respublika.lt

Bendruomenių pastangos dūžta ir į biurokratų sienas

(0)
Publikuota: 2020 gegužės 25 07:00:00, Dalia BYČIENĖ
×
nuotr. 4 nuotr.
Išsipirkę tvenkinį, jo pakrantėje bendruomenės nariai mėgsta sportuoti ir ilsėtis. Griškabūdžio bendruomenės centro nuotr.

Ne tik didieji miestai, bet ir nedideli miesteliai, gyvenvietės gali būti patrauklios, jei to nori patys ten gyvenantys. Dar viena sąlyga - turi atsirasti buriantis branduolys. Ir vadovas, rašantis projektus valstybinėms institucijoms, skirstančioms pinigus visuomenės reikmėms. Tokia vieta, traukiančia gyventi čia augusius bei pasmalsauti mėgstančius prašalaičius, tapo Griškabūdžio (Šakių r.) miestelis.



Paskatino dėstytojos žodžiai


Bendruomenės veikla Griškabūdyje suaktyvėjo prieš keletą metų vadovavimą perėmus Agnei Paškauskienei. Valstybinėje tarnyboje dirbanti jauna moteris šypsosi - niekas jos tempte neatitempė į bendruomenę, niekas per prievartą neužrito ant pečių vadovės naštos. Ji pati tam buvo pasiruošusi. Užaugo netoli Griškabūdžio, miestelį pažįsta nuo mažų dienų. Bet didžiausią impulsą davė Žemės ūkio universitete studijuojant kaimo plėtros administravimą katedros vedėjos, profesorės Vilmos Atkočiūnienės įskiepytas požiūris. „Profesorė nuolat akcentavo grįžimą į kaimą, kalbėjo, kaip svarbu pakelti gyvenimo kaime kokybę. Ir man tie žodžiai giliai įstrigo. Baigusi mokslus galėjau rinktis darbą Kaune, priemiesčio gyvenvietėse, bet grįžau pas tėvus. Dar mokydamasi universitete supratau, kodėl žmonės iš kaimo bėga. Nes ten gyvenimas mažai keičiasi, nėra jokių paskatų keistis. Pamačiusi skelbimą laikraštyje, kad kviečiamas Griškabūdžio bendruomenės centro susirinkimas, pagalvojau, kodėl negalėčiau nueiti ir pamatyti, ką čia žmonės veikia. Mane, kaip „šviežieną“, iš karto priėmė į valdybą (juokiasi), o vėliau, kai pamečiui pasikeitė dvi bendruomenės vadovės, pasiūlė vadovauti centrui“, - pasakojo Agnė.

Pirkinys ateičiai

Pradėjus vadovauti, pirmasis Agnės galvosūkis buvo, iš kur paimti pinigų miestelio viduryje esančio tvenkinio pirkimui. Įsigyti tvenkinį bendruomenės reikmėms mintis sklandė jau seniai, tik niekas tuo neužsiėmė.

„Vidur miestelio, prie pat kultūros centro, aplink tvenkinį besiganančios karvės nekaip atrodė. Paklausėme savininko, ar nesutiktų tvenkinio parduoti bendruomenei. Jis per daug nesispyriojo ir turėjo sąžinės nesipelnyti iš saviškių. Tvenkinį savininkas buvo įsigijęs už investicinius čekius, ir pardavė jį mums bemaž už tą pačią vertę. Pinigus pradėjome rinkti dar litais, o baigėme eurais. Turėjome vieną didelį rėmėją, kuris mums buvo pažadėjęs sumokėti pusę reikiamos sumos“, - pasakojo moteris.

Tai buvo didelė paskata verstis per galvą ir surinkti kitą dalį. Susitelkus bendruomenei, gelbstint ūkininkams, reikiamą pinigų sumą nesunkiai pavyko surinkti. Dalis pinigų surinkta per akcijas. Viena jų - šokiai tiems, kam per 30 metų. Visos pajamos subyrėjo į būsimo pirkinio sąskaitą.

Tvenkinys užima 46 arus, o sklypas greta - 33 arus. Tvarkyti tvenkinio aplinką padeda seniūnija, prisideda ūkininkai. Jie aikštelę šienauja, prižiūri.

„Buvusioje pievoje jau įrengėme tinklinio aikštelę, šiemet atsiras ir aikštelė vaikų žaidimams. Mūsų darželyje yra dvi grupės darželinukų, trečia - ikimokyklinukų grupė. Vaikučiai turės kur žaisti. Aikštelės įrengimui paramą suteikė Žemės ūkio ministerija. Liko tik griebtis darbo“, - dėstė planus bendruomenės vadovė.

Prieš mėnesį griškabūdiečių žvejų dėka į tvenkinį išleista daugiau kaip 100 kg žuvies. Iš pradžių bendruomenės valdyba svarstė pasisamdyti dumbliasiurbę ir tvenkinį išvalyti, bet vėliau persigalvojo ir nusprendė pirma leisti pasidarbuoti žuvims, tegul jos valo ir gerina vandenį. Į tvenkinį paleista amūrų, plačiakakčių, lynų ir karpių. Dalį pinigų tam reikalui suaukojo patys griškabūdiečiai. Pasitarus su žvejais, priimtas sprendimas dvejus metus drausti tvenkinyje žuvauti. Tiek laiko užteks žuvims paaugti, įsitvirtinti ir pradėti patikėtą užduotį - naikinti žoles pakrantėse. Netolimuose planuose pliažo prie tvenkinio įrengimas.

Dėl visų


Per praėjusius trejus metus bendruomenė įgyvendino šešis projektus. Visi - infrastruktūros miestelyje gerinimui. Seniai brendusi mintis įrengti miestelyje daugiau suoliukų, šiukšliadėžių. Anksčiau jų buvo tik du. „Su Žemės ūkio ministerijos parama miestelio centre pastatėme 11 suoliukų bei tiek šiukšliadėžių prie jų. Išėję pasivaikščioti gyventojai prisėda, atvažiavę pasigėrėti mūsų bažnyčia, svečiai turi kur pailsėti. Niekam nekyla pagunda paleisti atlikusį popierių pavėjui, kai tiek šiukšliadėžių. O jeigu kas, miestelis turi savanorį aplinkos tvarkytoją Algirdą. Vaikai jį vadina dėde su krepšiu. Vyras vaikšto po miestelį, renka šiukšles, šlavinėja. Žmonės tokį toleruoja, pamaitina, vieną kitą pinigėlį duoda. Prie mokyklos nušluoja, sulaukia padėkos ar kokio atlygo. Keistuolis džiaugiasi ir sako, kad tai esąs jo darbas“, - šypsosi bendruomenės vadovė.

Griškabūdis turi ne vieną kultūros paminklą, tik informacijos apie juos trūko. Už Šakių vietos veiklos grupės suteiktą paramą bendruomenė įrengė informacines lenteles prie savo paminklų, koplytstulpių, išleido informacinių lankstinukų apie Griškabūdžio Kristaus atsimainymo bažnyčią, Jono Jablonskio tėviškę, esančią už kelių kilometrų, Rygiškių kaime.

Vienas iš bendruomenės projektų - Vaikų dienos centras. Anksčiau dienos centras buvo seniūnijos rūpestis. Dabar seniūnija tam nebegali gauti paramos, todėl veiklą perėmė bendruomenė. Anot A.Paškauskienės, centras reikalingas, lankančių jį vaikų yra daug, vasarą jie vežiojami į ekskursijas. Dėl karantino centras dabar nedirba, bet tai laikina.

Prieš kelerius metus bendruomenė prieš didžiausią miestelio šventę, Oninės atlaidus, sugalvojo surengti tvarkingiausių sodybų konkursą. Labiausiai pasitempusieji, kurių buvo apie dvidešimt, apdovanoti valstybinėmis vėliavomis.

„Mūsų tikslas buvo paskatinti gyventojus susitvarkyti ne tik sodybos fasadą, bet ir ūkinę pusę. Tikrai visi puikiai susitvarkė. Griškabūdiečiai apskritai gražiai prisižiūri savo sodybas“, - džiaugėsi bendruomenės vadovė.

Bendruomenės valdybą ir vadovę džiugina seniūnijos požiūris: „Mums sako, tu tik rašyk projektus, gaukit pinigų, o įgyvendinti planus mes jums padėsime. Seniūnija mums pagelbėjo suoliukus pastatyti, lenteles sumontavo, man nereikėjo ieškoti žmonių ir jiems vadovauti. Kita vertus, juk tai, ką darome, darome dėl visų. Kiek paramos gauname, tiek ir panaudojame. Nė cento neprabaliavojame, viskas aišku ir skaidru.“

Įstatymai palankūs apsileidėliams

Miestelyje gyvena arti tūkstančio gyventojų. Vieni išvažiuoja, kiti parvažiuoja. Jei tik pasitaiko tvarkingas namukas, jis greitai nuperkamas. Bet yra namų, kurie metais stovi tušti, išdaužytais langais. Net keli tokie vaiduokliai stypso pačiame miestelio centre. „Nugriauti jų negalima, nes jie - kultūros paveldo teritorijoje. Pastatai turi savininkus, kurie čia negyvena, ir jiems tas pats, kaip jų turtas atrodo. O mes nieko negalime padaryti. Jeigu norėtum tokią griuveną nugriauti, negalėtum. Turi atstatyti, koks buvo. O kol stovi, nesvarbu, kad jis avarinės būklės, kad šiferio lapas krisdamas gali ką sužeisti. Mes bandėme įrodyti, kad kultūros vertybė yra tik žemė, ant kurios tie pastatai stovi, o patys vertės jie neturi. Vis tiek - ne. Žinodami šią situaciją, savininkai naudojasi. Buvo atsiradęs pirkėjas, norėjo du pastatus nupirkti, bet savininkai užsiprašė neadekvačių kainų. Ką darome su apleistais pastatais? Tai kiekvieno mūsų susirinkimo klausimas“, - nedžiugiai pasakojo bendruomenės vadovė apgailestaudama, kad aplankyti bažnyčią ir kultūrinius paminklus užsukantiems turistams gerą įspūdį nustelbia apleistos griuvenos. Anot A.Paškauskienės, nei bendruomenė, nei seniūnija neturi teisės eiti į svetimą teritoriją, tada seniūnija bent prieš atlaidus apšienauja užžėlusius kiemus.

Prašymais žvyrkelio neišasfaltuosi


Kas kaime žmonėms svarbu? Patogumas, jaukumas. „Norėtume, kad atsirastų kepyklėlė, kalbinome, nepavyko. Parama gana didelė, bet žmonėms trūksta motyvacijos. Gal su laiku ji atsiras “, - nededa taško griškabūdietė. Tarp savų susitarti nesą sunku, jei tik tariamasi. O susitarti su keliais kitais ir ypač kai jų norai susikerta su valstybiniais - niekaip.

Neįgyvendinama diskusija daugelį metų verda dėl kelio nuo Griškabūdžio per mišką Zapyškio link. Važiuojant šiuo keliu į Kauną gyventojai sutaupytų apie 30 kilometrų. Tas kelias veda ne tik per Šakių, bet ir per Kazlų Rūdos, Kauno r. savivaldybes. „Mes jau tiek raštų ministerijoms prirašėme, tiek lapų su parašais surinkome, kad vien tais popieriais kelią galėtume iškloti“, - apgailestauja Griškabūdžio bendruomenės siela Agnė Paškauskienė.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s