1 nuotr.Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime atstovai ketvirtadienį pokalbio iškvietė sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, kuriam kėlė klausimus dėl širdies ir kraujagyslių ligų gydymo Lietuvoje. Pasak parlamentarų, žmonės skundžiasi dėl laiku nesuteikiamos pagalbos, mirčių skaičiai šokiruoja, todėl būtina kuo greičiau imtis reikalingų gydymo priemonių.
„Šiandien minime Pasaulinę širdies dieną. Deja, džiaugtis tikrai neturime kuo. Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje iš viso mirė daugiau kaip 43 500 žmonių, 5 tūkst. daugiau nei prieš tai buvusiais metais. Daugiausia žmonių netekome dėl širdies ir kraujagyslių ligų – beveik 53 proc. visų mirties atvejų“, – pranešime spaudai teigia Seimo narys Algirdas Stončaitis.
Pasak jo, Lietuvos sveikatos sistemoje yra didžiulė prieinamumo problema kalbant apie savalaikės diagnostikos, reagavimo ir gydymo sritis.
Seimo nario Algirdo Butkevičiaus teigimu, šiandien Lietuvos gyventojai kelia dvi didžiausias problemas – augančias energetikos kainas ir širdies bei kraujagyslių ligų gydymą.
„Senyvo amžiaus žmonėms, ypač gyvenantiems regionuose, sunku atvykti į sveikatos įstaigas, jie turi registruotis elektroninėse sistemose, o jomis sunkiai geba naudotis, namie neturi interneto. Gyventojai priversti laukti net 12-14 mėnesių, kad jiems būtų įdėtas širdies stimuliatorius“, – problemas vardijo parlamentaras A. Butkevičius.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pripažino, kad šiame sektoriuje yra ne viena problema.
„Tai ir paslaugų įkainiai, informacinių technologijų sistemos, vadyba. Norime nuo kitų metų turėti reglamentuotą pacientų „kelią“ – aiškų algoritmą, kas kada ir kam siunčia gydymui pacientus“, – kalbėjo A. Dulkys.
Pasak ministro, dabartinė Vyriausybė planuoja tęsti ankstesnius projektus – profilaktikai ir širdies nepakankamumo gydymui skirtas programas, infarktų klasterį, didinti finansavimą.
Vis dėlto susitikime dalyvavusi Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, Santaros klinikų gydytoja kardiologė prof. Jelena Čelutkienė kalbėjo, kad tikėtis pažangos galima tik konsolidavus ir turint atskirą investicinę programą, kuri sujungtų gydymo paslaugas nuo prevencijos iki intervencijos.
Savo ruožtu Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios medicinos centro vadovas, Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacijos prezidentas prof. habil.dr. Pranas Šerpytis antrino, kad kardiologijos paslaugų prieinamumas Lietuvoje nėra pakankamas, be to, jis vis dar netolygus.
Frakcijos atstovai sutarė po pusmečio dar kartą susitikti su ministru A. Dulkiu ir apžvelgti, ar situaciją dėl širdies ir kraujagyslių ligų pavyko pagerinti.
