respublika.lt

„Cheminių bombų“ laikrodžiai Baltijoje tebetiksi

(24)
Publikuota: 2022 vasario 07 07:51:01, Vidmantas MISEVIČIUS
×
nuotr. 2 nuotr.
Apie Antrojo pasaulinio karo palikimą Baltija priminė šiemet sausį, į krantą išmetusi torpedą, kurią neutralizavo Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai. Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono feisbuko nuotr.

Sausį Juozo Vitkaus inžinerinio bataliono išminuotojai skubėjo į Nidos paplūdimį, kur nukenksmino jūros bangų į krantą išmestą potencialų pavojų aplinkai kėlusį objektą - įspūdingo dydžio torpedos G7a variklio dalį. Taip Baltija dar kartą priminė apie jos dugne užsilikusį Antrojo pasaulinio karo palikimą - „cheminę bombą", - kuri iki šiol tebekelia realų pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai.

 

Prieš keletą metų aplink Baltijos jūrą įsikūrusių šalių specialistai skambino pavojaus varpais dėl jūros dugne gulinčių paskandintų Antrojo pasaulinio karo metu vokiečių naudotų cheminių ginklų. Vėliau susidomėjimas šia mirtinai pavojinga chemija atslūgo, tačiau problema taip ir nebuvo išspręsta. Su redakcija bendravę „Respublikos" skaitytojai aplinkosaugos entuziastai nuogąstauja, jog nieko nedarant galima sulaukti katastrofos.

Tik faktai...

Vilniečiai visuomenininkai Jaroslavas ir Viktoras Baltijos jūroje po Antrojo pasaulinio karo paskandintais vokiečių cheminį ginklą gabenusiais laivais domisi ne pirmus metus. Jie yra surinkę nemažai su šia tema susijusios informacijos ir stebisi, kodėl tiksinčia „chemine bomba" tinkamai nepasirūpina nei už Lietuvos gamtos apsaugą, nei už šalies žmonių sveikatą atsakingos institucijos.

Pasak šia problema besidominčių vyrų, jūros dugne šiuo metu guli apie 35 tūkst. tonų įvairių nuodingų medžiagų. Kadaise jos buvo kuriamos, siekiant rasti kaip galima efektyvesnį masinį žmonių žudymo būdą. Todėl net ir dabar, po karo prabėgus daugiau negu 70-čiai metų, šios į aplinką pasklidusios medžiagos tikrai pridarytų milžiniškos žalos. Išanalizavę prieinamus šaltinius, vilniečiai priėjo prie išvados, kad jūros dugne palaidotų cheminių medžiagų užtektų dešimt kartų sunaikinti visą planetos gyvybę.

Šiandien nuodai dar „saugomi" metalinėse statinėse ir sviediniuose, tačiau pastarųjų būklė kasdien blogėja - metalinius paviršius veikia jūros vanduo ir vyksta korozija. Uždarose talpose skylant ypač nuodingai medžiagai - ipritui - susidaro druskos rūgštis ir korozija vyksta dar sparčiau.

Nors mokslininkų vertinimai, kaip vanduo veikia ipritą, skiriasi, visgi visi sutaria, kad bet kokiu atveju ši medžiaga ilgai išlieka nuodinga. Be to, tiek ipritas, tiek kitas nuskandintas chemikalas - liuizitas - daro didelį poveikį supančiai aplinkai. Jie ne tik nusėda į gruntą, bet ir prasiskverbia į ten gyvenančius gyvus smulkius organizmus, kaupiasi juose o vėliau keliauja į jais besimaitinančias žuvis ir kitą jūros gyvūniją. Žuvys šiuo „turtu" sėkmingai dalijasi su jomis mintančiais paukščiais, stambesniais žinduoliais. Per žuvį nuodas pasiekia ir žmones.

Be to, pasak vyrų, reikia nepamiršti, kad jūros dugne, be įprasto iprito, nusėdo ir apie 2 tūkst. tonų dar pavojingesnio azoto iprito. Antrojo pasaulinio karo metais naciai būtent jam, kaip greitai ir efektyviai nuodijančiam šulinius ir vandens telkinius, skyrė itin daug dėmesio.

Anglų profesorė Šarlota Anerbach ir rusų profesorė Valentina Tarasova įrodė, kad net viena iprito molekulė gali sukelti žmogaus ląstelių mutaciją bei tapti vėžio priežastimi. Ipritui patekus į žmogaus reprodukcinę sistemą, jis gali susilaukti įvairių negalių ar apsigimimų turinčių palikuonių.

Atskiro dėmesio vertas ir jau minėtas liuizitas - organinis arseno junginys. Kadaise jis buvo gaminamas JAV, Japonijoje, Vokietijoje ir Sovietų Sąjungoje bei naudojamas kaip cheminis ginklas. Tiesa, pats arsenas yra natūralus, gamtoje randamas ir reikalingas elementas. Tačiau problema ta, kad pavojaus nekelia tik labai mažas jo kiekis. O kiekiui didėjant, arsenas ne tik pradeda kenkti gyvam organizmui, bet ir gali jį nužudyti.

Skeptikams, kurie mano, kad jūros dugne gulintys nuodai kenkia tik žuvims, visuomenininkai primena, jog Baltijos jūroje dažnai siaučia audros. Per jas į vandens paviršių iškyla organiniai nuodingi junginiai, kurie nesunkiai pasklinda aplinkoje. Nusėdę miškuose ar pievose jie susigeria į ten vešinčius augalus. Pastarieji tampa žolėdžių gyvūnų maistu, pačius gyvūnus ar jų duodamą pieną vėliau vartoja žmonės... Taip susidaro užburtas, uždaras ir labai nuodingas ratas.

Jaroslavas ir Viktoras stebėjosi, kodėl šia tema daug buvo kalbama prieš keletą metų, o dabar visi, tarsi susitarę, ją „pamiršo". Jų nuomone, jeigu jūros dugne gulintys chemikalai pasieks paviršių, problemų turės ne tik Lietuva, bet ir visos, aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusios, šalys. Ypač dėl to nukentės Skandinavija ir Rusija, nes būtent arčiausiai jų krantų ir guli žinomi paskandinti laivai.

Taip pat vyrai nesuprato, kodėl europiečiai neskuba pasinaudoti japonų pavyzdžiu. Pastarieji šalia jų krantų esančias „chemines bombas" palaidojo po storu ir, bent jau artimiausiems dešimtmečiams, saugumą garantuojančiu betono sluoksniu. Lietuva tam, pašnekovų nuomone, puikiai galėtų panaudoti buvusioje „Dvarčionių keramikoje" naudotą molio degimo technologiją ir paslėpti arčiausiai mūsų krantų esantį laivą saugiame moliniame „sarkofage".

Būdų, kaip valyti jūros dugną, yra ir daugiau, tačiau, aplinkosaugos entuziastų teigimu, nei ankstesnė, nei dabartinė valdžia jokių ryžtingų veiksmų nesiima. Toks delsimas, pasak jų, gali baigtis didžiule tragedija su ilgalaikėmis pasekmėmis.

Kadangi mūsų skaitytojų piešiamas paveikslas nieko gero Lietuvai nežada, susisiekėme su už aplinką, mūsų sveikatą ir saugumą atsakingomis institucijomis ir pasiteiravome jų nuomonės. Atsakymai optimizmo nesuteikė...Atrodo kad „cheminių bombų" laikrodžiai Baltijoje tiksės dar ilgai.

Kariuomenei trūksta informacijos

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas, majoras Gintautas Ciunis neslėpė, kad kariuomenė apie problemą žino, tačiau nedaug.

„Apie II pasaulinio karo laikais Baltijos jūroje nuskandintą amuniciją mums yra žinoma, tačiau pakankamai aptakiai. Tokių tyrimų Lietuvos kariuomenė neatlieka ir Karinių jūrų pajėgų personalas apie tai žino dėl asmeninio domėjimosi. Tai - visos Europos problema, nes nėra tiksliai aišku, kuriose vietose tokia amunicija nuskandinta, kiek tokių vietų yra ir ar tik Baltijos jūroje, ar ir kitur.

Pajėgumų tokiai ginkluotei neutralizuoti Lietuvos kariuomenė neturi. Klausimas, ar jų turi nors vienos Europos šalies ginkluotosios pajėgos. Pasak šia tema pasidomėjusių Karinių jūrų pajėgų karininkų, kol amunicija guli nejudinama po vandeniu, rizika ir pavojus yra bent kažkiek valdomas, bet pajudinus iškyla didžiulis pavojus turėti didelių problemų labai ilgam laikotarpiui", - turima informacija pasidalino G.Ciunis.

Pavojus gali didėti

Aplinkos apsaugos agentūra pasidalino tokia šiuo metu turima informacija:

„Helsinkio komisijos (HELCOM) duomenimis, Baltijos jūroje nuskandinta mažiausiai 40 tūkst. tonų amunicijos. Mūsų jūros dugne guli cheminio ginklo pilni artilerijos sviediniai, aviacinės bombos, mediniai ir metaliniai konteineriai, o Skagerako sąsiauryje - ir ištisi laivai su tokiu pat kroviniu. Didžiausios žinomos cheminio ginklo „kapavietės" Baltijoje yra prie Bornholmo salos ir Gotlando įduboje, maždaug 75-120 metrų gylyje. Tiesa, visų tikslių skaičių, cheminės amunicijos tipų ir konkrečių jų koordinačių nežinome.

Problemą buvo pradėta nagrinėti 2003 m., kai moksliniu laivu „Vėjas" buvo atlikti paskandinto cheminio ginklo rajono tyrimai. Buvo paimti dugno nuosėdų mėginiai arseno tyrimams, kuris įeina į sudėtį tokių cheminio ginklo medžiagų kaip klarkas I ir II, adamsitas, luizitas ir kt. Arsenas buvo aptiktas, tačiau jo koncentracija nebuvo tokia didelė, kaip kitose Baltijos jūros vietose. Tyrimo išvadose nurodyta, kad vandens gylis, vandens srovių kryptis ir greitis, temperatūra, deguonies koncentracija bei dugno reljefas yra veiksniai, tikėtina, apsaugosiantys nuo kenksmingų medžiagų plėtros, tačiau būtina jas stebėti ir dar plačiau tirti.

Tolesni tyrimai vyko pagal tarptautinius projektus „CHEMSEA", „MODUM", „DAIMON", kurių partneriu buvo ir Aplinkos apsaugos agentūra. Projektų metu buvo vykdomas dugno skenavimas šiuolaikinėmis technologijomis, identifikuojama ir klasifikuojama vis daugiau objektų, esančių ant jūros dugno, aptinkama cheminio ginklo ar kita amunicija.

Taip pat buvo imami vandens, dugno nuosėdų ir jūrinių organizmų (žuvų, moliuskų) mėginiai bei atliekami cheminio ginklo medžiagų ir jų skilimo produktų koncentracijų tyrimai. Atliekami ir biologiniai tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar cheminis ginklas veikia jūrinę ekosistemą ir joje gyvenančius organizmus. Vykdant ūkinę veiklą jūroje (žvejojant, tiesiant dujotiekius, statant vėjo jėgaines ir kt.), konkrečios cheminio ginklo kapaviečių koordinatės ir detali informacija yra būtina visų - ir jūros, ir mūsų - saugumui užtikrinti.

Atliktų Lietuvos vandenyse tyrimų rezultatai parodė, kad Lietuvos ekonominėje zonoje esantis cheminis ginklas šiuo metu didelės rizikos nekelia. Nors ir buvo aptikta cheminio ginklo medžiagų pėdsakų, tačiau tik dideliame gylyje ir jų koncentracijos buvo mažos, palyginti su kitomis Baltijos jūros vietomis. Tačiau ateityje problema gali didėti, nes tyrimai parodė, kad cheminio ginklo medžiagos gali akumuliuotis jūriniuose organizmuose, įskaitant ir žuvis.

Dėl cheminio ginklo iškėlimo iš jūros dugno, kiekvieną atvejį reikėtų spręsti atskirai, įvertinus riziką, palaidotus ginklo kiekius, objektų korozijos mastą, medžiagų patekimą į aplinką ir t.t. Tam būtina turėti išsamią informaciją, ko ir siekiama vykdomais tyrimais, todėl turime tęsti nuolatinį nuskandinto cheminio ginklo Baltijos jūroje monitoringą."

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (24)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s