Jau daugiau kaip mėnuo praėjo po skandalo, kai Vytauto Kasiulio muziejus buvo pervadintas Lietuvos diasporos dailės muziejumi. Sukilus menininkų bendruomenei, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas atsisakė tokių pokyčių ir muziejui grįžo ankstesnis vardas. Tačiau V.Kasiulio pavadinimo iškaba ant muziejaus pastato taip ir negrįžo, jo darbų muziejuje nėra iki šiol, o muziejaus vadovybė apie V.Kasiulio giminaičių atsiprašymą kalbėti nenori.
„Vakaro žinios" rašė, kad žinomo Lietuvos išeivijos dailininko V.Kasiulio darbai Lietuvai buvo padovanoti tik su sąlyga, kad bus įkurtas jo vardo muziejus. Toks muziejus, tapęs Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus filialu, Vilniuje duris atvėrė 2013 m. Tačiau naujasis dailės muziejaus vadovas, liberalas, buvęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas spjovė į pažadą ir pervadino muziejų. Ir tik tuomet, kai buvo paviešintas V.Kasiulio žmonos pasirašytas darbų dovanojimo dokumentas, kaltę pripažino ir grąžino muziejui V.Kasiulio vardą. Tiesa, skandalu virtusi istorija muziejaus vadovo tebuvo pavadinta komunikacijos klaida.
Tačiau su muziejaus vardu kartu iki šiol negrįžo V.Kasiulio darbai, kurių Lietuvai padovanota apie 1,5 tūkst. „Vakaro žinios" bandė aiškintis, koks yra šių darbų likimas ir ar dėl gėdingos istorijos buvo susisiekta su V.Kasiulio giminaičiais bei jų atsiprašyta.
Į „Vakaro žinių" klausimus Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius A.Gelūnas atsakyti nepanoro. Susisiekus su juo telefonu, jis patikino, esą viskas jau pasakyta. Į klausimus, koks likimas laukia V.Kasiulio darbų ir ar buvo atsiprašyta jo giminaičių, direktorius nenorėjo atsakyti ir visais klausimais nurodė kreiptis į V.Kasiulio muziejaus vadovybę.
Susisiekus su muziejaus vedėja Ilona Mažeikiene, ji patvirtino, kad muziejuje V.Kasiulio darbai šiuo metu nėra eksponuojami ir nežinia, kada tai bus daroma. „Kaip ir visos dovanotos kolekcijos, ši yra Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkiniuose. Šiuo metu dalis rinkinių yra eksponuojami Alytaus sinagogoje. Likusi darbų dalis neeksponuojama, muziejuje veikia kitos parodos. Bet naujose parodose ketiname rodyti ir V.Kasiulio kūrinius", - sakė I.Mažeikienė.
Patikinusi, kad pati asmeniškai bendrauja su V.Kasiulio giminaičiais, apie atsiprašymą vedėja kalbėti nenorėjo. „Šis klausimas yra skirtas ne man. Dabar negaliu kalbėti, viskas šia tema jau yra pasakyta. Viso geriausio", - išgirdusi klausimą pasakė I.Mažeikienė ir padėjo ragelį.
Atsiprašyti išdrįso tik kultūros ministras Simonas Kairys. Tiesa, tik formaliai, mat atsiprašymas paskelbtas ministro socialinio tinklo paskyroje. Net ne ministerijos vardu. Savo įraše jis nusikratė atsakomybės ir kaltu paliko A.Gelūną.
„Pirmiausia - leiskite atsiprašyti V.Kasiulio giminių ir artimųjų dėl kilusio chaoso. Taip pat noriu padėkoti ir visiems reagavusiems, kurių dėka atsirado dokumentas, kurio nebuvo nei Kultūros ministerijoje, nei Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje. Tokios netvarkos neturėtų būti. Apgailestauju.
Muziejaus pavadinimo keitimas - ne ministerijos iniciatyva. Atsiradus šiai iniciatyvai, mes raštu kreipėmės į LNDM norėdami įsitikinti, kad tikrai nėra jokio dokumento, kuriame būtų užfiksuota V.Kasiulio žmonos valia. Gavome atsakymą, kad tikrai tokio dokumento nėra. Paaiškėjus, kad vis dėlto toks įsipareigojimas buvo, situacija keičiasi iš esmės. Gerbiu muziejaus vadovybės viziją, tačiau visų pirma privalome gerbti duotus įsipareigojimus ir susitarimus."
Tokį ministro įrašą pasitiko neigiami komentarai, kuriuose abejojama, kad V.Kasiulio artimieji skaito ministro įrašus socialiniame tinkle, nes atsiprašymas turėtų būti daug oficialesnis - ministro laiško pavidalu turėtų pasiekti V.Kasiulio giminaičius.