respublika.lt

G. Šimkus: daug kas galvojo, kad juodų gulbių nebūna

(10)
Publikuota: 2022 birželio 17 13:15:00, Leonardas Marcinkevičius, Elta
×
nuotr. 1 nuotr.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Eltos nuotr.

Lietuvos bankui numatant, kad šiemet vidutinė metinė infliacija sudarys 15,2 proc., o kitais metais kainų augimas atslūgs iki 4,6 proc., šios institucijos vadovas Gediminas Šimkus teigia, kad jeigu su prognozėmis ir bus apsirinkama, tai veikiausiai tik į didesnę, o ne į mažesnę pusę.

 

Apskritai, paklaustas, kodėl pastarosios prognozės taip drastiškai skiriasi nuo to, kas buvo numatoma praėjusių metų pabaigoje, Lietuvos banko valdybos pirmininkas pabrėžė veiksnių, kurių buvo neįmanoma numatyti, svarbą kainų augimui.

„Kažkada, tai buvo seniai, buvo manoma, kad nėra juodų gulbių. Bet jų yra. Mes pamiršome tokį žodį "karas". Jis nebuvo mūsų žodyne, bet mes dabar apie jį skaitome, galvojame“,- penktadienį Lietuvos banke surengtoje ekonomikos apžvalgoje kalbėjo G. Šimkus.

Pasak Lietuvos banko vadovo, praėjusių metų pabaigoje pabrėžiant, kad itin aukšta infliacija tėra laikina, ir šiems metams prognozuojant 2,6 proc. kainų augimo lygį, infliacija užsitęsė būtent dėl tokių nenumatytų veiksnių, kaip Rusijos karas Ukrainoje.

„Ar tai yra prognozuojami įvykiai? Kas galėjo juos prognozuoti? Bet šie infliacijos tempai yra to pasekmė ir ypatingai Europoje, kur kainų augimas pačioje pradžioje pirmiausiai buvo nulemtas pasiūlos pusės. Be jokios abejonės tai užtruko ilgiau, negu mes galvojome. Ir tai persimeta į platesnes prekių, paslaugų grupes“,- tikino jis.

Kainų augimas kitų metų pradžioje dar viršys 10 proc. lygį

Kaip pažymi šalies centrinio banko valdybos pirmininkas, kainų augimo tempas veikiausiai prislops rudeniop.

„Mūsų matymu mėnesinė infliacija žemyn turėtų pasukti antroje metų pusėse. Deja, kad kartelė galėtų kristi žemiau 10 proc., tai galėtų įvykti tik kitais metais“,- tvirtino G. Šimkus.

Pasak jo, infliacijos lygis pirmiausiai mažės dėl vadinamojo bazės efekto – kainų pokytis metų pabaigoje bus lyginamas su aukštesniu praėjusių metų pabaigos rodikliu.

„Tai nereiškia, kad pačios kainos sumažės. Tai reiškia, kad jos augs lėčiau“,- pridūrė jis.

Taip pat, pasak Lietuvos banko vadovo, daugelio energetikos išteklių kainos veikiausiai jau pasiekė savo viršūnę.

„Kai kurios kainos žaliavų rinkoje pasiekė tam tikras ribas, už kurių tu pradedi galvoti, kokie yra ekonomikos fundamentai, kad jos ten būtų“, - svarstė G. Šimkus.

Tiesa, jis sutinka, kad infliacija dėl nenumatytų veiksnių gali slopti lėčiau, negu šiuo metu prognozuoja Lietuvos bankas.

„Jeigu ir apsiriksime, tai ne į mažėjimo pusę, o į didėjimo“,- teigė jis.

Recesiją įvardija tik kaip vieną iš galimų rizikų

Tuo metu bendrasis vidaus produktas (BVP), pagal Lietuvos banko prognozes, šiemet turėtų augti 2,1 proc., o tai yra 0,6 proc. punkto mažiau, nei numatyta kovo mėnesį. Tačiau kalbėdamas apie recesijos tikimybę G. Šimkus pažymėjo, kad ekspertai tai įvardija tik kaip vieną iš grėsmių, o ne kaip neišvengiamą faktą.

„Taip netikėtai žodis „recesija“ atsirado pas mus žodyne. Ekonomistai įvardija tai, kaip vieną iš rizikų. Mes, kai kalbame, kad rizikų balansas yra itin neigiamas. Yra didesnė tikimybė, kad augimo tempai gali būti kur kas lėtesni, negu prognozuojame“, - aiškino centrinio banko vadovas.

Kaip pažymi G. Šimkus, kitų šalių ekonomikos irgi gali patirti lėtesnį augimą, kadangi daugelis centrinių bankų imasi pinigų politikos griežtinimo, siekiant mažinti infliacijos spaudimą, tačiau kartu siekiant išvengti galimos žalos ūkio raidai.

„Kai tas centrinių bankų atsakas yra stiprus, atsiranda nuogąstavimų, kad tas poveikis ekonomikos aktyvumui gali būti didesnis, negu numato politikos formuotojai. Tai yra viena iš rizikų“,- pridūrė jis.

Tačiau Lietuvos banko vadovas pažymi, kad metinis ekonomikos augimo nuosmukis neretai yra supainiojamas su tuo, kas tik formaliai yra vadinama recesija. Pasak jo, daugelio šalių ekonomikose bus matomas metinis BVP prieaugis, tačiau neatmetama, kad kažkurį vieną ketvirtį, augimas gali prislopti, kadangi jis bus lyginamas su sparčiu ekonomikos būklės gerėjimu metų pradžioje.

„Kartais techninė recesija, tai augimo vertinimas du ketvirčius iš eilės yra apibendrinamas žodžiu „recesija“. Paskui tai tarsi turima mintyje, kad tai jau yra metinis ekonomikos kritimas“, - atkreipė dėmesį jis.

Tuo metu darbo užmokestis, remiantis Lietuvos banko analize, Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį augo 14 proc. Numatoma, kad šiemet darbo užmokestis kils vidutiniškai 11,9 proc., tai yra dešimtadaliu daugiau, nei prognozuota anksčiau.

Nedarbas mažėjo iki 6,3 proc. o laisvų darbo vietų skaičius pasiekė 1,9 proc. ir pasiekė aukštumas, paskutinį kartą fiksuotas 2008 m.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (10)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s