respublika.lt

Idėja: P.Cvirką nuleisti po žeme, o iškelti tik už pinigus visas tekstasnuotraukos (62)

2020 vasario mėn. 06 d. 11:30:52
Justina GAFUROVA

Pernai vasarą Petro Cvirkos ir Vinco Kudirkos paminklai Vilniuje pasidabino ironiškomis lentelėmis, kuriose buvo klausiama, kas kitas sostinės valdžios paminklų nukėlimo planuose? Kol savivaldybė dar tik strateguoja, ką padaryti su neįtikusiu P.Cvirkos paminklu, menininkai siūlo savo idėjas. Viena jų - paslėpti paminklą po žeme su galimybe esant reikalui jį iškelti. Pavyzdžiui, įmetus monetą.

×
nuotr. 8 nuotr.
Stasio Žumbio nuotr.

 

Tokią idėją visuomenei pasiūlė skulptorius, performanso ir vaizdo menininkas Dainius Liškevičius. Kaip sako pats idėjos autorius, šis siūlymas turėtų suvienyti susiskaldžiusią visuomenę. Ir iš karto patikina, jog idėja rimta, jokios ironijos čia nėra. Siūlymas tokiu būdu „perkrauti“ P.Cvirkos paminklą, paverčiant jo vietą saugykla, neliko nepastebėtas. Metų pabaigoje jos autorius D.Liškevičius LRT metų apdovanojimuose už tai laimėjo „Metų vizijos“ statulėlę. „Vakaro žinių“ kalbintas menininkas tikina, jog jam tai - įrodymas, kad visuomenė jo idėjai pritaria.

„Ji turėtų suvienyti abi puses: tiek tuos, kurie - prieš šį paminklą, tiek tuos, kurie - už jo išsaugojimą. Mano pasiūlymas būtų kaip diskusija, kviečianti apie tai kalbėti, o ne iš karto imtis veiksmų. Juk yra tokių, kurie ruošiasi griauti per daug negalvodami“, - sako D.Liškevičius.

- Nepritartumėte, kad paminklą reikėtų nugriauti?

- Nepritarčiau. Todėl projektas ir siūlo kitą kelią. Pasirinkus jį būtų galima išsaugoti istorinę atmintį, kad ir kokia sudėtinga ar skausminga ji būtų. Ši mintis gimė iš noro paminklą išsaugoti, jį perdarant ir atsisakant ideologinio krūvio, kurio labiausiai visi bijo.

Įsivaizduoju, kad skulptūra galėtų būti savo saugykloje, esant poreikiui, galėtų iškilti be postamento, kuris „nuimtų“ nuo jos visą pompastiškumą. Kartu tai būtų galimybė edukaciniais tikslais ją pamatyti ir tokią, kokia ji buvo. Atsirastų pasirinkimas.

Jeigu staiga ją nuimame, pastatome Grūto parke, miestas praranda savo vaizdą. Kažkokie to laikmečio žymekliai turi likti. Juo labiau kad tai - kultūros žmogus, tai nėra tik ideologinis paminklas.

Šiais laikais tai nėra kažkas labai sudėtingo. Būtų įrengiami hidrauliniai liftai, kurie kelia didelius svorius. Teko tuo domėtis. Realizuoti įmanoma, bet reikia politinės valios.

- Kokiais atvejais ir kas galėtų iškelti paminklą iš saugyklos?


- Pradinė koncepcija yra tokia, kad kol vyksta aršios diskusijos, paminklas galėtų būti nuleistas žemyn į saugyklą. Edukaciniais tikslais jį galima būtų iškelti su visu postamentu. Tai taptų tam tikra atrakcija turistams. Tai būtų miesto objektas, kalbantis apie šalies ir miesto patirtis. Sprendimų gali būti labai daug. Tai būtų tarsi ieškojimas paminklo santykio su aplinka, keičiant jo pavidalus. Galime svarstyti, ar mes jo pasigendame, jeigu jo nėra? Koks dialogas mezgasi, kai jis stovi be postamento?

Siūlyme buvo numatyta galimybė atėjus įmesti monetą ir taip nusipirkti paminklo iškėlimą. Tai interaktyvus sprendimas, kuris pritaikytas Italijos bažnyčiose, kai norint pamatyti paveikslą, įmetus monetą, užsidega šviesa ir galima apžiūrėti garsius kūrinius. Nieko tame ironiško nėra. Tai tiesiog siūlymas, kuris kalba apie dabartinę paminklo situaciją.

- Tačiau atrodo, lyg mes šio paminklo gėdijamės, todėl norime paslėpti.

- Iš tiesų, dalis visuomenės jo bijo, gėdijasi ir smerkia. Todėl jį tarsi galima eliminuoti, tačiau kartu jis atsiduria saugykloje. Ji gali funkcionuoti kaip muziejus, tai neturi būti kapas. Tiesiog paminklas tokiu būdu išnyktų iš šios vietos. Paminklas tarsi perdaromas ir įgauna naujų reikšmių. Jis tampa šiuolaikiškesnis ir pradeda komunikuoti su skirtingus požiūrius turinčiomis visuomenės dalimis. Savo pavidalu jis tarsi atspindėtų vieną ar kitą poziciją.

- Kaip jūs, kaip skulptorius, vertinate atvejus, kai valdžios sprendimu netinkamomis pakrikštytos skulptūros nuimamos, nors jos, pirmiausia, yra autoriniai meno kūriniai?

- Kiekvienas atvejis yra individualus. Dažniausiai labai skubama. Apie skulptūras, kurios dabar statomos ir keičiamos ant Žaliojo tilto postamentų, kalbėti nenorėčiau. Bent aš taip ir nežinau, koks buvo tikrųjų Žaliojo tilto skulptūrų likimas. Visuomenė taip ir nebuvo supažindinta, kokie planai dėl jų numatyti: ar jos buvo išlydytos, ar yra kur saugomos. Nėra informacijos, nėra dialogo. Keista valdžios strategija. Nenorėčiau spėlioti, ar taip daroma tyčia.

- Kokį jausmą menininkui tenka išgyventi, kai be jo priimami sprendimai jo kūrinį pašalinti ar nukelti?


- Man yra tekę išgyventi panašių jausmų, kai mano kūriniai buvo nesuprasti ir apkaltinti antipatriotiniais tikslais. Esu atsidūręs panašiose situacijose. Tačiau tokie kaltinimai atsiranda iš nesupratimo.

- Jūsų siūloma idėja P.Cvirkos paminklui, manote, visuomenės būtų suprasta?

- Tikiuosi, kad būtų suprasta. Žinote, čia kaip su supermarketais. Kai žmonėms nuolat veža prastas prekes, jie pripranta prie tokio skonio. Tada jau sunku kažką geresnio įsiūlyti. Todėl pats miestas turi edukuoti savo gyventojus, kviesti diskutuoti. Mieste to trūksta.

Informacija

„Vakaro žinios“ pasiteiravo Vilniaus miesto savivaldybės, kokių planų ši turi dėl P.Cvirkos paminklo. Gavome atsakymą, jog buvo atlikta išsami P.Cvirkos skvero teritorijos istorinės raidos, ekologinės būklės, urbanistinė ir sociokultūrinė analizė, apimanti P.Cvirkos skverą ir visą želdyną tarp Tauro g., Rožių al., Pylimo ir Pamėnkalnio gatvių. „Šiuo metu planuojama, kaip toliau spręsti skvero sutvarkymo klausimą - vasarą galėtų vykti ir kūrybinės dirbtuvės pačiame skvere“, - dėstė savivaldybė.

Vertinimas
Dailininkas, pedagogas, kritikas Aloyzas STASIULEVIČIUS:

Idėja nėra gera, paminklo judinti nereikia. Taip tik pažemintume jį. Truputį naivi idėja, rodanti, kad neva viską, kas kažkam nepatinka, galime paslėpti. Bet visuomenė nėra kvaila, ji tokio siūlymo nepriims.

Šiandien vertinti tą laikotarpį yra sudėtinga, nesuprantant, kaip sunku tuo metu buvo laviruoti, norint išlikti. P.Cvirkos vaidmuo tame yra visai menkas, gal net nulinis. Bet šiandien istorija vis pervertinama iš naujo. Reikėtų šiuos vertinimus baigti ir palikti ramybėje tuos meno kūrinius. Ypač kai kalbame apie visuomeninius veikėjus, rašytojus. Tegul paminklai stovi tokie, kokie yra. Neuždėkime P.Cvirkai atsakomybės. Jis yra tikras rašytojas, jo novelės, romanai yra mūsų literatūros dalis ir visada tokie liks.

O jeigu taip norisi, prie paminklo galime pritvirtinti lentelę, kurioje būtų informacija apie šių žmonių dviprasmiškai visuomenėje vertinamas veiklas. Ir viskas stotųsi į savo vietas. Niekas nereikalauja jų garbinti, bet tai buvo mūsų istorija.

Žinote, aš esu bendravęs su Kaziu Boruta, kuris buvo kairiųjų pažiūrų. Jis daug pasakojo apie Salomėją Nėrį ir jos naivų charakterį. Jis sakė, kad S.Nėries politinės pažiūros dažnu atveju priklausė nuo vyro, kurį ji įsimylėdavo. Jeigu ji būtų sutikusi kitą vyrą, gal būtų buvusi katalikų rašytoja, kūrusi poemas apie Dievą. Viskas labai paprasta. Galiu pasakyti - „Eglė - žalčių karalienė“ parašyta meistriškai. Skaitant šį kūrinį, man visai nesvarbu, kokios buvo jos politinės pažiūros. Menas turi galią suteikti geresnę aurą. Iš meno sklinda šviesa ir teigiama energija. Kai groja Bachą, net Dievas klausosi. Nereikėtų to maišyti su politika.

Dabar mene stengiamasi nuolat kažką nustebinti. Užuot rimtai galvojama ir vertinama, kuriami kažkokie fejerverkai. Bet fejerverkas nėra meno kūrinys, jis trunka tik kelias akimirkas, ne daugiau.

Ar žinote, ko į Lietuvą važiuoja turistai? Pažiūrėti Šv.Petro ir Povilo bažnyčios skulptūrų. Tai yra baroko šedevras, pasaulinis pasiekimas. Bet kažkodėl kai tik siūloma kokia nors gero paminklo idėja, menotyrininkai ima protestuoti. Tikrų paminklų idėjos blokuojamos, o vamzdis prie Neries - stovi nepajudinamas. Atsimenu, kai Vilniuje iškilo vamzdis, girdėjau vienos menotyrininkės pasakymą, esą šiuo vamzdžiu teka draugystė. Atsiprašau, bet čia yra kanalizacijos vamzdis - š... teka tokiu vamzdžiu, o ne draugystė.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (62)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ČEKIJA: Čekijos parlamentarai antradienį leido Vyriausybei pratęsti nepaprastąją padėtį iki balandžio 30 d., taip siekiant išlaikyti priemones, skirtas koronavirusu plitimui stabdyti.
  • PRATĘSTA: nepaprastoji padėtis, kuri buvo paskelbta Latvijoje dėl naujojo koronaviruso plitimo, pratęsta iki gegužės 12 d.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Kaip vertinate sprendimą riboti patekimą į miestus ir miestelius ilgąjį savaitgalį?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar po Velykų reikėtų dar kartą pratęsti karantiną?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+4 +6 C

 +3 +5 C

 

+4 +5 C

 +18 +20 C

+15 +16 C

 

+13 +15 C

1-6 m/s

0-3 m/s

 

0-5 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.0791 PLN - 4.5643
RUB - 82.4810 CHF - 1.0560
GBP - 0.8780 NOK - 11.3875

Nuorodos