Ąžuolą sudarkė, nes trukdė žemės ūkiui

Praeivių akį džiuginęs gražuolis medis buvo negailestingai apgenėtas vien dėl to, kad trukdė privažiuoti žemės ūkio technikai.

„Atlaikė karus, bet tapo trukdžiu žemės ūkiui“

Į „Šiaulių krašto“ redakciją paskambinęs medikas Rimantas pasidalijo mintimis, kurios jį užplūdo grįžus į tėviškę.

„Esu kilęs iš Pakruojo krašto. Prieš Motinos dieną aplankiau tėviškę ir, grįždamas namo, sumaniau apžiūrėti tarp Plaučiškių ir Birjagalos kaimų, laukuose augantį nuostabaus grožio ąžuolą.

Pravažiavau pro šalį ir nustėrau: nugenėtos storiausios ąžuolo šakos. Iš galingo medžio likęs tik stuobrys su viršuje paliktu kuokšteliu šakų. Medis suniokotas ir paliktas numirti. Turėjęs labai plačią lają, jis liko lyg kokia palmė.

Supratau, kad taip pasielgta dėl to, kad prie medžio galėtų privažiuoti kombainas, nes ąžuolas auga dirbamo lauko plote. Medienos požiūriu jis gal būtų menkavertis. Bet ta plati laja ir nulėmė jo likimą.

Tokia mada dabar – kaime nusiperkama sodyba ir pirmiausia iškertami ten augantys medžiai. O juk jie – mūsų grynas oras, ypač svarbus dabar, akistatoje su koronavirusu. Pamirštame: kaip elgiamės mes, taip ir gamta elgiasi su mumis“, – telefonu liejo apmaudą redakcijai paskambinęs vyriškis.

Anot jo, visai realu, kad po šiuo ąžuolu kažkada sėdėjo poetas Adomas Mickevičius, nes jis lankėsi tose vietovėse, Meldinių dvare, ir buvo krikštatėvis Rozalimo bažnyčioje pakrikštytam vaikui. Ten netoli buvo bajorų sodyba.

„Šis ąžuolas atlaikė karus, kolūkių žlugimo vajų, bet nukentėjo nuo vietinių žmonių, nes ėmė trukdyti žemės ūkio technikai. Tai neatleistinas gamtos, kraštovaizdžio niokojimas“, – dėl medį sužalojusio poelgio apgailestavo buvęs rozalimietis.

Ekologė: nugenėtas be leidimo

Rozalimo seniūnijoje, privačioje valdoje augančio ąžuolo nugenėjimo atvejį aiškinosi ir Pakruojo savivaldybės atsakingos institucijos.

Savivaldybės ekologė Kazimiera Klabienė redakcijai patvirtino, jog šiuo konkrečiu atveju buvo pažeisti teisės aktai.

„Jei medžio skeletinės šakos yra storesnės nei 5 centimetrai, jo genėjimui reikalingas leidimas.

Privačioje žemėje augantys medžiai, kurių skersmuo yra per 30 centimetrų, aukštis – 1,3 metro ir daugiau – visi yra saugotini, išskyrus invazinius. O ąžuolai, liepos – be jokios abejonės.

Šiuo atveju leidimo neprašyta. Niekas nieko nežinojo. Leidimas išduodamas per mėnesį laiko nuo prašymo pateikimo, tačiau prašymo genėjimui nebuvo. Apie atvejį sužinojom, kai jau viskas buvo įvykdyta.

Nuvažiavau į vietą kai tik gavau signalą. Ąžuolui nugenėtos storos skeletinės šakos. Jos iš dalies buvo pažeistos puvinio, medis nėra visiškai sveikas, bet genėti jo nebuvo galima“, – „Šiaulių kraštui“ sakė ekologė.

K. Klabienės teigimu, aplinkos ministro įsakymu, yra patvirtinta tvarka, pagal kurią medžių kirtimas ir genėjimas yra draudžiamas nuo kovo 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos. Tyrimą dėl šio atvejo vykdo Aplinkos apsaugos agentūra.

Nubaustas agronomas

Gediminas Cinkutis, Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas, redakciją informavo: pažeidimas įvykdytas pirmiausia dėl to, kad nebuvo gautas leidimas genėjimo darbams atlikti, todėl jie traktuotini kaip negalimi, savavališki, nors kai kurios medžio šakos ir buvo nudžiuvusios.

„Su komisija įvertinome ąžuolo būklę. Išsiaiškinome, kad privačioje žemėje, kurią nuomoja vietos ūkininkas, augantis medis buvo nugenėtas dėl to, kad jo šakos trukdė žemės dirbimo darbams. Tokį sprendimą priėmė ūkio darbuotojas, kuris dėl to buvo nubaustas.

Gamtai padaryta žala sudaro 247 eurus. Taip pat pažeidėjui skiriama bauda nuo 60 iki 200 eurų. Jei žala padengiama (tai jau padaryta), skiriama pusė minimalios baudos“, – informavo G. Cinkutis.

Pasak aplinkosaugininko, be leidimo buvo nugenėtos penkios ąžuolo šakos. Buvo matyti ir senesnių genėjimo žymių. Genėtas senas šimtametis ąžuolas, kurio kamieno diametras 110 centimetrų.

Skundą Aplinkos apsaugos agentūra gavo balandžio 23 dieną. Aiškinantis situaciją, aplinkosaugininkams aiškinta, jog medis buvo nugenėtas vasario 10 dieną, o žemę dirbantis ūkininkas esą apie tai nieko nežinojo, kadangi tuo metu buvo išvykęs į užsienį.

Anot G. Cinkučio, agentūra neteisėto genėjimo atvejį tyrė pirmą kartą, tačiau pažeidimų dėl neleistinų kirtimų rajone būta ne kartą.

„Dauguma medžių yra saugotini, todėl būtina kreiptis į Savivaldybę ne tik dėl jų kirtimo, bet ir dėl genėjimo. Komisija apžiūri, ar medis yra pažeistas, ar kelia kokią nors grėsmę ir nusprendžia galima genėti ar ne. Neturint tokio leidimo, darbai negalimi nei vasarį, nei liepą ar kitu laiku“, – aiškino G. Cinkutis.

Ūkininkas: „Nieko apie tai nežinojau“

Redakcija susisiekė ir su ūkininku Jonu Jurgeliūnu, kurio dirbamoje žemėje buvo neleistinai nugenėtas šimtametis ąžuolas.

Vienas iš stambiausių Pakruojo rajono ūkininkų, buvęs ilgametis rajono Tarybos narys redakciją patikino, kad apie medžio genėjimą nieko nežinojo, tuo metu buvo išvykęs slidinėti į Austriją.

Pasak jo, tokį sprendimą priėmė ūkio agronomas, kuris už tai ir buvo nubaustas agentūros.

„Apipuvusios šakos trukdė darbams ir jas agronomas nusprendė nugenėti, nežinodamas, jog tai kriminalas. Aš apie tai nieko nežinojau.

Agronomas pasakojo, kad mechanizatoriai jam skundėsi, jog per šakas negali privažiuot su technika, tai ir sugalvojo apgenėt.

Aš esu ūkio savininkas. Mano funkcijos yra organizuoti ūkio darbus. Kad juos atlikti, samdomas agronomas. Jis tuos dalykus ir žiūri. Juk ne tik šis vienas medis yra laukuose. Be reikalo juk šakų nepjovė, norėjo, kad būtų geriau, tik nežinojo, kad negalima. Nupjauti šaką netapatu, kas nupjauti medį.

Jei būčiau tą daręs aš, būčiau žinojęs, kad reikia pirmiausia atsiklaust ekologės. Pats prieš kurį laiką prie savo sodybos norėjau šalinti porą avarinės būklės medžių ir kreipiausi į ekologę, bet...yra kaip yra ir nebepadarysi“, – „Šiaulių kraštui“ sakė J. Jurgeliūnas.

Atvejį pakomentavusios Savivaldybės ekologės K. Klabienės teigimu, yra ir dėl kitko neatsakingų žmonių, matančių ir susitvarkančių savo kiemą, tačiau šiukšles ir atliekas vežančių į pamiškes, nors išvežti tikrai yra kur.

„Nebūkim tokie – mylėkime gamtą. Juk tie keli medžio sąskaita atkovoti metrai turtų nesukraus, o gamtai, tuo pačiu ir sau – pakenksime.

Kai kiekvienas, pamatęs šiukšles netinkamoje vietoje pilantį kaimyną ar nepažįstamą žmogų, jį sugėdins, gal šis supras, kad kenkia ir sau. Labai kviečiu visus būti atsakingais ir pilietiškais“, – kvietė ekologė.