ES migrantų antplūdžio išvakarėse. Ar atsilaikys Lietuva?

Apie Europos Sąjungos ir Lietuvos valdžios laikyseną migrantų atžvilgiu prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo nuomonėmis pasidalijo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Egidijus BIČKAUSKAS, europarlamentaras Viktoras USPASKICHAS, profesoriai Gediminas MERKYS ir Vytautas DAUJOTIS. Pokalbį vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Stebėdamas, kas vyksta pasaulyje, vis dažniau darau išvadą, kad gyvename ant kažkokių globalių kataklizmų slenksčio. Kokią sritį bepaimtume - ar tai būtų ekonomika, ar klimato kaita, ar tarptautinė bei vidaus politika, - matyti daugybė nelogiškų, neprofesionalių sprendimų, kuriuos kaip genialius pateikdavo mūsų šalies ir viso pasaulio sisteminė, politinį elitą aptarnaujanti, žiniasklaida. Tokie dalykai neišvengiamai vedė į artėjančią globalią krizę. Pagaliau supratome, kad jau peržengėme „Rubikoną", ir jau gyvename savo naivumo ir pasaulio didžiųjų padarytų klaidų atvertoje Pandoros skrynioje. Vakarų demokratams, visomis išgalėmis stengiantis eksportuoti savo idėjas į kitas šalis, buvo naudinga subombarduoti Kadafio valdomą Libiją, kad nereikėtų vadinamam diktatoriui atidavinėti skolų. Vėliau paaiškėjo, kad Libija buvo pagrindinis fortas, saugantis Europą nuo Afrikos pabėgėlių antplūdžio. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, siekusi diriguoti visai Europai, net kvietėsi migrantus, o kai jie tai išgirdo ir ėmė plūsti į Senąjį žemyną, valstybes ragino jais dalintis, slėpė jų vykdomus nusikaltimus. Atrodo, tai daroma sąmoningai...

V.DAUJOTIS: Į Europą importuojamų valkatų, politkorektiškai - nelegalių migrantų - paskirtis yra multikultūrinti Europą tirpdant jos tautas. Europos Sąjunga turi būti federalizuota, kurioje nebus vietos nacionalinėms valstybėms. Tiksliau, ant „genderizmo" ir multikultūralizmo pamatų turi būti sukurta griežtai centralizuota imperija. „Genderizmas" likviduos šeimą, multikultūralizmas - tautą, o abu kartu - tautinę valstybę. Tokį senojo pasaulio ardymą XX amžiuje sumąstė ir pradėjo Vakarų universitetuose tūnoję kultūriniai marksistai. Prieš kelis dešimtmečius ardymą perėmė ir dabar naujai Europą atkuria gimstančios imperijos valdovų griežtai prižiūrimi Briuselio eurokratai. Ryškėjančioje Europos imperijoje nei šeimos, nei tautos nesaistomas naujasis europietis bus minkštai, bet tvirtai valdomas, kultivuojant ir tenkinant jo juslinius malonumus - žolytė „rekreacijai", seksualinės perversijos ir pan. Valkatų importas neišvengiamas be „smulkių" nemalonumų - jų daromų nusikaltimų, vietinių gyventojų prievartavimo. Dėl didingo tikslo - Europos imperijos gimimo - galima ir pakentėti. Mišką kertant, skiedros lekia.

G.MERKYS: Nekeliame esminio klausimo, kokios yra gelminės priežastys to, kas vyksta. Kokios procesų varomosios jėgos, kieno ir kokie interesai reiškiasi. Kas, kokias galias čia turi ir kieno bus viršus. Migracijos problemų sprendimo raktas ne Lietuvoje. Ir, žinoma, ne ES, ir netgi ne pačiose JAV! Neseniai žlugo bandymas sugrąžinti JAV nacionalinės valstybės statusą. JAV vėl virsta tik „sausumos lėktuvnešiu", pavargusiu pasaulio policininku ir rezervinės valiutos spausdinimo aikštele.

Viena iš migracijos priežasčių yra globalizacija. Tai - natūralus procesas. Ji jau buvo. Pavyzdžiui, senovės romėnai nuėjo iki Britų salų, o Kolumbas atrado Naująjį pasaulį. Dar Samuelis Hantingtonas (Samuel Huntington - amerikiečių politikos mokslų tyrinėtojas - red.) parodė, kad tautų kraustymasis ir civilizacijų konfliktas neišvengiamas. Kryptis - iš alkanų ir chaotiškų pietų - į pasiturinčią ir stabilią šiaurę, iš rytų - į vakarus. Šį natūralų procesą šimteriopai ir dirbtinai skatina globalizmas - moderni, tačiau agresyvi, aiškiai antihumanistinė pasaulėžiūros doktrina bei politinė praktika. Viską stumia saujelė planetos galingųjų, kurie yra virš visų pinigų, virš valstybių ir netgi virš JAV. Jeigu jiems nepavyks per artimiausius 12-15 metų žmonių pertekliaus problemos pajudinti iš mirties taško, jų turtai ir išskirtinė galia netenka jokios prasmės.

Buvusi Vokietijos Demokratinės Respublikos komjaunuolė, ŠTAZI „pakabinto" pastoriaus duktė ir makiavelistė Angela Merkel tiems galingiesiems ir patarnauja, būtent jų valią ir vykdo. Vakarų pasaulis ne gimdo, o sensta ir miršta. Du trečdaliai ką tik į Vokietiją atvykusių migrantų iki gyvenimo pabaigos garantuotai bus socialiniai veltėdžiai, bet trys ketvirtadaliai jų vaikų ir aštuoni dešimtadaliai anūkų jau bus normaliai integruoti į ES. Jie kurs BVP, mokės mokesčius, nešios pakaušyje „čipą" ir bus modernūs, prakutę performatuotos naujosios pasaulio tvarkos vergai...

E.BIČKAUSKAS: Savo įžangoje jūs paminėjote „globalinius kataklizmus", leisdamas suprasti, jog tai mūsų pačių iššaukta „globalinė krizė". Nežinau, ar tai teisinga. Galbūt tai objektyvi raida, su perlenkimais, nepakankamais lenkimais, siekimais forsuoti įvykius ir pavėluotais, gal net pasąmoningais, supratimais ar nesupratimais, jog tokie „forsažai" tik atneša žalos.

Visados laikiausi principo - „su savo maldaknyge neik į svetimą vienuolyną". Mano supratimu, tai liečia ne tik asmeninius, bet ir tarpvalstybinius santykius. Tai liečia ir paminėtą Kadafį, Libiją ir visas kitas bandytas „apdemokratinti" (pagal mūsų, o gal romėnų ar graikų, demokratijos supratimą) valstybes. Viskam, net ir civilizacijai - vėlgi mūsų supratimu - savas laikas. Ir mes keičiamės, ir jie keičiasi. Nebandykime visų perdarinėti „pagal savo kurpalį". Kas teisūs, galų gale parodys istorija. O homo sapiens istorija, kalbant apie pačią „globaliką", tikrai yra labai neilga. Jūs norite, jog, pavyzdžiui, Rusija, kuri savo valstybingumą ar net istoriją skaičiuoja tik šimtmečiais, kuri sugebėjo susikurti išskirtinėmis ir ne pačiomis idealiausiomis klimatinėmis sąlygomis, tiesiog genetiškai žiūrėtų į viską taip pat, kaip Europos pietinės valstybės, skaičiuojančios savo istoriją tūkstantmečiais. Tai neįmanoma. Čia kaip paauglys ir jau subrendęs žmogus. Tačiau mums reikia ieškoti sugyvenimo ir susigyvenimo būdo. Taip pat ir su „kadafiais", kol jie neperžengia mūsų „vienuolyno" ribų. Čia tik problema, kuriam „vienuolynui" ar jo „celei" priskirti mus - Lietuvą. Mes pasirinkome ne griežtą individualizmą, o bendrą kompaniją ir veikimo būdą - Europą. Tai šiame istorijos tarpsnyje aš sveikinu kaip neišvengiamybę ir būtinybę.

G.JAKAVONIS: Mūsų valdžia, lyg papūgų choras, atkartoja ES arba JAV politikus ir pritarinėja jų veiksmams, nes tai išlikimo valdžioje garantas. Todėl, vykdydami nurodymus, nepaisydami akivaizdžių problemų, susijusių su nelegalais iš islamo religiją išpažįstančių valstybių, mūsų užsienio politikos „nykštukai" nesipriešino ir svetingai priiminėjo migrantus. Nelegalai plūstelėjo į Lietuvą, pridarydami vietos gyventojams aibes problemų, o mūsų valdžia toliau gieda giesmes apie demokratiją ir žmogaus teises. Negi mūsų valdžia nemato galimų pasekmių?

V.DAUJOTIS: Europa jau toli pažengė valkatomis multikultūrindama savo tautas, bet neturtinga Lietuva nebuvo patraukli pagal briuselines „pabėgėlių" kvotas atsiunčiamiems migrantams. „Padėjo" Baltarusija, kuri į Lietuvos valdžios nešamą demokratiją atsakė „bombardavimu" nelegalais. Baltarusija tikrai stokoja demokratijos, bet Lietuvos valdžia naudoja keistokas priemones demokratizuoti šią valstybę. Valdžia nežino, ar išvis Baltarusijoje yra paramos verta bent kiek įtakingesnė visuomenės grupė, kuri galėtų tapti demokratijos varančiąja jėga. Visose tribūnose Lietuvos valdžia „legitimia" Baltarusijos prezidente skelbia moteriškę, rinkimuose pakeitusią savo vyrą, siekusį Baltarusijos susijungimo su Rusija. Sunku patikėti Lietuvos valdžios kalbų ir veiksmų nuoširdumu prisimenant, jog prieš daugiau kaip dešimt metų tuometiniai Lietuvos valdžiažmogiai pavogdavo didesnę dalį Vakarų šalių paramos, per Lietuvą teiktos Baltarusijos opozicijai. Apie tai Minske JAV ambasadorių informavęs VSD karininkas Vytautas Pociūnas netrukus žuvo Baltarusijoje išmestas pro viešbučio langą. Lietuvos teisėsauga visiškai ignoravo šį sutapimą. Dabartiniai Lietuvos valdžiažmogiai savaip tęsia pirmtakų darbą - vykdo Briuselio nuleistą Lietuvos sunaikinimo užduotį. Tarp Lietuvos ir Briuselio zujantys eurokratai ragina Lietuvą globoti Baltarusijos siunčiamus nelegalus, nepamiršti tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisėms. Manau, Europos Komisijos vadovė, „susirūpinusi sienos saugojimu", galėjo nurodyti vilkinti tvoros statybą ir nevyti atvykėlių atgal į Baltarusiją. Tokią išvadą leidžia daryti Valstybės sienos apsaugos tarnybos paskelbtas iš Lietuvos mokesčių mokėtojų surinktų 600 mln. eurų vertės pirkimas migrantams apgyvendinti. Tokia pirkimo apimtis leistų priimti iki 40 tūkstančių „pabėgėlių", kurių masė taptų placdarmu „šeimų susijungimui". Valkatoms atsivertų legalus kelias į Lietuvą ir jų masė, kaip rodo neseni vyksmai ES valstybėse senbuvėse, labai greitai padidėtų dešimtis kartų.

V.USPASKICHAS: Esu tikras, kad demokratinius instrumentus panaudoti galima, bet kištis į kitos valstybės reikalus be jos prašymo tikrai nėra geras sprendimas. Istorija rodo, kad įsikišimas per jėgą į bet kokią valstybę neduoda naudos nei civilizuotam pasauliui, nei tai valstybei, kuriai norima padėti. Esu už tai, kad galima būtų padėti tai valstybei, tačiau lavinant visuomenę, dirbant su pačiais diktatoriais. Niekada niekur ginklu taika nepasiekiama. Kad mūsų nei ši, nei kokia ankstesnė valdžia nepasižymi didele išmintimi, tai matyti. Jau 30 metų Lietuvos valstybė nepriklausoma. Aš esu linkęs tai, kas Europos Sąjungoje ar JAV yra gera, imti kaip pavyzdį ir patirtį pritaikyti Lietuvoje. Bet kas yra nepriimtina mūsų tradicijoms, prosenelių skiepytoms vertybėms, to visko nereikėtų mėgdžioti. Ar gerai, kad įstojome į ES? Manau, tais metais šis sprendimas buvo geras, reikėjo ir mums integruotis į pasaulį. Vis dėlto turime išlaikyti savo identitetą ir tam tikrą požiūrį, savo vidinį gyvenimą, tradicijas. ES priiminėja įvairias sankcijas, bet turime mokėti atsispirti, išlikti savimi. Buvo padaryta daug klaidų ir prezidento Valdo Adamkaus, ir ypač prezidentės Dalios Grybauskaitės, kuri pritardavo visiems ES sprendimams. Reikia žiūrėti ne į finansinę ir ekonominę naudą tuo metu, bet į ilgalaikes tam tikrų sprendimų pasekmes.

Kalbant apie pabėgėlius, norėčiau pasakyti, kad reikia saugoti savo sieną. Negalėčiau sakyti, kad jie visi yra blogi žmonės. Kai kurie tikrai bėga nuo sudėtingų gyvenimo sąlygų, nuo karinių veiksmų. Manau, kad pabėgėliai sujauks gyvenimą Lietuvoje, ir tai yra faktas. Mūsų saugumas šioje vietoje prastai dirba. Bet kokiu atveju, mūsų išorinės sienos turi būti visapusiškai apgintos, nes į mūsų žemę gali papulti nemažai provokatorių. Suvaldyti situaciją vėliau bus labai sudėtinga.

E.BIČKAUSKAS: Jūs minite mūsų politikus kaip „papūgas", atkartojančius ES arba JAV politikus. „Atkartojančių papūgų" niekados nemėgau, tačiau apmąstydami ir jūsų klausimą, šiek tiek sustokime. Kaip minėjau, mes pasirinkome europinį kelią ir todėl esame Europos Sąjungoje, kurią privalome priimti su jos privalumais ir trūkumais. Tarp jų - ir migrantų srityje ar krizėje, prie kurios ES valstybės - o Afganistane ir mes - pačios prisidėjo. Šiais klausimais turime stengtis paveikti visos ES politiką. Deja, apie tai pradedame mąstyti tik tada, kai tai tiesiogiai paliečia mus pačius. Juk su migrantų problema ES susidūrė ne šiandien ir ne vakar. Lietuvoje mes to tarsi nematėme. Na, tiesa, šiek tiek padiskutavome dėl kvotų ir tiek. Buvo naivu tikėtis, jog ši problema mus aplenks. Iš viso, jeigu norime normalios teigiamos krypties mūsų pasirinktame kelyje - turime įsisąmoninti, jog visos ES problemos, tai yra ir mūsų - Lietuvos - problemos. Turime įsisąmoninti, jog visi ES pasiekimai, tai ir mūsų - Lietuvos - pasiekimai. Štai šioje vietoje drįsčiau sugrįžti prie jūsų klausimo ir susimąstyti, ar visi JAV pasiekimai yra ir mūsų, kartu ES, pasiekimai, ar visos jų, t.y. JAV, problemos turi būti ir mūsų problemomis, ar „papūginis" JAV politikos atkartojimas yra tikrai pliusas tiek mums, tiek mūsų pasirinktai europinei krypčiai. Drįstu teigti, jog ES ir JAV tikrai yra - bent jau ekonomine prasme - konkurentės. Kaip konkurentės yra Rusija ir Kinija, o vėliau gal bus ir kitokie dariniai. Ekonomika, bent jau didele dalimi, apsprendžia ir užsienio politiką, kuri, atrodytų, nėra tiesiogiai susaistyta su ekonomika. Ir atvirkščiai. Tad mūsų bandymas „sėdėti ant dviejų kėdžių", manau, nėra pats geriausias pasirinkimas.

Jeigu norėtume būti tikslūs, nelegalai plūstelėjo, kaip jūs sakote, ne į Lietuvą, o per Lietuvą, suradę silpniausią grandį patekti į kitas ES valstybes. Beje, prie tos silpniausios grandies sukūrimo savo „išmintingais individualiais žingsniais", kuriuos vertiname kaip principingą vertybinę politiką, prisidėjome ir mes - Lietuva. Kaip tai koreliuoja su siekiu apsaugoti savo tautines vertybes, užtikrinti tautos gerovę, - atskira tema. Kita vertus, bent teoriškai įsivaizduokime, jog Lietuva pasiekė tokį ekonominio išsivystymo lygį, kaip kai kurios kitos ES šalys. Tada greičiausiai būtų galima kalbėti apie „nelegalų plūstelėjimą" į Lietuvą, tik galimai per kitas ES valstybes. Štai kodėl dabartinėje, mūsų pačių pasirinktoje, situacijoje kalbu apie bendrą ES problemą. Šiandien ji susijusi su migrantais, rytoj bus susijusi su kitomis, atrodytų, iš karto mus neliečiančiomis, problemomis.

G.JAKAVONIS: Kai valstybę ištinka krizė, ją tegali įveikti tik patriotai, savo srities profesionalai, o ne beždžioniautojai. Ar galima tikėtis, kad Lietuvos valdžioje esantys „išminčiai" gali sėkmingai dirbti, išvesdami valstybę iš krizės. Ką jūs darytumėte, kad mes, kaip tauta, šiame istorijos etape patirtumėme mažiausiai nuostolių? Nereikia būti dideliu išminčiumi, kad suprastum, jog demografinis skurdžių Afrikos šalių žmonių skaičiaus augimas, JAV karių išvedimas iš Afganistano migrantų krizę tiek Lietuvoje, tiek Europoje tik didins.

V.DAUJOTIS: Europos Sąjungoje yra valstybių, ryžtingai besipriešinančių Europos imperijos kūrimui. Pirmiausiai tai Vengrija ir Lenkija, dėl to tapusios Europos Sąjungos valdančiųjų didžiausio įtūžio ir šmeižimo objektu. Europarlamentarai, neišskiriant ir Lietuvos atstovų, priiminėja jas smerkiančias rezoliucijas, siekdami jas nubausti, siūlomos ir kuriamos įvairiausios sankcijos. Mes, kaip tauta, galėtume išlikti, jei prisijungtume prie Vengrijos ir Lenkijos pasipriešinimo. Dabartiniai Lietuvos valdžiažmogiai užprogramuoti uoliai vykdyti briuselines Lietuvos valstybės naikinimo ir prigimtinės šeimos griovimo direktyvas, o mintis, jog Europos Sąjunga yra suverenių tautų sąjunga, jiems reiškia kraštutinę dešinės ideologiją - nacizmą. Lietuvoje, sovietiniuose trėmimuose, priverstinėje emigracijoje, pokario pasipriešinime praradusioje didžiają dalį Tautos elito ir jo iki šiol neatkūrusioje, turės rastis būtinas skaičius pasiryžusių priešintis. Neatsiras - Lietuvos neliks.

G.MERKYS: Niekam nesvarbu, kad estai ar lietuviai negimdo, išmiršta. Jei nyksta koks „žuvėkas" ar drugelis, jį dar skubama įtraukti į Raudonąją knygą, jei dingsta tautos, visiems nusišvilpt. Planetoje - klaikus žmonių perteklius. Dirbtinė migracija yra tik vienas iš problemos sprendimo būdų, beje, ne pats baisiausias. Planetos galingiesiems didžiausias priešas yra tradicinė šeima, tradicinė religija, pasipriešinimas eutanazijai ir GMO, nepritarimas žaliajai isterijai ir ekologiniam radikalizmui. Galingieji sėkmingai performatuoja tradicinę moralę ir pasaulėžiūrą. Planetoje šiuo metu nebeliko nė vienos normalios nacionalinės ir demokratinės valstybės. Modernaus pasaulio egzistencinė tvarka, kuri susiformavo po Didžiosios Prancūzų revoliucijos ir po JAV - tėvų įkūrėjų politinės filosofijos bei praktikos, jau išmontuota. Devyni dešimtadaliai Lietuvos ponybės nesupranta, kas vyksta ir tarnauja šiai šėtoniškai antihumaniškai barbarybei. Paradoksas, tik nedidelė dalis tarnauja už 30 sidabrinių, dauguma - iš durnumo, tiesiog nori būti greta laiminčiųjų. Deja, jokių laimėjusiųjų šioje šėtono šventėje nebus. Kokie nors vengrai ar lenkai, kurie turi dar adekvatesnį elitą ir normalesnę valdžią, pranašesni yra tik taktiniu požiūriu. Strateginiu požiūriu visoje planetoje padėtis bemaž beviltiška.

V.USPASKICHAS: Manau, migrantų krizė Europoje dar gilės. JAV sprendimas išvesti karius iš Afganistano yra labai žiaurus. Juk tos šalies žmonėms buvo suteikta viltis gyventi geriau, o dabar jie yra paliekami likimo valioje. Matosi, kad visai žvalgybai, NATO blokui, tiek JAV, tiek Lietuvai viskas atrodo labai paprasta. Bet iš ten trauks migrantai ir jiems reikia padėti integruotis į kitas visuomenes. Tačiau jie turi siekti prieglobsčio legaliais būdais, o ne nusikalstamu būdu.

E.BIČKAUSKAS: Turint galvoje, kad nelegalai, kaip aš minėjau, plūstelėjo ne į Lietuvą, o tik per Lietuvą, pasitelkiant juodą humorą ir A.Lukašenkos metodus, sprendimo būdas paprastas - kiekvieną nelegalą palydėti toliau, kad ir iki Lenkijos sienos. Jie, manau, dar papildomai susimokės. Bet tai pats juodžiausias humoras. Pasikartosiu - ši problema, pagal dabartinę valstybinių galių sąrangą yra bendra ES problema ir spręstina bendrai. Kitas dalykas, kad darydami kokius nors individualius žingsnius, mes turime prognozuoti, kaip tai atsilieps tiek mums - konkrečiai Lietuvai - tiek ir visai ES. Ar mes esame taip ištroškę problemų? Galų gale, kiek laiko mes dar būsime „išminuotojais" ir „pirmeiviais", įsivaizduodami, jog propaguojame patiems sprendimų priėmėjams nekainuojančias vertybes. Gal, bent jau iš dalies, tai sietina su mano minėtu „sėdėjimu ant dviejų kėdžių". Ar tai ne per didelė prabanga Tautos atžvilgiu vien dėl to, jog kažkas nori užsidėti „principingo vertybinio drąsuolio etiketę"? Beje, mano galva, kai kurie pateikiami kaip „vertybiniai" žingsniai, giliau paanalizavus, toli gražu nėra „vertybiniai" ir vėliau duoda tik postūmį į neigiamą pusę.