„Detektyvas“ dėl sukilėlių pavardžių

Pasikeitė pavardės

Prieš du mėnesius, rugsėjo 20 dieną, buvo atidengtos naujai padarytos Sukilėlių kalnelio paminklo, pastatyto 1935 metais, memorialinės lentos. Prieš septynerius metus jos buvo pavogtos. Iniciatyvos atkurti memorialines lentas su sukilėlių pavardėmis ėmėsi ir projektą miestui dovanojo architektas Darius Jakubauskas. Jis savo lėšas investavo, prisidėjo ir kiti rėmėjai.

Ponas Algirdas (pavardė redakcijai žinoma) atkreipė dėmesį, jog memoralinėse lentose iš vienuolikos liko tik dešimt nužudytų sukilėlių pavardžių.

„Kai kurios pavardės neatpažįstamai pasikeitę. Ypač skaudu, kai legendinis šeduvis Albinas Verbliugevičius „perkrikštytas“ į Verbliuševičių“, – piktinasi skaitytojas.

Paminklas buvo statytas pagal Karolio Reisono projektą, atidengtas 1935 metais. Tada čia palaidoti ir paminklą statant atkasti kalelyje nužudytų sukilėlių palaikai.

„Aušros“ muziejaus archyvuose saugomos 1935 metų paminklo nuotraukos liudija, jog tada memorialinėse lentose buvo įrašyta dešimt sukilėlių pavardžių.

Iš jų penkios dabar pasikeitė: nebe Aleksandras Kučauskas, o Aleksandras Kučevskis, nebe Jurgis Pranaitis, o Jurgis Pronaitis, nebe Albinas Verbliugevičius, o Albinas Verbliuševičius, nebe Bronislovas Kvietauskas, o Boleslovas Kviatkovskis, nebe Jonas Morkis, o Jonas Murkis.

1935 metais nebuvo ir dabar tarp sukilėlių pavardžių nėra Andrejaus Kuprijenkos. Ji buvo įrašyta į paminklo memorialines lentas tik sovietmečiu, matyti ir 1988 metų, kai paminklas buvo atnaujintas, nuotraukoje.

Sukilėlių palikuonė kreipėsi

Pradėjus domėtis, ar padarytos įrašų klaidos, paaiškėjo, jog į paveldosaugininkus bei miesto Savivaldybę kreipėsi ir Verbliugevičių giminės atstovė N.S ( pavardė redakcijai žinoma).

Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyriui ji nusiuntė išlikusius istorinius dokumentus, kad įrodytų, jog sukilėlis įvardijamas tik kaip Albinas Verbliugevičius.

Šiaulių miesto vicemeras Egidijus Elijošius „Šiaulių kraštui“ sakė taip pat susirašinėjęs su sukilėlio giminaite. Savivaldybė laukia paveldosaugininkų išaiškinimo.

Laiškuose savivaldybinkams moteris tikina, jog „Šeduvos apylinkėse, kur veikė sukilėlis Albinas Verbliugevičius niekas nėra naudojęs ar įvardinęs jo pavardės „Verbliuševičius“.

„Mano giminaitis Povilas Verbliugevičius, gyvenęs Šeduvoje (dabar jau miręs) apie 1968 m. pats buvo nuvežęs parodyti savo senelio brolio įamžinimo vietą Šiaulių Sukilėlių kalnelyje“, – rašo moteris.

Ji pabrėžia, jog „galimai per neapsižiūrėjimą ruošiant dokumentus įsivėlusi klaida neturi tapti įteisinta klaida, darkančia tikrąją pavardę“.

Ištaisys, jeigu yra klaida

„Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza, kuris architektui padėjo projektą įgyvendinti,  „Šiaulių kraštui“ sakė, jog atkuriant memorialines lentas buvo remtasi Kultūros paveldo departamento dokumentais.

„1935 metais pavardės buvo surašytos netikslios, jas taisėm ne mes, taisė ir tikslino Kultūros paveldo departamentas“,  – teigė istorikas.

Jo žodžiais, geriausiai apie tai žinotų KPD Šiaulių skyriui vadovavęs šviesios atminties Rytis Budrys. Bet jo nebepaklausi, R. Budrys netikėtai išėjo anapilin tądien, kai buvo atidengiamos Sukilėlių kalnelio pamininklo memorialinės lentos.

„Kai buvo svarstoma, kokias pavardes atkurinėti: tarpukariu ar sovietmečiu įrašytas, nuspręsta, jog atkuriame 1935 metų situaciją, – prisiminė R. Balza. – Tiek, kiek pavardžių buvo Karolio Reisono projekte. Galima buvo ir visas pavardes nukopijuoti – 1935 metų nuotraukas turime, bet norėjosi parašyti viską teisingai.“

Jo teigimu, buvo atliekamas tyrimas, ieškoma pirminių šaltinių, kaip sukilėlių pavardės buvo paminėtos.

Architektas Darius Jakubauskas „Šiaulių kraštui“ sakė: „Jeigu yra klaida, tai ją ištaisysime.“ Jis Savivaldybės yra informuotas apie Verbliugevičiaus giminės atstovės kreipimąsi.

„Tik Kultūros paveldo departamentas turėtų parašyti raštą, kad yra tikrai įvykusi klaida“, – aiškino architektas.

D. Jakubauskas pacitavo, jog projektą rengdamas rėmėsi Kultūros vertybių registre pateiktomis nekilnojamojo kultūros paveldo objekto Sukilėlių kalnelio komplekso 1863 m. sukilėlių žudynių vieta ir kapai (unikalus objekto kodas 22251) vertingosiomis savybėmis: „1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – žudynių vieta ir 11 sukilėlių palaikai: Paulino Ksavero Bagdonavičiaus, Kazimiero Brazulio, Aleksandro Kobilinskio, Andriejaus Kuprijenkos, Aleksandro Kučevskio, Boleslovo Kviatkovskio, Jono Murkio, Jurgio Pronaičio, Mečislovo Scipijono, Konstantino Sungailos, Albino Verbliuševičiaus (buvusiose  paminklinėse lentose daugelio sukilėlių vardai ir pavardės buvo užrašyti neteisingai – TRP 1; IKONOGR Nr. 6-7; FF 16-17; 2013 m.).“

Architektas jau kalbėjosi su memorialinių lentų gamintoju.

„Tą vieną raidę bus galima ištaisyti rankiniu būdu be problemų, – sakė D. Jakubauskas. – Visos akmeninės lentos jau neišimsi, nes ji yra įklijuota.“

Paveldosaugininkė suteikia vilčių

KPD Šiaulių skyriaus vyriausioji specialistė Laura Prascevičiūtė „Šiaulių kraštui“ sakė, jog dėl galimos klaidos sukilėlio pavardėje turės atlikti tyrimą. Tačiau, iš pirminio susipažinimo su medžiaga, kurią atsiuntė Verbliugevičių giminės atstovė mato, jog gali būti pagrindas taisyti klaidą.

„Ji atsiuntė Mykolo Karoso, buvusio Šeduvos dekano 1947 metų, prisiminimus, kuriuose minimas Albinas Verbligevičius, kaip sukilėlis. Taip pat – Valstybės istorijos archyvo tardymo bylą dėl bajorų ir miestiečių dalyvavimo 1863–1864 metų sukilime, byla surašyta rusų kalba, transkribuota į lietuvių, rusiškai parašyta sukilėlio pavardė – Verbliugevičius“, – vardijo istorinius šaltinius paveldosaugininkė.

Ji atkreipė dėmesį, jog sukilėlio Albino Verbliugevičiaus pavardė yra minima ir „Aušros“ muziejaus išleistoje knygoje apie 1863–1864 sukilimą, yra ir LIMIS skelbiamose 1935 metų  nuotraukose iš „Aušros“ muziejaus fondų.

„Manau, jog yra pakankamai šaltinių mūsų skyriui kreiptis į Kultūros paveldo departamentą ir prašyti ištaisyti duomenis Kultūros vertybių registre“, – svarstė  vyriausioji specialistė.

Tačiau dar turėsišsamiau ištirti, kaip Kultūros vertybių registre atsirado Verbliuševičiaus pavardė, kodėl tikslintos dar ir kitų keturių sukilėlių pavardės.

Paveldosauginkės teigimu, Kultūros vertybių registre jos buvo tikslintos 2013 metais, remiantis Onos Maksimaitienės studija „Lietuvos sukilėlių kovos“,  o iš viso yra net 14 nuorodų į šaltinius, kuriomis buvo remtasi.

„Visas tas nuorodas turėčiau patikrinti, perskaityti ir išanalizuoti“, – sakė paveldosaugininkė.

„Gal čia žmogiška klaida buvo padaryta dėl „g“ raidės virsmo į „š“? – svarstė ji. – Manau, jog kreipsimės į Kultūros paveldo departamentą, pridėdami ponios atsiųstą medžiagą ir prašysime Kultūros vertybių registre taisyti duomenis apie sukilėlio pavardę. Kai ji bus ištaisyta, tada kreipsimės ir į Savivaldybę, kad tą vieną raidę koreguotų.“