ES rekomenduojamo santykio – vienas kompiuteris 3 mokiniams – dar nepavyko pasiekti

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) atliko tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti, kaip mokyklos praėjusiais metais panaudojo lėšas, skirtas skaitmeninio ugdymo plėtrai. Šioms reikmėms iš valstybės biudžeto 2021 m. buvo skirta po 30 eurų kiekvienam mokiniui, t. y. tris kartus daugiau nei 2020 m.

Pačios mokyklos galėjo spręsti, kam ir kiek pinigų panaudoti, atsižvelgdamos į turimas skaitmenines mokymo(si) priemones, informacinių komunikacijų technologijų (IKT) įrangą, mokinių poreikius, mokytojų kvalifikaciją, mokyklos specifiką.

NŠA duomenimis, 873 šalies mokyklos pernai deklaravo skaitmenizavimui išleidusios 9,210 mln. eurų. Iš šios sumos 42,6 proc. panaudotų lėšų buvo skirta kompiuteriams įsigyti, 40,9 proc. – skaitmeniniam ugdymo turiniui, 13,5 proc. – kitai technikai įsigyti. 3 proc. lėšų buvo panaudota pedagogų mokymams, juose iš viso dalyvavo 9392 mokytojai.

„Mūsų atliktos analizės rezultatai rodo, kad, viena vertus, mokykloms vis dar trūko kompiuterių, planšečių, projektorių ir kitos įrangos kokybiškam nuotoliniam arba hibridiniam ugdymui organizuoti, nors 2020 m. jas pasiekė daugiau nei 35 tūkst. planšetinių ir nešiojamųjų kompiuterių. Kita vertus, matome, kad sparčiai didėja ir ugdymui skirto skaitmeninio turinio poreikis: jam įsigyti skirtų išlaidų dalis padidėjo“, – sako Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.

Lietuvos mokyklose gausėja skaitmeninio ugdymo turinio priemonių: NŠA apklausoje dalyvavusios ugdymo įstaigos nurodė už daugiau nei 3,76 mln. eurų įsigijusios 65 mokamas skaitmenines mokymo priemones. Populiariausios – „EDUKA klasė“, kurios įsigyta per 160 tūkst. licencijų, ir „EMA elektroninė mokymosi aplinka“ – daugiau kaip 95 tūkst. licencijų.

Tyrimo metu NŠA taip pat teiravosi apie nemokamas skaitmenines mokymo priemones. 2021 m. mokyklos naudojosi 48 tokiomis priemonėmis. Iš viso naudotasi daugiau nei 441 tūkst. nemokamų jų licencijų.

„Mokyklos turi būti pasirengusios intensyviau naudoti skaitmeninį turinį, tobulinti skaitmenines kompetencijas, įranga yra tik viena iš skaitmeninės ekosistemos dalių, tačiau svarbi norint užtikrinti skaitmeninio turinio prieinamumą, – sako skaitmeninės švietimo transformacijos „EdTech“ projekto valdymo grupės vadovė Justina Kugytė.

Už daugiau nei 3,87 mln. eurų mokyklos įsigijo 4210 stacionarių, nešiojamų ir planšetinių kompiuterių. NŠA atlikta analizė rodo, kad 2021 m. įsigyti kompiuteriai leido pagausinti ir atjauninti mokyklose ugdymo tikslais naudojamų kompiuterių bazę.

2020 m. pabaigoje šalies mokyklose vienas kompiuteris vidutiniškai teko maždaug 4 mokiniams, 46 proc. mokyklų kompiuterių buvo 4 metų ir senesni. 2021 m. pabaigoje mokyklose 4 metų ir senesnių kompiuterių dalis sumažėjo – iki 42 proc.

Nors pagal kompiuterių skaičių klasėje Lietuva, anot 2019 m. Europos Komisijos paskelbto tyrimo „IKT švietime“, yra tarp pirmaujančių ES šalių, tačiau dar nepasiekė ES rekomenduojamo santykio – vienas kompiuteris 3 mokiniams

Mokyklos yra skatinamos įsigyti kuo daugiau ir įvairesnio skaitmeninio turinio, mokykloms vis dar trūksta kompiuterinės technikos ir priemonių, kokybiškam nuotoliniam arba hibridiniam ugdymui organizuoti. Pernai įrangos poreikis buvo labai didelis, ji buvo labai svarbi organizuojant nuotolinį ugdymą, hibridinio mokymo pamokas. Įrangos naudojimo poreikis toliau augs, jos reikės vis daugiau, turime didelį procentą senos įrangos, ugdymo procese daugės skaitmeninio turinio, todėl mokyklos turės tęsto įrangos atnaujinimą.

Geriausiai kompiuteriais apsirūpinusios Ignalinos rajono savivaldybės mokyklos: čia 3 mokiniams vidutiniškai tenka 2 kompiuteriai, prasčiausia situacija didžiuosiuose šalies miestuose, ypač Vilniuje. Sostinės mokyklose vienas kompiuteris vidutiniškai tenka 6-7 mokiniams.

Kitai techninei įrangai – projektoriams, interaktyviems ekranams, įrangai hibridiniam mokymui (iš viso 2918 vnt.) – įsigijimui išleista per 1,71 mln. eurų.

Lietuvos mokyklų išlaidos pernai įsigytoms skaitmeninio mokymo priemonėms ir informacinių komunikacinių technologijų įrangai praktiškai nepriklausė nuo mokyklos tipo, dydžio ir vietovės, kurioje ji yra, pabrėžiama NŠA analizės išvadose.