1 nuotr.Seimo nariams iškėlus klausimą, kodėl jungiamos kolegijos, jei jos pritraukia vis daugiau studentų, Vyriausybės atstovai atsako, kad bus daroma, jog aukštasis mokslas būtų prieinamas ne tiems, kurie neturi gabumų, bet turi pinigų, o gabiems.
Seimo nariui Stasiui Tumėnui parūpo, kodėl ketinama jungti Panevėžio kolegiją, Šiaulių valstybinę kolegiją ir Utenos kolegiją.
Ministre, jūsų nuomone, ar nepasikeitė situacija po šių metų priėmimo, kai į kolegijas priėmimas padidėjo? Pavyzdžiui, į Šiaulių valstybinę kolegiją - 25 proc. daugiau. Vadinasi, padidėjo ir studijuojančių skaičius. Tai ar nepasikeitė požiūris? Ir kam ta antiregioninė politika, kam jungti Uteną su Šiauliais, su Šiaulių kolegija? Niekas nemato priežasčių, kai valstybinė kolegija turi per tūkstantį studentų puikiai dirba. Ar nepasikeitė jūsų požiūris?" - per Vyriausybės valandą švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto paklausė parlamentaras.
Anot ministro, išanalizavus priėmimo duomenis pastebėta, kad visos vardintos kolegijos nesilaikė minimalių reikalavimų studentams, kurie susimoka patys už studijas.
„Vertindami priimtuosius, kurie tenkina minimalius reikalavimus, matytume, kad kai kuriose kolegijose lieka, pavyzdžiui, po dvi programas, kurios yra slauga ir ikimokyklinis, priešmokyklinis ugdymas. Ir tas studentų skaičius, kurį įvardijote, kad jis atrodytų galbūt augantis, tai yra sąskaita to, kad nesilaikoma minimalių priėmimo reikalavimų. Nuo kitų metų to daryti nebegalės. Tai mes suprantame, kad sprendimus reikia priimti. Jeigu nebus priimama sprendimų dėl susijungimo ar kokių nors kitų kooperacijos būdų, tai tos institucijos gali sunykti, kaip buvo nutikę ir Žemaitijos kolegijai", - teigė G.Jakštas.
Parlamentaras Viktoras Pranckietis uždavė klausimą, kurio ministras nelabai suprato: „Ar nemanote, kad ateityje mes turėtume pradėti galvoti, kad minimalūs stojimo rezultatai arba minimalus stojimo reikalavimas turėtų būti motyvacija?"
„Nevisiškai supratau, bet pabandysiu atsakyti. Kokia dabar yra problema? Mes turėdavome labai diplomuotą šalį, bet tikrai nelabai išsilavinusią, ir kalbėdavome apie tai, kad didelė dalis įstoja, todėl turėjome didelį masiškumą, bet iš tikrųjų mažą prieinamumą tam tikroms grupėms. Jeigu lygintume aukščiausias pajamas turinčių šeimų vaikus ir žemiausias pajamas, tai stojimas į aukštąsias skiriasi keturis kartus. Dėl to yra priimti sprendimai dėl socialinės dimensijos, kad aukštasis mokslas būtų prieinamas visiems. Yra antra konkursinė eilė, sukurtos trumposios studijos ir taip toliau. Aukštasis mokslas turi būti prieinamas, bet kad prieitumei prie jo ir galėtumei sėkmingai studijuoti, turi būti pasiruošęs. Jeigu ateinama neišlaikius egzaminų, tai yra praleidžiami dar treji ketveri metai, tačiau neįgyjamos kompetencijos, todėl turime stojimus į profesines mokyklas po aukštojo, turime didelę dalį dirbančių nekvalifikuotą darbą, nors jie baigę aukštąjį mokslą. Turime turėti minimalius reikalavimus, kad tie, kurie įstoja, būtų pasiruošę", - paaiškino G.Jakštas.
Jį papildė premjerė G.Šimonytė.
„Mielas Viktorai, juk jūs, na, esat profesorius, jūs tikrai žinote, ką reiškia dėstyti. Motyvacija yra visada labai svarbu bet kokiame darbe, bet žmogus turi turėti bent minimalų pagrindą būti, kaip čia pasakyti, mokytinas, nes būna žmonių, kurių motyvacija yra daug didesnė už blaivų vertinimą to, ką jie gali daryti, o ko negali. Šiaip motyvacija mokytis visų pirma formuojasi mokykloje. Žmonės, kurie motyvuoti mokytis mokykloje, paprastai būna motyvuoti mokytis ir aukštojoje mokykloje. Tikrai stojant į universitetą, išskyrus labai retus atvejus, jų tikrai gyvenime būna, čia gal daugiau tokių įdomių romanų herojai būna, kur žmonės tiesiog pasiryžta, nusprendžia ir pakeičia savo gyvenimą iš esmės... Bet mes tikrai negalime švaistyti savo dėstytojų, savo profesorių ir kolegų studentų laiko darbui, kuris yra reikalingas su žmogumi, kuris turi tik motyvaciją, bet neturi jokio bazinio pasirengimo", - dėstė ministrė pirmininkė.
