1 nuotr.Spalio pradžia yra laikas, kuomet Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos specialistai kartu su Lietuvos zoologijos sodo darbuotojais vertina Lietuvoje retų ir saugomų balinių vėžlių veisimosi rezultatus ir juokaudami šį procesą vadina „vėžliakasiu". Rudenį vėžliukai yra iškasami iš vasarą surastų ir apsaugotų dėčių, tam kad saugiai peržiemotų ir kitą vasarą paaugę sugrįžtų atgal į savo gimtąsias vietas.
Metelių ir Veisiejų regioninių parkų teritorijose šiemet buvo surastos 46 dėtys, kurias balinių vėžlių patelės gegužės-birželio mėnesiais sudėjo smėlėtų, gerai saulės šildomų kalvų šlaituose.
„Žinomas dėtis mes stengiamės apsaugoti - tam jos yra uždengiamos tinklais, kad plėšrūnai jų negalėtų išplėšti. Per vasarą vėžliukai saugiai vystosi po žeme. Rudenį įvertiname, kurios dėtys yra nesaugiose vietose: ant ar šalia kelio, šalia urvų, dirbamuose laukuose, kurių dėčių vėžliukams dėl per didelio atstumo iki tinkamo vandens telkinio kyla didelė rizika jo nepasiekti - tuomet tokias dėtis iškasame ir perduodame Lietuvos zoologijos sodui žiemojimui ir tolimesniam paauginimui" - pasakoja Inga Čitavičienė, Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus specialistė.
Spalio 12 d. buvo iškastos specialistų įvertintos kaip nesaugios balinių vėžlių dėtys, iš kurių į Lietuvos zoologijos sodą žiemojimui iškeliavo 113 balinių vėžliukų. Paprastai vienoje dėtyje būna 8-12 kiaušinių, iš kurių dar ir ne visi išauga.
Kodėl ir kokia apsauga reikalinga baliniams vėžliams? Baliniai vėžliai didžiąją gyvenimo dalį praleidžia sekliuose vandens telkiniuose - tarpukalvių pelkėse, sekliuose ežerėliuose ir durpinėse duobėse. Vyresni nei vienų metų baliniai vėžliai žiemą įminga ir ją praleidžia negilių vandens telkinių dugne. Tokių buveinių atvirų negilių balų, kūdrų šalia natūralių ganomų ar šienaujamų pievų su smėlėtomis kalvomis, tinkamomis dėtims sudėti lieka vis mažiau. Daugėja monokultūrinių ūkių plotai, nyksta smulkieji gyvulių augintojai, nyksta natūralios pievos, kurios neprižiūrimos apauga krūmais ir medžiais.
„Svarbu ne tik teritorijų išsaugojimas, bet ir jų priežiūra, nes balinių vėžlių gyvenimui yra svarbi ir vandens telkinio aplinka. Todėl mūsų saugomų teritorijų darbuotojai nuolat prižiūri ir tvarko balinių vėžlių gyvenamas teritorijas: gilina, valo esamus ir kasa naujus vandens telkinius. Kasmet pjaunamos ataugusios krūmų atžalos ir šienaujamos apylinkių pievos, tokiu būdu sutvarkomos kalvos tinkamos lizdavietėms", - teigia Paulius Čeponas, Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos vadovas. Gamtotvarkos darbai atliekami vasaros antroje pusėje ir rudenį, kai vėžliai mažiausiai aktyvūs.
