respublika.lt

In Memoriam. Mirė Nepriklausomybės ledlaužis Antanas Terleckas

(200)
Publikuota: 2023 vasario 17 11:41:00, Danutė ŠEPETYTĖ
×
nuotr. 7 nuotr.
Eltos archyvo nuotr.

Vasario 16- osios rytą, plakantis šventę skelbiančioms Trispalvėms, iš lūpų į lūpas sklido liūdna žinia - netekome vieno žymiausių sovietinio pasipriešinimo veikėjų, disidento, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjo ir vadovo, Laisvės premijos laureato Antano Terlecko. Simboliška, kad Vasario 16 -ąją prieš 96 metus užgeso ir Tautos patriarchas Jonas Basanavičius, prieš 12 metų - ir Tautos poetas Justinas Marcinkevičius. Dabar - ir A.Terleckas, kurį neperlenkiant galima pavadinti Tautos kariu. Trys herojai, kurių misija, kad ir kaip garsiai skambėtų, buvo viena - Lietuva.

 

Lygiai prieš savaitę, vasario 9 dieną, Tremtinių namuose, kur pasiligojęs A.Terleckas gyveno nuo 2018 m., buvo sutiktas jo 95-asis gimtadienis, sulaukta daug svečių. Pasak artimųjų, po kiek laiko jubiliato savijauta smarkiai pablogėjo, jis buvo išgabentas į ligoninę, ten ir mirė.

Rašydamas apie A.Terlecko Lietuvos laisvės lygą Gintaras Šidlauskas kelia klausimus: „Kodėl šitie žmonės tikėjo tuo, ką sakė? Kodėl jie sakė tai, ką galvojo? Kodėl jų žodžiai nesiskyrė nuo darbų, kai aplink triumfavo melas ir prisitaikymas? Kodėl jie rinkosi būtent šitokį kelią, kai gyventi galima buvo paprasčiau ir be didesnės rizikos, juk ramūs buvo laikai? Manau, kad kaip vakar, taip ir šiandien tai daugiau retoriniai klausimai."

„Laikui bėgant visi keitėmės, Terleckas - mažiausiai, - prisiminimais dalijasi kultūros veikėjas Vilius Kavaliauskas,- jis man visuomet atrodė visiškai kitoks kaip kiti. Jis buvo Nepriklausomybės katalizatorius, o kai Nepriklausomybę skelbė, tokius, kaip jis, užmiršo. Ir Vyčio kryžiumi jį apdovanojo tik 1998-aisiais, nors ordinas egzistavo nuo 1991 metų.

Matyt, dar ilgai galvojo, ką su juo daryt, pripažint jo nuopelnus ar nepripažint. Kovo 11-osios vėlų vakarą, kai iš prezidiumo skelbė Laisvę, su Antanu sėdėjome kairioje (spaudos) tribūnoje ir stebėjome atgimstančią valstybę. Ir tada Terleckas buvo kritiškas. Paklausus, kas geriau, Brazauskas ar Landsbergis, atsakė, kad ir tas, ir tas yra toks pats blogis.

Būtent tą dieną gimė tai, dėl ko Antanas ėjo į kančių kelius. Daugelis mūsų vėluodami ėjo įkandin. Net ir po Kovo 11-tos Antanas stovėjo su savo knygų kioskeliu prie Centrinio pašto ir kalbėjo apie savo tiesas. Brazauskas, pėsčias iš Vyriausybės eidamas į statomus Valdovų rūmus, pakeliui nusipirkdavo naują Terlecko brošiūrą. 2003 metų vasarį Brazauskas išsišaukė mane, ilgai rausėsi premjero stalo stalčiuje, padavė laikrodį ir pasakė: „Pasveikink nuo manęs Antaną su 75-mečiu." Dovaną įteikiau ant suoliuko priešais Seimą. Terleckas tepasakė: „Padėkok Algirdui. Tikrai nuoširdžiai". Dabar ir galvoju, kad gal Terlecko-Brazausko tandemas Lietuvai vis dėlto buvo reikalingas".

Antanas Terleckas gimė 1928 m. vasario 9 d. Švenčionių apskrities (dabar Ignalinos r.) Krivasalio kaime, mažažemio valstiečio šeimoje. 1945 m., dar besimokydamas Linkmenų progimnazijoje, buvo suimtas ir apkaltintas priklausymu pogrindinei „Geležinio Vilko" organizacijai. Du mėnesius buvo suimtas, žiauriai tardomas, tačiau pritrūkus įrodymų paleistas.

Baigęsi Vilniaus prekybos technikumą įstojo į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, 1954 m. pradėjo dirbti SSRS valstybinio banko Lietuvos skyriuje, įstojo į aspirantūrą bet 1957 m. buvo suimtas ir iš aspirantų sąrašų išbrauktas. Nuteistas 4 metams lagerio Irkutsko srityje.

Po trejų metų grįžęs iš įkalinimo vietos pagal specialybę įsidarbinti negalėjo, 1964-1969 m. neakivaizdiniu būdu studijavo istoriją Vilniaus universitete, tačiau parengtas diplominis darbas „Lietuva Rusijos valdžioje (1795-1915)" kratos metu buvo paimtas saugumiečių, o jis pats įspėtas, kad paskelbęs tokio turinio diplominį darbą atsidursiąs už grotų. 1973 m. A.Terleckas buvo suimtas už „piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi" ir nuteistas vienerius metus kalėti.

1978 m. birželį su bendraminčiais įkūrė pogrindinę organizaciją „Lietuvos laisvės lyga", kurios pagrindinis siekis buvo atkurti Lietuvos nepriklausomybę. 1979 m. rugpjūtį A.Terleckas su bendražygiais parengė kreipimąsi į Atlanto chartiją pasirašiusių šalių vyriausybes ir Jungtinių Tautų generalinį sekretorių, paskui gavusį „45-ių pabaltijiečių memorandumo" pavadinimą. Juo buvo smerkiamas Ribentropo-Molotovo paktas ir raginama pripažinti okupuotų Baltijos kraštų teisę į laisvę ir nepriklausomybę.

Dokumentą pasirašė 38 lietuviai disidentai, 7 latviai, 4 estai ir keletas žymiausių Maskvos disidentų. Jis laikomas reikšmingiausiu neginkluoto pasipriešinimo dokumentu per visą okupacijos laikotarpį. 1979 metais už antisovietinę veiklą A.Terleckas vėl buvo nuteistas, tuokart 3 metams lagerio ir 5 metams tremties. Buvo kalinamas Permės lageriuose, vėliau ištremtas į Magadano sritį.

Į Lietuvą A. Terleckas grįžo 1987 m. ir vėl įsitraukė į veiklą: reikalavo paleisti politinius kalinius, rengė piketus, mitingus, iš kurių reikšmingiausias įvyko 1987 m. rugpjūčio 23 d. prie poeto Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. 1989 m. inicijavo parašų rinkimą, kad iš Lietuvos būtų išvesta SSRS kariuomenė. 1990 metų pradžioje atsisakė dalyvauti LSSR Aukščiausiosios Tarybos rinkimuose. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, aktyviai dalyvavo politiniame ir visuomenės gyvenime.

Turbūt paskutinis iš aukštos valdžios atstovų su A.Terlecku, likus kelioms dienoms iki jo mirties, kalbėjosi pasveikinti atskubėjęs Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Jis pasakoja: „ Antanas Terleckas man visada buvo ir bus geležinės dvasios, drąsos ir žmogiško orumo pavyzdys. Mano tėvas jį vadino nepriklausomybės ledlaužiu ir visuomet atiduodavo savo balsą už Lietuvos laisvės lygą, nors ir žinodamas, kad didelio rinkėjų aktyvumo ji nesulauks.

Aš matau ypatingą istorinį A.Terlecko vaidmenį ir ne kartą esu rašęs ir kalbėjęs, kad jo veikla yra savotiška Vasario 16 ir Kovo 11 datas siejanti gija. Kol kiti dairėsi ar nedrąsiai galvojo apie Lietuvos nepriklausomybę, nors persekiojamas, kalinamas, kankinamas, A.Terleckas nepasidavė ir su savo vyrais drąsiai ėjo keliu Nepriklausomybės link. Jo įkurtos Laisvės lygos tikslas buvo kova dėl nepriklausomos Lietuvos atkūrimo, svarbiausi uždaviniai - lietuvių tautinės savimonės, politinės ir religinės sąmonės ugdymas bei Lietuvos laisvės klausimo kėlimas tarptautiniuose forumuose.

Šiemet Laisvei lygai sueina 45 metai, manau, tai bus puiki proga pasikvietus mokslininkus ir jaunosios kartos atstovus, surengti Seime rimtą konferenciją apie organizacijos vaidmenį atkuriant nepriklausomybę. A.Terleckas yra Lietuvos dvasios vaikas, tapęs pavyzdžiu ir idėjiniu tėvu kitiems. Žmogus, visą gyvenimą skyręs Lietuvai, kankintas, bet nesunaikintas, išėjo būtent Vasario 16-ąją. Gražus, prasmingas ir orus išėjimas kaip ir visas gyvenimas."

Laisvės šauklio A.Terlecko nuopelnai yra įvertinti valstybiniais apdovanojimais. Už narsą, pasiaukojimą ir ištvermę kovojant dėl Tautos laisvės bei ginant žmogaus teises okupuotoje Lietuvoje A.Terleckas 1998 m. apdovanotas 3-iojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu (dabar - Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius), 2000 m.. - Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2004 m. - Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi. Jis tapo 2012 metų Laisvės premijos laureatu.

Vakar A.Terlecko gyvenimo kelias baigėsi, jį nuėjo drąsus, nepalaužtas, ištikimas Tautai žmogus. Jis mirė kaip vyras, nuveikęs svarbiausius gyvenimo darbus, kaip karys, laimėjęs pagrindinį mūšį ir jo laimikį atnešęs prie Vasario 16-osios aukuro. Tebūnie jam lengva Lietuvos žemelė.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
87
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (200)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s