Baltijos sesėms įgriso ES diskriminacija

2012 lapkričio mėn. 09 d. 18:40:01 Perskaitė 2986

Europos Sąjunga Baltijos šalių žemdirbius diskriminuoja, mokėdama mažesnes tiesiogines išmokas už dirbamą žemę. Estijos, Latvijos ir Lietuvos ūkininkai su tokia neteisybe taikstytis nebenori, todėl vienijasi protestams Briuselyje. Nuo kitos savaitės „Baltijos traktorius“ iš Estijos pajudės per visą Europą iki Belgijos. Jo kelionę lydės žemdirbių mitingai.

Visi lygūs, bet vieni lygesni

Šiuo metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai gauna vienas mažiausių tiesioginių išmokų už dirbamą žemės hektarą Europos Sąjungoje.

Lietuvių žemdirbiams už hektarą yra mokami 143 eurai (493,4 lito). Estija gauna 112 eurų (387 litus), Latvija - apie 83 eurus (287 litus) už hektarą. Tuo tarpu senosioms ES narėms išmokos yra 2-3 kartus didesnės. Pavyzdžiui, Graikijos ūkininkas už dirbamos žemės hektarą gauna 500 eurų (1725 litai), Nyderlandų - 457 eurus (1576,7 lito) ir t.t.

Europos Sąjungos šalių vidurkis yra 268 eurai (924,6 lito).

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas sako, kad tokia padėtis yra diskriminacinė.

„Žvelgiant į 2014-2020 metų finansinę perspektyvą, Baltijos šalių ūkininkams numatomos pačios mažiausios išmokos. Mūsų žemdirbiai už hektarą gaus 144 eurus. Žiūrint į ES vidurkį, tai labai didelis skirtumas. Mūsų žemdirbių gautos išmokos sudaro vos 65 proc. vidurkio. Kuo mūsų žemdirbiai yra skirtingi, kuo jie prastesni už kitų ES šalių? Juk mums reikia konkuruoti tose pačiose rinkose, gaminant tuos pačius produktus. Kai parama nevienoda, iškreipiamos konkurencinės sąlygos ir mes neišsitenkame su mūsų žemdirbiams skiriamomis lėšomis“, - kalbėjo Žemės ūkio rūmų vadovas.

Nors Bendrijos narėms mokamos išmokos skirtingos, Europos Komisija tokią žemės ūkio politiką laiko teisinga. Tačiau A.Stančikas su tuo nesutinka: „Kaip suprasti tą teisingumą? Aišku, viskas grindžiama istoriškai susiklosčiusiais referenciniais išmokų dydžiais. Stojimo metu mūsų gamyba buvo žema, mes mažai pagamindavome, vadinasi, mums mažai ir reikia. Reikia mažiau nuostolių kompensuoti. Tai neteisingas atskaitos taškas. Nors mes buvome pačiame dugne, nieko nepagaminome, nereiškia, kad ir šiandien mums nieko nereikia“.

Žemės ūkio rūmų vadovas įsitikinęs, kad tokios politikos laikomasi todėl, jog senosios ES narės nenori dalytis. „Jos nenori susilyginti. Bet kurioje šalyje ūkininkai kelia tam tikras pretenzijas. Tos šalys, kurios gauna daugiau, traktuoja: mes daugiau prisidedame, todėl ir mūsų žemdirbiai turi gauti daugiau. Tai konkurencinių sąlygų iškreipimas. Iki 2020 metų ūkiai gali žlugti, jei padėtis nepasikeis“, - sakė jis.

Protestuos išradingai

Lietuvos ūkininkai jau nuo 2008-ųjų kelia klausimą dėl išmokų suvienodinimo. Šią vasarą Europos Parlamento pirmininkui Martinui Šulcui (Martin Schulz) įteikta Lietuvos žemdirbių peticija. Siekdami sąžiningų konkurencijos sąlygų, Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai vienijasi ir ketina rengti protesto akcijas.

Kaip pasakojo A.Stančikas, lapkričio 12 dieną iš Estijos, Talino, pajudės senas traktorius su Baltijos šalių simbolika ir ūkininkų reikalavimais. Jis važiuos per Estiją, Latviją, o lapkričio 16 dieną pasieks ir Lietuvą. Čia, Kėdainiuose, Pelėdnagių seniūnijoje, vyks mitingas prieš ES žemės ūkio politiką. Žemės ūkio rūmų pirmininkas sako, kad jame ketina dalyvauti apie 200-300 ūkininkų iš visos šalies.

Pagrindinė protesto akcija organizuojama lapkričio 22 dieną Briuselyje, kur posėdžiaus Europos Sąjungos Vadovų Taryba. Šiame proteste dalyvaus iki 100 žemdirbių iš Baltijos šalių.

„Mes tikimės, kad prie šitos protesto akcijos prisidės ir Briuselyje posėdžiausianti prezidentė. Baltijos šalių praktika rodo, kad šalių vadovai palaiko žemdirbių keliamus reikalavimus. Jau vyko akcijų Briuselyje, Latvijos vadovai buvo prisijungę. Mes suprantame, kad šalies vadovės dienotvarkė bus labai įtempta, bet gal kaip nors pavyks“, - vylėsi A.Stančikas.

Jo teigimu, mažųjų Bendrijos narių balsas ES nėra girdimas, todėl Baltijos ūkininkams tenka vienytis: „Jei kalbėsime atskirai, nieko nepasieksime. Prieš gerus metus mes dar kalbėjome po vieną, bet mūsų niekas negirdėjo. Nesąžininga ES bendroji žemės ūkio politika yra ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos problema. Tai turi būti bendra trijų šalių kova ir mes tikimės vienybe ką nors pasiekti“.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas pridūrė, kad žemdirbiai kovoja ne tik už savo, bet ir už vartotojų interesus. Gaudami didesnes išmokas, ūkininkai savo produkciją galėtų parduoti mažesnėmis kainomis.

„Daug kas nesupranta, sako: kaip gerai žemdirbiams, kad jie gauna išmokas, paramą. Tačiau nuo to mūsų išlaidos nemažėja. Mes turime jas susigrąžinti per kainą. Per žemdirbių rėmimą atpinga pats produktas parduotuvių lentynose. Šiandien žemdirbiai kovoja ne tik už save, savo padėtį rinkoje, bet ir už vartotoją - kad jis galėtų produktą nupirkti pigiau“, - teigė A.Stančikas.

Nelygybei pateisinimų netrūksta

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius teigė palaikantis žemdirbių akciją. „Ji yra labai reikalinga, laiku ir vietoje“, - sakė jis.

Pasak ministro, ne tik ūkininkai, bet ir Baltijos šalių politikai vieningai pasisako už išmokų suvienodinimą.

„Vengrijos pirmininkavimo ES Tarybai metu buvo priimtas komunikatas. Tada buvo minimi 2028 metai, esą tada išmokos bus suvienodintos. Mes, Baltijos valstybės, tam nepritarėme, aiškiai pasakėme, kad išmokos turi būti suvienodintos artimiausiu metu, o ne tolimoje ateityje. Toks planas buvo švelnus pasišaipymas iš mūsų, naujų ES narių. Baltijos šalys, siekdamos išmokų suvienodinimo, jau turi ir savo partnerius. Birželio pradžioje su Vokietija buvo pasirašytas komunikatas, kad jie mus palaikys“, - pasakojo K.Starkevičius.

Anot jo, ES visada randa pateisinimų, kodėl išmokos negali būti suvienodintos. Tačiau nė vienas jų ministrui neatrodo pagrįstas.

„Anksčiau sakydavo, kad mes nemokame jokių mokesčių. Dabar jau mokame. Dar sakydavo, kad mūsų energetika pigesnė. Dabar jau tikrai nėra pigesnė. Dar vienas argumentas - kad mūsų žemės nuomos mokestis yra mažesnis. Bet reikia suprasti, kad kai pasieksime tą išmokų lygį, mes irgi galėsime daugiau mokėti“, - sakė K.Starkevičius.

 Parengta pagal dienraštį "Respublika"





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net