina. Prisimenu, dar vaikas bibliotekoje atsiverčiau kažkokį veikalą apie širdį. Kažkodėl tai man vis primena tėvai... Visada norėjau studijuoti mediciną, bet pagalvoju - dešimt metų mokytis. Pasikalbėjęs su pažįstamais, kurie studijuoja, apsisprendžiau - apsiribosiu odontologija. Juk odontologas tas pats gydytojas, tik dantų. Ir studijuoti reikia perpus trumpiau. Gydytojas labiau diagnozuoja, o odontologija yra konkretus darbas - gręžimas, krapštymasis. Man patinka knebinėtis tarp mažų dalykų.

- Ar tau niekada nekilo minčių išvažiuoti mokytis į užsienį?

- Sužinoję tokius egzamino rezultatus, man taip pat daug kas sakė - nesėdėk Lietuvoje, su tokiais rezultatais varyk į kokį Oksfordą, į Švediją ar į Daniją. Ne, aš nusprenžiau - būsiu čia. Bet nesmerkiu tų, kurie išvažiavo. Gyvename laisvoje šalyje, sienos atviros. Priklauso nuo kiekvieno apsisprendimo. Mane ir patį traukia užsienio valstybės, kultūros, kalbos. Norėčiau bent jau su studijų mainų programa išvykti. Bet jeigu išvykčiau, žinau, kad į Lietuvą visada gera sugrįžti. Čia jauku, viskas sava ir to nepalyginsi su kitomis šalimis.

- Bet šitai ne visi įvertina...

- Dabartinis jaunimas, nematęs sovietinės praeities, gyvena kitaip. Ir jo požiūris kitoks, niekuo nesiskiria nuo vakarietiško. Geriausia, kad padirbėję ten ir išmokę grįžtų čia ir pritaikytų tai, ką pamatė. Kad suprastų, jog ateitis yra jie ir jie bus to Lietuvos traukinio mašinistai. Manau, emigracija nebebus tokia didžiulė problema, daug kas grįš. Matau, kad į madą grįžta jaunimo patriotizmas. Prieš 7 metus, kada buvo krizė, labai daug kas norėjo išvykti. Bet su kuo pakalbu, dauguma sako - jie nenorėjo išvykti, norėjo gyventi čia, bet taip įvyko.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • 90: tiek Vokietija nuo 2016-ųjų pabaigos iš šalies deportavo žmonių, kurie buvo įtariami siekiu surengti teroristinius išpuolius.
  • OPEC: naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narės ir jų partnerės, įskaitant Rusiją, sutarė sumažinti naftos gavybą dar 500 tūkst. barelių per dieną.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar Seimui reikėtų parduoti savo viešbutį?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kiek ketinate išleisti šventinėms dovanoms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-1  -2 C

0 C

 

+1 C

+1 C

+1  +2 C

 

+2 +4 C

6 m/s

5-6 m/s

 

6 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1094 PLN - 4.2753
RUB - 70.7798 CHF - 1.0964
GBP - 0.8447 NOK - 10.1613