respublika.lt

Gera alga negarantuoja geros pensijos

(141)
Publikuota: 2022 rugpjūčio 02 17:56:00, Justina GAFUROVA
×
nuotr. 5 nuotr.
Gera alga negarantuoja geros pensijos. „Pixabay“ nuotr.

Ne vienerius metus skambinama pavojaus varpais, kad Lietuvoje visuomenė sensta, o pensija mūsų šalyje su oria senatve dažniausiai neturi nieko bendra. Neseniai pensijų sistemą sukritikavo Valstybės kontrolė. Auditoriai kerta tiesiai - sistema neorientuota į tai, kad senatvėje žmonės gautų bent kiek į ankstesnes pajamas panašią pensiją.

 

 

Apie tai kalbama neseniai Valstybės kontrolės pristatytame pensijų sistemos pokyčių vertinime. Jame pastebima, kad Lietuvoje pensijų sistemos pokyčiai labiau orientuoti į skurdo mažinimą, bet ne į didesnį buvusių pajamų pakeitimą senatvėje, siekiant užtikrinti asmeniui artimas buvusioms iki pensijos gyvenimo sąlygas.

Skaičiuojama, kad praėjusiais metais 615,6 tūkst. asmenų gavo socialinio draudimo senatvės pensiją. Šioms pensijoms išleista 3 067,6 mln. Eur. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, į pensiją išėję Lietuvos gyventojai gauna apie trečdalį buvusio „į rankas" gauto atlyginimo - tai vienas mažiausių rodiklių tarp organizacijos šalių. Kas ketvirtas senjoras susiduria su skurdo grėsme, o Lietuva yra pažeidžiamiausių ES šalių ketvertuke (žemiau Estija, Latvija ir Bulgarija).

Sumoka daugiau, bet gauna mažiau

Pensijų sistemos vertinimą atlikę auditoriai atkreipia dėmesį, jog siekiant, kad senatvės pensijų sistema būtų patrauklesnė daugiau įmokų sumokėjusiems gyventojams, reikia orientuotis į įmokomis grįstą iki pensijos buvusių pajamų pakeitimą. Pensinio amžiaus žmonių skurdo problema turėtų būti sprendžiama socialinės paramos priemonėmis.

„Apskaičiavę 2021 m. į pensiją išėjusių asmenų pajamų pakeitimo normas, nustatėme, kad daugiau įmokų sumokėjusiems asmenims pensija pakeičia mažesnę jų buvusio atlyginimo dalį: iki 500,9 Eur uždirbusių asmenų pajamų pakeitimo norma buvo 68 proc., apie 1,5 vidutinio darbo užmokesčio uždirbusių - 46,3 proc., per 3005 Eur uždirbusių - 31,9 proc.", - rašoma atliktame vertinime.

Konstatuojama, kad, esant dabartinei sistemai, nėra motyvuojama mokėti daugiau valstybinio socialinio draudimo įmokų, tikintis gauti didesnę pensiją, o papildomas kaupimas pensijai II ir III pakopose yra nepakankamas. Tačiau kartu pastebima, kad kaupimas II ir III pakopoje vis tiek neužtikrina orių pajamų. „II pakopoje daugėja sukaupusių 10 tūkst. Eur ar daugiau ir įsigyjančių pensijų anuitetus. 2021 m. buvo 993 gavėjai. Vidutinis „Sodros" mokamas anuitetas buvo 63 Eur, didžiausias - 339 Eur. Atvejo tyrimo duomenimis, anuitetai pakeitė vidutiniškai 3 proc.", - skelbia Valstybės kontrolės auditoriai.

Taip pat pastebima, kad nors 2021 m. II pakopoje buvo 1 388 tūkst. dalyvių - apie 95 proc. visų dirbančių gyventojų, tačiau 47 proc. įmokų nemokėjo, tuo pat metu III pakopoje buvo 79 tūkst. dalyvių, iš jų 38 proc. įmokų nemokėjo. 2021 m. II pakopoje 66 proc. naujai prisijungusių dalyvių buvo įtraukti savaiminiu būdu. O pernai 57,1 proc. III pakopos dalyvių pasiėmė išmoką, nė nesulaukę pensinio amžiaus.

Įžvelgė piktnaudžiavimo galimybių

Visgi auditoriai, nors ir kartodami, kad labai svarbu nuoseklus kaupimas, išdrįso pakritikuoti pensijų kaupimą II ir III pakopose. „II pakopa pakankamai skatinama tiek valstybės įmokomis, tiek savaiminiu įtraukimu, tačiau valstybės skatinamoji įmoka neužtikrina tvarumo, nes kyla klausimas, kodėl mokesčių mokėtojai turi „primokėti" tiems, kas papildomai kaupia savo pensijai.

III pensijų pakopa sudaro sąlygas galimam darbdavių piktnaudžiavimui, mokant įmokas į darbuotojo III pakopos fondą ir nemokant įmokų „Sodrai". Taip kaupimas panaudojamas kaip atlyginimo ar premijos išmokėjimo forma, siekiant mokestinės naudos ir verčiant darbuotojus sutikti su dalies darbo užmokesčio pakeitimu įmokomis į pensijų fondus. Darbuotojas sukauptą turtą gali pasiimti iš fondo kaip vienkartinę išmoką, nesulaukęs pensijos amžiaus ir sumokėjęs gyventojų pajamų mokestį", - skelbia Valstybės kontrolė.

Ministerija: auditas neoficialus

„Vakaro žinios" susisiekė su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, klausdamos, kaip ministerija vertina tokias auditorių išvadas. „Ministerija sutinka su pateikta Valstybės kontrolės nuomone, kad socialinio draudimo pensijų sistemoje būtina stiprinti įmokų ir išmokų ryšį. Tokią būtinybę ministerijos specialistai pabrėžė ir 2021 m. rudenį, pristatydami Seimo komitetuose Vyriausybės siūlomus Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimus. Primename, kad tuo metu buvo diskutuojami siūlymai dėl bendrosios pensijos dalies apskaičiavimo pakeitimų, pagal kuriuos bendroji pensijos dalis nemažinama pagal įgyto stažo trukmę, o individualiąją pensijos dalį buvo pasiūlyta kasmet didinti papildomu indeksu, sudarant prielaidas šiai daliai tolydžio didėti", - nurodė ministerija.

Paklausus, kaip ketinama gerinti situaciją, ministerijos atstovai nurodė, kad šis tyrimas nėra oficialusis auditas, oficialių ir privalomų rekomendacijų jame nepateikiama. Tad ministerija artimiausiu metu pensijų sistemos pokyčių neplanuoja.

Komentuoja ekonomistas Romas LAZUTKA:

- Kaip vertinate parengtą Valstybės kontrolės ataskaitą?

- Žinoma, džiugu, kad pagaliau atkreiptas dėmesys į tai, kad turime ne tik mažinti pensininkų skurdą, bet ir išsaugoti iki tol turėtą žmogaus pragyvenimo lygį. Šiandien daugiau uždirbantiems žmonėms mokama pensija yra labai maža. Vadinasi, išėjus į pensiją, stipriai krenta žmogaus pragyvenimo lygis. Pavyzdžiui, nors mažiau uždirbančių žmonių pensija sudaro beveik 70 proc. buvusių pajamų, jeigu anksčiau žmogus uždirbo tik minimalų atlyginimą, tuomet ir jo pensijos neužtenka nė pragyvenimui. Mūsų pensijų sistema vis dar nepasiekia tikslo, kad pensija išsaugotų iki tol žmogaus turėtą pragyvenimo lygį. Visiškai nelogiška, kad, vos žmogui išėjus į pensiją, jo gyvenimo lygis krenta tris kartus. Nėra teisinga, kad į kavines gali eiti tik jauni žmonės, o net ir daug uždirbę pensininkai neturi tokios galimybės tik todėl, kad yra pensijoje ir jų gaunama pensija yra maža.

- Nors auditoriai vis kartoja, kad kaupimas pensijai II ir III pakopų fonduose nepakankamas, šalia pateikiami pavyzdžiai apie išmokamus anuitetus rodo, kad šis kaupimas visgi neužtikrina didelių išmokamų sumų?

- Taip, faktai „kalba už save". Valstybės kontrolė pastebėjo, kad labai trūksta informacijos apie tai, kokią realią naudą gauna kaupiantys žmonės. Kai kas iki šiol mano, kad II ir III pakopose mokami pinigai yra kažkur kaupiami sandėliuose, bet taip nėra. Pinigai yra leidžiami į apyvartą. O „Sodroje" sumokėti mokesčiai mokami dabartiniams pensininkams. Dabartinei kartai išėjus į pensiją, jas mokės tuo metu dirbantys, kurių algos bus jau didesnės. Todėl reikia žinoti, kad ateities kartų pensijos bus daug didesnės nei dabartinių.

Todėl mokėti įmokas „Sodrai" motyvacija yra. Jeigu per visą gyvenimą sumoki „Sodrai" dvigubai daugiau nei kitas, tai dvigubai didesnę individualią pensijos dalį ir gausi. Jeigu vienas žmogus dirbo už minimalią, kitas už dvigubai didesnę - vidutinę algą, pastarojo pensija iš „Sodros" bus dvigubai didesnė. Nors, žinoma, vis tiek nepakankama, todėl nepaliekama galimybė dalyvauti valstybinėje pensijų sistemoje arba nesavanoriškai.

- Atrodo, nutylimas ir faktas, kad žmonės, kaupę II ir III pakopose, dažnu atveju neturi galimybių valdyti savo sukauptų pinigų. Kodėl?

- Daugiausiai šiuo kaupimu užsiima skandinaviški bankai, kurie daro verslą iš to, kad valstybė skatina tokį kaupimą ir dar prisideda prie finansavimo. Verslui tai labai patogu, todėl nuolat kalbama apie „Sodros" pensijų mažus dydžius su skatinimu dalyvauti kaupime II ir III pakopoje. Be to, valstybė prisideda prie kaupimo finansavimo, bet tai nėra labai sąžininga, nes šie pinigai yra iš valstybės biudžeto, kurį suneša visi gyventojai. Jeigu žmogus nori kaupti pensiją privačiai, jis turėtų pats ją ir finansuoti savo, o ne mūsų pinigais. Bet kitose šalyse jau yra perprasta ši sistema ir verslo interesai šiuo klausimu. Šalys viena po kitos atsisakė tokių sistemų arba leido žmonėms išeiti iš tokio kaupimo.

- Kokie realūs sprendimai galėtų pakeisti situaciją?

- Tai yra ligos, kuriomis sergame dešimtmečiais. Jos kyla iš to, kad pensijų sistemos finansavimas yra per mažas. Europos vidurkis pensijų sistemai skiriamos BVP dalies yra kone dvigubai didesnis, nei Lietuvoje. Todėl pas mus pensijos tokios mažos. Jeigu finansavimas būtų didesnis, daugiau uždirbantys gautų didesnes pensijas, o mažiau uždirbančių žmonių pensijos nebūtų prie skurdo ribos. Kalbant apie „Sodros" sistemą, o ne papildomas pakopas, ji gana gerai sukonstruota, tačiau be didesnio finansavimo, galime sistemą keisti kiek tik nori, bet ji neveiks.

Dažnai sakau, kad tai nuo Vokietijos nurašyta sistema, bet čia tas pat, kaip turėti vokišką automobilį. Jeigu į jį nepili kuro, jis nevažiuos.

- Dabar vietoj didesnio biudžeto žmonėms tarsi liepiama geriau kaupti patiems II ir III pakopose, bet neafišuojama, kad ir tai negarantuoja gerovės senatvėje, tik uždarbį pensijų fondams?

- Taip ir yra. Tiesiog nedrįstama pasakyti, kad, norint didinti finansavimą pensijoms, reikia didinti įmokas „Sodrai" ir didinti mokesčius. Politikams įprasta sakyti, kad bus didinamos išmokos, bet ne mokesčiai. Deja, neįmanoma didinti išmokų, nedidinant mokesčių.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
40
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (141)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s