3 nuotr.Močiutės žemėje sodybą renovuojantis Prienų rajono gyventojas nesitikėjo, kad jo planus gali sugriauti nekalti gyvūnėliai - bebrai. Aštriadančiai nugraužė apie 30 brandžių medžių, suniokojo tvenkinio pakrantę. O medžiotojų pagalbos neprisišaukęs ir pats į kovą su bebrais stojęs vyras sulaukė išskirtinio aplinkosaugininkų dėmesio ir kone 900 eurų baudos.
Medžiotojai nereagavo
Kunigiškėse nedidelę baldų gamybos įmonę įkūręs Mantas K. nusprendė renovuoti netoli tvenkinio esančią sodybą. Tačiau daug sparčiau nei verslininkui statybos sekėsi bebrams.
Prieš keletą metų į sodybą atsikraustę graužikai nuvertė daugiau kaip 30 brandžių medžių. Nugraužti net 50-65 cm skersmens kamienai, bebrų nesustabdė nė metaliniai tinklai, kuriais Mantas apjuosė medžius, gindamas juos nuo aštriadančių.
Įžūlių „kaimynų“ nugraužti medžiai pridarė žalos ir kitiems Kunigiškių kaimo gyventojams - griūdami jie nutraukė elektros linijas, žmonės kurį laiką liko be elektros energijos.
Bebrų populiaciją tam tikroje teritorijoje privalo reguliuoti medžiotojų būreliai, kuriems priskirtos medžioklės valdos. Tačiau jų pagalbos prisišaukti Mantui nepavyko.
„Patys medžiotojai kone kasdien matė, kokią žalą daro bebrai, nes kitoje tvenkinio pusėje stovi sandėlis, kuriame jie laiko savo inventorių ir pašarus žvėrims. Ne kartą kalbėjome, kad reikia sumedžioti bebrus, vienas net klausė mano leidimo - sakiau, prašom, tik džiaugsimės, jeigu jų čia neliks. Bet kalbomis viskas ir pasibaigė“, - apgailestavo vyras.
Lengvas grobis
Paklaustas, ar nemėgino reikalauti atlyginti žalą iš savo įpareigojimų nevykdančių medžiotojų, jis teigė norėjęs problemą išspręsti civilizuotai, be skundų. Kita vertus, pasidomėjęs, kaip tai daryti sekėsi kitiems pažįstamiems, išsiaiškino, kad vienam nustatė atlyginti 30 eurų žalos, kitam, ūkininkui, skyrė atlyginti didesnę sumą, bet medžiotojai specialios komisijos sprendimą apskundė teismui ir laimėjo.
„Medžiotojai pas mus yra ponai - jie važiuoja rimtų žvėrių medžioti, o paskui bebrus gali palakstyti nebent vietiniai gyventojai, kuriems ir patiems tie žvėreliai pridaro žalos“, - kalbėjo nusivylęs vyras.
Labiausiai jam apmaudu, kad, nesulaukęs medžiotojų dėmesio, jo jis sulaukė iš aplinkos sergėtojų. Mat nebeišmanydamas, kaip atsikratyti nekviestų svečių, pažįstamų patartas jis pastatė bebrams spąstus. O balandžio viduryje sužinojo, kad jo valdoje Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcija slapta įrengė stebėjimo kamerą ir užfiksavo spąstais pagautą bebrą.
„Jeigu turėčiau medžiotojo bilietą, tai nebūtų joks pažeidimas. Bet aš iš principo jo nenoriu, nes man nepriimtina žudyti dėl pramogos ar malonumo. O šiuo atveju nebeišmaniau, ką daugiau daryti, kaip tų bebrų atsikratyti. Ir še tau - pasirodo 6 asmenų komisija, parodo savo įrašus, ir aš - jau nusikaltėlis“, - dėstė Mantas.
Jis prisipažino sugavęs spąstais ne vieną, o tris medžių niokotojus. Ko gera, tai, kad nuoširdžiai viską prisipažino, išgelbėjo Mantą nuo didesnės baudos, nes maksimali bauda už tokį medžioklės pažeidimą - 1737 eurai. Tačiau dabar jis įtaria klastą - medžiotojai, užuot pagelbėję, atkreipė į jo problemą aplinkosaugininkų dėmesį, mat tarp medžiotojų yra gausybė aplinkos apsaugos specialistų.
„Aš suprantu, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, ir nesiginu padaręs klaidą, bet spąstus bebrams galima kuo laisviausiai įsigyti internetu, aš pirkau juos medžioklės reikmenų parduotuvėje Kaune, ir niekas neklausė, ar turiu medžiotojo bilietą, - sakė Mantas, tapęs lengvu taikiniu inspektoriams. - Kam per naktis sekti, gaudyti rimtus brakonierius, kai aš čia, vietoje, ir niekur nesislapstau?“
Medžiotojai liko teisūs
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Tomas Barkauskas „Vakaro žinioms“ patvirtino, kad Kunigiškių atvejis jam puikiai žinomas. Kur nebus, kai dar prieš porą metų jis pats vadovavo Alytaus RAAD Prienų agentūrai ir pats medžioja šiame rajone.
T.Barkauskas atsisakė atskleisti, kokiu būdu buvo gauta operatyvinė informacija apie galimą bebrų gaudymą neleistinu būdu. Jis neneigė, kad Kunigiškių gyventojui bebrai pridarė žalos. Tačiau Mantas K. esą neįrodė, kad nesulaukė privalomos pagalbos iš medžiotojų.
„Kai tas asmuo buvo sulaikytas su spąstais, tie medžiai buvo jau prieš gerus metus nugraužti. Jis galėjo kreiptis į medžiotojų būrelį, į aplinkosaugininkus, bet raštu jis tikrai nebuvo kreipęsis. Bet jeigu ir būtų kreipęsis, tai vis tiek neduoda teisės brakonieriauti“, - teigė aplinkosaugininkas.
Vienintelis būdas, kuriuo ūkininkai ir kiti bebrų skriaudžiami gyventojai gali legaliai su jais kovoti, - ardyti bebrų užtvankas.
Medžioti neapsimoka
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Prienų skyriaus valdybos pirmininkas Giedrius Aleknavičius sako, kad bebrų statinių ardymas mažai ką gelbsti.
„Kas iš to, kad išardys tą bebro užtvanką - jis už poros dienų vėl ją atstatys. Vienintelė priemonė - išardžius pakloti melioracijos vamzdelius. Bebrai krauna, stato užtvanką iš naujo, bet vanduo per vamzdį prateka, ir neužsitvenkia. Galų gale gyvūnai palieka tą vietą ir eina kurtis kitur“, - sakė gamtos žinovas. Tačiau, anot jo, ši priemonė priklauso nuo vietovės: jei yra melioracijos kanalas, toks vaistas tinka, bet jeigu bebrai įsikūrę raiste, tai šalia esančios žemės vis tiek bus tvindomos.
G.Aleknavičius tvirtino, kad medžiotojai stengiasi reaguoti į gyventojų prašymus apginti nuo bebrų, tačiau didelio suinteresuotumo nėra, mat bebro kailis šiuo metu nėra taip vertinamas, kaip būdavo prieš kelis dešimtmečius.
„Medžioja tik dėl mėsos - išeina neblogas kepsnys, o kailiukai nėra paklausūs, nes juos minkštai išdirbti reikia specialios technologijos“, - aiškino medžiotojas.
Algimantas SALAMAKINAS, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas:
Jeigu žmogui daro žalą medžiojami gyvūnai, o medžiotojų prisišaukti jis negali, belieka kreiptis į savivaldybę ir reikalauti atlyginti žalą. Ateis aplinkosaugininkai, nustatys, kokia žala padaryta, ir jeigu medžiotojams priskaičiuos mokėti kompensacijas, tada jie sukrus. Laukinių gyvūnų padaryta žala taip pat gali būti kompensuojama ir iš savivaldybių aplinkos apsaugos fondų.
Tikiu, kad kai kuriose laukinių gyvūnų siaubiamose teritorijose yra žmonių, kurie jau nebežino, ką daryti. Jeigu visai beviltiška situacija, galiu pasiūlyti parašyti į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, mano vardu. Pažiūrėsime, kokios ten kliūtys.
Kartais tenka ir paniuksėti, kad sistema darytų tai, kas priklauso: medžiotojai reguliuotų populiaciją, o aplinkosaugininkai griežčiau kontroliuotų. Aišku, daugelis aplinkosaugininkų irgi yra medžiotojai, ir čia yra vadinamasis žmogiškasis faktorius, kuris veikia, nors jo neturėtų būti. Nors visi mes mylime gamtą, žvėrelius, bet negalima paprasčiausiai užsimerkti prieš žmogų, o bebrui, šernui ar vilkui palikti absoliučią laisvę ir paskui tūkstančius mokėti už jų padarytą žalą.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
