„Asfalto dešra“ Šančių gyventojų nesužavėjo

Keisti sutapimai ir dar keistesni planai

Saulius Piksrys, Žemųjų Šančių bendruomenės atstovas, „Vakaro žinioms" pasakojo, kad keisto, Nemuno pakrante norimo nutiesti kelio, istorija prasidėjo 2018 metais.

„Tuomet viena nekilnojamojo turto įmonė įsigijo palei geležinkelio tiltą esantį sklypą, kuriame Gintauto Natkevičiaus architektų biuras skubiai suprojektavo tris, net virš Nemuno terasos šlaitų iškylančius, dangoraižius. Nors projektas buvo daugiau negu keistas ir kritikuojamas Kauno Regioninės architektų tarybos, savivaldybė jį patvirtino, - pasakojo S.Piksrys. - Ir taip sutapo, kad tuo pat metu sudegė kitame Šančių gale, prie Panemunės tilto, stovėjęs maniežas. Nors plotą, kuriame jis stovėjo, buvo galima panaudoti praplečiant nepilną Šančių mokyklos stadioną, to padaryta nebuvo. Nes, vėl taip sutapo, kad sklypą įsigijo su organizacija „Vieningas Kaunas" susiję asmenys ir ten prasidėjo gyvenamųjų namų statybos."

Sklypų pirkimus ir prasidėjusias statybas lydėjo dar vienas „sutapimas" - netrukus atsirado kelio, Nemuno pakrante einančio nuo vieno tilto iki kito, projektas.

„Savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus teigimu, toks kelias buvo numatytas dar 1929 m. bendrajame plane, todėl jį buvo būtina „atkurti". Ir tokį platų, kad net nebūtų tilpęs pakrantėje. Projektui sulaukus ne tik bendruomenės, bet ir specialistų kritikos, 2019 m. viskas tarsi aprimo. Deja, valdžios atsitraukimas buvo laikinas, nes šių metų kovą buvo pateikti nauji projektiniai pasiūlymai, esą parengti atsižvelgiant į ankstesnę kritiką. Tik kaip į ją buvo atsižvelgta, jeigu mums čia nori nutiesti 12 metrų pločio „asfalto dešrą"? - retoriškai klausė visuomenininkas.

Pasak jo, tuomet Šančių bendruomenė su matininkų pagalba specialiai pasidarė maketą, viską išmatavo, sužymėjo ir paaiškėjo, kad „pataisytas" kelias vis tiek pakrantėje netelpa, lipa ant šlaitų, eina per sporto ir vaikų žaidimų aikšteles, neseniai įrengtas šiukšlių surinkimo vietas.

„Nepaisant to, kelio projektas vis tiek brukamas. Tik ne kaip naujas projektas, o kaip gatvės rekonstrukcija. Gatvės yra kokie 400 metrų. Toliau ta „gatvė" kaip objektas Registrų centre neregistruota, tačiau ją vis tiek norima „rekonstruoti" ir pailginti iki 1,5 km. Toks būdas buvo pasirinktas tam, kad nereikėtų transporto srautų analizės, poveikio aplinkai vertinimo, viešo pristatymo ir t.t. Nėra parengta net architektūrinės dalies, tačiau, dar „sutapimas", „Kauno tiltai" jau pasirengę jį tiesti", - toliau pasakojo Šančių gyventojas.

Beje, susidūrusi su bendruomenės nepasitenkinimu, miesto savivaldybė net buvo apskelbusi Šančių gyventojus žemgrobiais. Kai to įrodyti nepavyko, prasidėjo „trolinimas" socialiniuose tinkluose ir agresyvi, prieš kelio priešininkus nukreipta, reklaminė kampanija.

Meras žmonių „negirdi"

Stebėdamas mero norą „pagerinti kauniečių gerbūvį", S.Piksrys priminė, kad mieste apstu vietų, kur reikia kelius tiesti arba remontuoti, todėl savivaldybės veiksmuose jis įžvelgė tik privačius suinteresuotų asmenų siekius.

„Šiandien tai yra visiems prieinama rekreacinė teritorija, kurią norima atitverti nuo žmonių keliu ir tvoromis, „uždaryti" ir apsunkinti patekimą prie Nemuno. Logikos tame nėra. Dar daugiau, Šančių bendruomenė yra laimėjusi tarptautinį projektą „Genius Loci", tarp kurio punktų ir Nemuno pakrantės sutvarkymo koncepto sukūrimas. Tokios koncepcijos idėjos sukūrimas numatytas ir miesto Bendrajame plane. Siūlėme savivaldybei kartu tą koncepciją rengti. Jie atsakė, kad tam, skirtingai nei keliui, pinigų nėra. Tik, manau, čia ne piniguose esmė. Tiksliau, piniguose, bet ne tuose. Kažkas labai suinteresuotas tokio kelio atsiradimu, todėl meras, užuot išėjęs susitikti su piketuojančiais kauniečiais, jų išvaikymui atsiunčia policiją. O tai jau daug pasako apie jo požiūrį į žmones", - apibendrino Šančių visuomenininkas.

Klausimas bus svarstomas

Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis „Vakaro žinioms" teigė, kad kelias Nemuno krantinės gatvės vietoje egzistuoja jau daug metų.

„Tačiau jis nepanašus į šiuolaikiško miesto infrastruktūrą. Ten driekiasi duobėtas, dulkantis žvyrkelis, kuriuo važinėja transporto priemonės. Lygiai taip pat automobiliai parkuojami po daugiabučių langais ant ištryptos bei išvažinėtos žalios vejos", - tikino savivaldybės atstovas.

Pasak jo, prieštaraujanti pusė vietoj konstruktyvios diskusijos ir neturint aiškių argumentų dažniau renkasi kalbėti epitetais, taip bandydama sustiprinti protesto įspūdį.

„Galime tik užtikrinti, kad Nemuno krantinės projektas nėra nei „brukamas", nei „stumiamas buldozeriu". Priešingai - jau ne kartą miestas parodė, kad atsižvelgia į gyventojų nuomonę bei pasiūlymus. Būtent dėl šios priežasties po viešo svarstymo Kauno miesto savivaldybė nusprendė netvirtinti projektinių pasiūlymų ir grįžti į pradinę stadiją. Tiesa, ši erdvė, kaip ir bet kuri kita, turi pasitarnauti ne siauram vietos gyventojų rateliui, bet visiems Kauno miesto žmonėms", - apibendrino A.Pakalniškis.