Didieji rekordų fiksuotojo nusivylimainuotraukos (7)

2021 spalio 24 21:18:00 Perskaitė 2204

Galėtum įsivaizduoti, kad Lietuvos rekordų knygos sumanytojas ir leidėjas Vytautas NAVAITIS nieko kita ir nedaro tik registruoja gramus, centimetrus, kilometrus, dėlioja taškus, kablelius ir rašo eilinį pranešimą apie žmogaus galimybes liudijančius pasiekimus. Tačiau kaip niekur nieko kartą imi jį ir pamatai mitinge, kuris „teisiųjų" bematant bus įvardintas kaip paskutinis „maršistų" pasispardymas.

 

Apmaudas dėl „vardo dienos"

Nepastebėti jo neįmanoma: jis laiko plakatą su kreipimusi į Valstybinės lietuvių kalbos komisiją, uždraudusią vartoti žodį „pederastas". Kokiu atitikmeniu jį reikėtų keisti, klausia plakato autorius ir pats pateikia kelis šmaikščius sudurtinių žodžių variantus, sudarytus griežtai pagal lietuvių kalbos žodžių darybos taisykles... Sako, žodžio uždraudimu reiškinys neišnyko, o kalbos komisija vis dar tyli, - kaip susikalbėti lietuviškai, neaišku.

Toks dėmesys lietuvių kalbos komisijai galėtų būti ir senų „sąskaitų" atspindys: teko su komisija susitikti teisminiame ginče.

O buvo taip. 2019-aisiais, minint 1010 metų sukaktį, kai pirmą kartą rašytiniame šaltinyje (Kvedlinburgo metraštyje) paminėta Lietuva, agentūros „Factum" prie Lietuvos kultūros fondo vadovas V.Navaitis buvo vienas iš akademinės bendruomenės narių, siekusių, jog kalendoriuje atsirastų atmintina data - „Lietuvos diena".

„Surinkę mokslininkų parašus, pasiuntėme kreipimąsi į prezidentūrą, Seimą ir Vyriausybę, tikėdamiesi šio pasiūlymo palaikymo, - pasakoja Vytautas. - Nors konservatoriai ir labai šiaušėsi, 2019 metais Seimo sesijoje šiaip ne taip buvo įteisinta kitu pavadinimu atmintina diena - „Lietuvos vardo diena". Tikėtasi, kad, po kurio laiko padarius įstatyme pataisą, bus galima atmintinos dienos pavadinimą „Lietuvos vardo diena" pakeisti į „Lietuvos diena", - išmetus vieną perteklinį žodį „vardo". Tačiau užduotis pasirodė ne iš lengvųjų. Vardadieniai, jei pamenate, yra kilę iš šventųjų pagerbimo, prasidėjus jų „gyvenimui" anapusiniame pasaulyje. Pasaulio krikščionys „Lietuvos vardo dieną", ko gero, gali suprasti, kaip lietuvių garbinamos šventos moters, turinčios Lietuvos vardą, vardadienį. Išeitų, kad kovo 9-ąją švenčiame moters, kurios vardas Lietuva, vardadienį? Be to, klausimas, ar Lietuva jau mirusi? Kaip minėta, vardadieniai kilę iš papročio paminėti šventąjį asmenį, jam iškeliavus į dangų. Kyla kitas klausimas, kelintos tad šiemet Petrinės, Joninės, Oninės? Ar vardo dienoms būdingas metinis žymėjimas? Panašios dvejonės išdėstytos net dviejose mokslinėse konferencijose. Dalyvių vardu kreiptasi išaiškinimo į Lietuvių kalbos komisiją. Ir ką jūs manote? Mums atsakė, kad, priklausomai nuo konteksto, gali būti ir vardo diena, ir, priklausomai nuo aplinkybių, vardo diena gali būti skaičiuojama metais. Suprantu, komisija tokias nesąmones tvirtina todėl, kad nenori konflikto su Seimu - su savo darbdaviu, nes ji pavaldi Seimui."

V.Navaitis aiškina, kad kilęs kalbinis ginčas su Valstybine lietuvių kalbos komisija teisme pralaimėtas ne dėl kalbinių, o dėl teisinių dalykų - „teisiškai ne taip buvo kreiptasi"...

Apmaudas dėl istorinės datos

Dėl tos pačios loginės klaidos V.Navaitis yra metęs iššūkį ir Lietuvos istorikams.

„Kaip jums žinoma, Lietuvos Respublikos Seimas 2009 metus buvo paskelbęs Lietuvos vardo tūkstantmečio metais, - pasakoja jis. - To priežastis - Kvedlinburgo metraštis, seniausias rašytinis šaltinis, kuriame pirmą kartą paminėta Lietuva. Jame rašoma, kad „šventasis Brunonas, dar vadinamas Bonifacijumi, arkivyskupas ir vienuolis, vienuoliktaisiais savo atsivertimo metais Rusios (Ruscia) ir Lietuvos (Lituae) pasienyje pagonių trenktas į galvą, 1009 m. kovo 9 d. su aštuoniolika saviškių iškeliavo į dangų". Žinodami, kad valstybės paprastai ribojasi su kitomis valstybėmis sausumos siena arba jūra, turėtume pridurti, jog pagal Seimo nutarimą išeitų, kad jos ribojasi dar ir su vardu.

Jeigu jos ribojasi su vardu, tame metraštyje turėtume skaityti: Brunonas trenktas Lietuvos vardo ir Rusios pasienyje. Ironiška, tiesa? Besiknaisiodamas po vardo tūkstantmetį, grįžau į priešistorę, į atsilikusio genčių krašto laikus. Tokiu atveju kyla klausimas, kaip Lietuvos pavadinimas galėjo pakliūti į minėtą metraštį, jei ją sudarė tik gentys? Įrašas metraštyje būtent byloja, kad Lietuvos pavadinimas buvo suprantamas tam, kuris pasakoja, suprantamas tam, kuriam pasakojama, suprantamas tam, kuris moka rašyti.

Pradėjęs domėtis šituo požiūriu, galvojau, na, parašysiu straipsnelį, kad skelbiamos nesąmonės, bet teko gilintis ir gilintis, tad susidarė apie 540 puslapių knyga, kurią noriu išleisti. Esu Mokslų akademijos grupės „Mokas" narys. Moksliniam „teismui" pateikiau savo aiškinimus: paneikit, nurodykit kurioje vietoje mano klaida? Esmė ta, kad nuo Tacito aisčių paminėjimo 98-ais metais 1000-į metų nėra nieko apie Lietuvą ir 1009-ais metais staiga: Lietuvos ir Rusios pasienis. Vadinasi, Lietuvos valstybė galėjo atsirasti pirmajame tūkstantmetyje, vadinasi, jos jėga ir buvo priežastis, sustabdžiusi besikraustančių tautų brovimąsi į mūsų žemes per Didįjį tautų kraustymąsi. Tai leistų daryti prielaidą, kad Lietuvos valstybė, kaip lygiavertė valstybė šalia kitų Vakaruose žinomų valstybių, susiformavo anksčiau ir galbūt buvo paminėta kokiame nors kitame neišlikusiame arba dar neatrastame rašytiniame šaltinyje."

Mokslinis V.Navaičio knygos svarstymas vis dar tęsiasi, nors, anot jo, išspausdinus porą straipsnių šia tema „Kultūros baruose", jo minčių neužginčijo žurnalo redkolegijoje figūruojantis istorikas Alfredas Bumblauskas.

Apmaudas dėl rinkimų

Tiesą sakant, ir pats Lietuvos rekordų knygos sumanytojas ir tęsėjas V.Navaitis drąsiai galėtų tapti rekordininku - nuo 2020 metų rudens laukia Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atsako į savo skundą dėl pastebėtų rinkimų rezultatų klastojimų. Galimas daiktas, taip pasireiškia jo atida detalėms, kuri tiesiog būtina registruojant rekordus, - antraip galbūt po mėnesio kito nesėkmingo susirašinėjimo būtų nusispjovęs skundo siuntimo pusėn ir išsisaugojęs daugiau sveikų nervų ląstelių... Bet ir šiandien jis sako: jei nesulauks atsako, reikalaus jo vėl.

Žiūrėkite patys, kaip žingsnis po žingsnio klostėsi ši tipiška komedija, kurią galima laikyti savotiška atsirašinėjimo schema, su kuria greičiausiai susidursime ir būsimuosiuose rinkimuose. Pasak V.Navaičio, stebėtojams siūloma stebėti rinkimus ten, kur yra tikimybė nupirkti kelis balsus, o ką išdarinėja pati VRK su išimtinai tik jai prieinamais duomenimis, jiems stebėti draudžiama. Maža to, iš jo, stebėjusio 2020 m. rinkimus, už paviešintus rinkimų įstatymo pažeidimus buvo atimtas rinkimų stebėtojo pažymėjimas. V.Navaitis pasakoja:

„Mano, kaip rinkimų stebėtojo, skundai VRK dėl menamo rinkimų rezultatų klastojimo (dėl atbuline data VRK keistų balsavusiųjų skaičiaus, dėl draudimo patikrinti, ar už saviizoliacijoje buvusius rinkėjus nebuvo balsuota, dėl galimybės balsuoti du kartus ir pan.) pagal rinkimų įstatymą turėjo būti išnagrinėti prieš skelbiant rinkimų rezultatus. Tačiau man buvo atsakyta: išnagrinėta pagal kitą, su rinkimais nesusijusį, įstatymą.

Tada rašau VRK pirmininkei: pateikite mano skundų nagrinėjimo protokolus arba protokolų išrašus, kuriuose mano pateikti klausimai buvo nagrinėjami net ir atbuline data. Išrašų nesulaukiu (skundai nenagrinėti dar iki dabar).

Tada kreipiuosi į Seimo kontrolierių, kad išnagrinėtų, kodėl pagal Viešojo administravimo įstatymą VRK neatsako į mano klausimą dėl dokumentų pateikimo?

Seimo kontrolierius po trijų mėnesių praneša, kad mano medžiaga gauta ir bus nagrinėjama.

Tada jau rašau Seimo kontrolieriui, kodėl mano prašymas neišnagrinėtas, kaip dera, per tris mėnesius, dėl kokių aplinkybių mano skundo nagrinėjimas pratęsiamas neribotam laikui?

Atsako: bus išnagrinėtas.

Dar kartą kartoju, negavau atsakymo, dėl kokios priežasties atidėtas mano skundo nagrinėjimas ir kada bus nagrinėjamas, kodėl vėliau gauti skundai gali būti nagrinėjami greičiau negu maniškis? Triskart to prašiau.

Atrašo: jei nerašytumėt laiškų, per savaitę išnagrinėtume.

Gaunu atsakymą po savaitės: jūsų skundas - pagrįstas. Išnagrinėjo.

Kadangi mano skundas pagrįstas, vėl rašau, kada gi gausiu tuos dokumentus, kurių prašiau? Būtent rinkimų skundų nagrinėjimo protokolus.

Vėl „tempia gumą".

Rašau jiems, kada gausiu išrašus, kokios priemonės priimtos, kad tai nesikartotų?

Atrašo: VRK išnagrinėjo šitą dalyką, pravedė mokymus, viskas gerai.

Vėl rašau: dabar, kai pravesti mokymai, manau, VRK išmoko ir sugebės atsiųsti protokolus. Vienu metu rašau laišką ir VRK, ir Seimo kontrolieriui.

Galų gale gaunu atsakymą, kad esą man buvo atsakyta pagal Viešojo administravimo įstatymą, o tokių protokolų nėra.

Rašau: kadangi jūs pripažinote, kad pagal Seimo rinkimų įstatymą nebuvo išnagrinėti mano skundai, vadinasi, nebuvo galima skelbti galutinių rinkimų rezultatų, kol jie neišnagrinėti, tad, kaip bus supažindinama visuomenė (rinkėjai) su rinkimų įstatymų pažeidimais, vykdytais VRK? Kaip VRK paviešins tai, kad VRK klastojo rinkimus?

Vienąkart parašiau, antrąkart parašiau, nesulaukęs atsakymo parašiau trečią kartą ir vėl nesulaukiu atsakymo. Iš naujosios VRK pirmininkės Jolantos Petkevičienės tebelaukiu pastebėtų rinkimų įstatymo iš VRK pusės pažeidimų paviešinimo. Rinkėjams tai būtina žinoti."

Klausydama V.Navaičio istorijos, galvoju: jeigu mūsų žmonės būtų taip gerai susipažinę su savo teisėmis, taip už jas kautųsi ir taip atkakliai ieškotų tiesos, versdami biurokratus bent jau judinti ne pirštelius prie kompiuterių, o smegenis, gyventume, ko gero, kitoniškoje Lietuvoje.

Na, o V.Navaitis šiandien turi moralinę teisę garsiai abejoti, ar rinkimų rezultatai nebuvo klastojami, ar galų gale teisingai buvo išrinkta šita valdžia, kurios atžvilgiu, beje, jis jau yra išsakęs savo griežtą nuomonę po rugpjūčio mitingo. Tada jis viešai išreiškė nepasitikėjimą vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite, krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku, Lietuvos policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla, ministre pirmininke Ingrida Šimonyte... Šis jo apmaudas turbūt yra didžiausias nusivylimų skalėje, tačiau netikėtumu jokiu būdu jo nepavadinsi.

 





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, l , l , l info@respublika.net