Gaisrų skaičiaus šuolis verčia susiimti už galvos

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, per pirmąsias tris šių metų savaites šalyje kilo 637 gaisrai, juose žuvo 9 žmonės, o 25 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. sausio mėnesį, kai kilo 452 gaisrai ir žuvo 6 žmonės, šiemet gaisrų 40,93 proc., o juose žuvo žmonių 33,3 proc. daugiau.

„Atsižvelgdami į didėjantį gaisrų bei juose žūstančių žmonių skaičių, norime įspėti gyventojus, kad laikytųsi priešgaisrinės saugos reikalavimų ir atkreiptų dėmesį į tinkamą kietojo kuro krosnių, dūmtraukių įrengimą ir naudojimą, elektros instaliaciją ir kitus įrenginius, dėl kurių gali kilti gaisras, - sako departamento direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas. - Kiekvienas iš mūsų privalome rūpintis savo ir artimųjų sveikata, gyvybe bei turtu. Pats paprasčiausias ir veiksmingiausiais būdas - namuose įsirengti dūmų detektorių. Būtent dūmų detektorius perspėja žmogų apie kilusį gaisrą ir gali apsaugoti nuo gresiančios nelaimės. Tuo labiau kad gaisrai dažniausiai kyla nakties metu, kai jų tikimasi mažiausiai."

Šiemet miestuose žuvo 3 žmonės (33,3 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse - 6 (66,6 proc.) - t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 2 kartus daugiau žmonių nei miestuose.

Kaip nurodė PAGD, pagrindinės šiais metais kilusių gaisrų priežastys - krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai, dūmtraukių gedimai, neatsargus žmogaus elgesys, elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai ir kt.

Visi užsiėmę... tinginyste?

Pasak Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Gintaro Zonio, tiriančio gaisrų priežastis, tragiškų gaisrų priežastys slypi daug giliau: „Tai gyventojų neatsakingumas, apsileidimas ir ne tik savo, bet ir artimųjų gyvybių nevertinimas. Ką galiu patarti?

Ogi kad nebegertų „po pilną", nerūkytų lovose ir susitvarkytų kietojo kuro krosnis. Viena pagrindinių gaisrų gyvenamuosiuose namuose priežasčių - gyventojai nevalo dūmtraukių. Paklausus, kada žmogus valė dūmtraukį, dažniausiai išgirsti atsakymą, kad prieš metus ar dvejus. Tai kurgi nekils gaisras! Gyventojams reikėtų įsidėmėti, jog dūmtraukį būtina valyti kas tris mėnesius!"

Anot jo, jeigu žmonės gyvena seniai statytuose namuose, kur krosnys buvo įrengtos pagal kažkieno supratimą, ir nieko netvarko, nenuostabu, kad sulaukia didelės nelaimės. Paprastai užsidega ne dūmtraukio viršus, o jo sienelės, kur daug kanalų. Juose prisirenka daug suodžių, prie vadinamųjų liuftų prieiti sudėtinga, ardyti jų niekas nenori, nes paskui reikia sudėti, tad taip ir lieka, kol kyla gaisras.

G. Zonio teigimu, prevencinių akcijų metu aplankyti žmonės dažniausiai tvirtina, jog pas juos niekas niekada nedegė ir nedegs: „Padovanojame jiems dūmų detektorių, tai jie juos supakuotus gražiai pasideda į stalčių, o jeigu ir įsirengia, tai kai baterija nusėda, jos jau nebepakeičia, nes nėra laiko, visi užsiėmę... tinginyste. Kai visi kalba apie Europos Sąjungą, kosmoso užkariavimą, 21-ajame amžiuje užėjęs pas žmogų į trobą randi aslą...

Bet šeimyna darbo dieną darbo metu susėdusi prie 2 metrų įstrižainės televizoriaus žiūri serialą. O mamos galva neplauta gal dvejus metus... Pašalpas visi gauna, savivaldybė malkomis aprūpina. Ir mobiliuosius telefonus visi turi. Kai pas gyventojus vykstame kartu su socialiniais darbuotojais, jie su jais susiskambina, paprašo būti namuose, laukti, tai žmonės kartais net ir nusiprausia, susišukuoja. Tačiau nekviestam užėjus vaizdas būna tikresnis."

Drebino sprogimai

Kaip primena „Vakaro žinios", šių metų pradžią pažymėjo ir išskirtiniai gaisrai. Jau sausio 2-ąją sostinės Viršuliškių gatvėje įvyko sukrečianti nelaimė, kai sprogo ir užsidegė penkiaaukštis. Žuvo septynių metų berniukas ir suaugęs žmogus, keli asmenys apsinuodijo smalkėmis. Dešimtys gyventojų liko be savo pastogės.

Ugnis apėmė keturis butus, esančius ketvirtame ir penktame aukštuose, buvo pažeista namo konstrukcija - įgriuvo perdangos, esančios tarp degančių butų.

Kaip ką tik skelbta, prokuratūra gavo specialistų išvadą, kad ketvirto aukšto butas, kur įvyko sprogimas, ir jame esantys daiktai, tikėtina, buvo gausiai sulaistyti kažkokiu lakiu naftos produktu, galimai benzinu, kuris vėliau, matyt, buvo padegtas. Bute gyveno į aštuntą dešimtį įkopęs vyras. Nurodoma, kad viena iš pagrindinių versijų - buto savininko savižudybė. Tačiau gaisre žuvusiojo kūnas kol kas nėra identifikuotas

Tą pačią dieną sprogimas sudrebino ir Kauną. Apie 14.38 val. jis nuaidėjo „Dirbtinio pluošto" įmonės teritorijoje, bendrovės „DP Acetate" gamybiniame penkių aukštų pastate. Čia taip pat kilo gaisras, kurio metu sudegė 150 kilogramų acetilceliuliozės tirpalo. Du vyrai apdegė, vienas žmogus apsinuodijo degiosiomis medžiagomis.

Dar vienas sprogimas įvyko praeitą sekmadienį po 12 val. Panevėžyje, Nemuno gatvėje. Čia penkių aukštų gyvenamojo namo bute sprogo 5 litrų dujų balionas - išvirto sienos tarp dviejų butų ir į laiptinę, iškrito langai, apdegė baldai.

Gaisras buvo užgesintas iki atvykstant ugniagesiams. Jo metu apdegęs vyras išvežtas į ligoninę. Iš penktojo aukšto buvo evakuoti penkių butų, ketvirtojo - dviejų butų gyventojai.