Ar jau metas mokyklon?nuotraukos

2019 rugsėjo mėn. 03 d. 08:27:00 Perskaitė 437

Gamtos metų ratas mus nunešė jau tolokai nuo šviesiųjų Joninių dienų - netekta pusketvirtos valandos šviesos, o kalendorius tvirtina, kad vasara baigėsi. Tiesa, taip rodo tik popieriuje surašyti skaičiai, bet gamtoje dabar galite ieškoti ne rudens, o vasaros. Kaip jūs žinote, vasara (kaip ir žiema) yra tikrasis metų laikas, kuris iš rudens ir pavasario pasiima tiek dienų, kiek jam reikia. Taigi, dar vasara, ir gamtos vaikai gyvena jos ritmu. O ką daryti mums?

 

Kalendorinis ruduo prasidėjo sekmadienį. Rugsėjo pirmoji mums visiems turi tik vieną svarbią reikšmę - tądien prasideda mokslo metai. Šiemet šventinis šurmulys atidėtas vienai dienai.

Mes mokomės ir mokysimės visą gyvenimą, o jeigu manote, kad ateis metas, kai nereikės ruošti pamokų ir kartoti įvairių dalykų, klystate. Tą privalome daryti visada, kasdien; antraip galime prarasti ne tai, ką buvome sužinoję ar išmokę, bet kur kas svarbesnius dalykus - norą ir įgūdžius matyti, stebėti, įsiminti. Tokia iš tikro yra kiekvieno mūsų mokykla.

Gamtoje daugeliui gyvūnų, kurie turi galimybę mokytis ir kaupti patirtį, galioja labai panašūs principai. Tik pats žinių vertinimas čia yra daug principingesnis ir griežtesnis - kiekviena neišmokta, neįsiminta žinia gali būti palanki plėšrūnui. Jei gyvūnas dėl kokių nors priežasčių tampa „nemokša“, jo dienos suskaičiuotos.

Vasarą aš jau pasakojau apie lapiuką, kuris buvo atskirtas nuo motinos, o paprasčiau kalbant - jos išvytas į savarankišką gyvenimą. Taigi, tas žvėriukas miegojo smėlio dulkėse kelio vidury ir nepabudo net tada, kai aš su mašina privažiavau prie pat jo. Dabar, po pusantro mėnesio, vėl pamačiau jį toje pat pievoje - jis gaudė žiogus, tykojo pelių, o iš tolo pamatęs mašiną, spruko į krūmus. Taigi, jis jau supranta, kur slypi pavojai, ir žino, kada mašina ar žmogus gali kelti grėsmę. Žinoma, jis pats susiranda maistą. Kas jį to išmokė? Niekas! Arba - jis pats bei prigimtis, įgimti gebėjimai bei instinktai. Turėčiau pridurti, kad paprastai užauga ir kito pavasario sulaukia mažiau nei pusė visų šiųmečių lapiukų, dažniausiai - tik kas trečias. Ir jų skaičių reguliuoja tikrai ne medžioklė, o neišmoktos pamokos. Arba - kai kas, tas pamokas išmokęs geriau už juos.

Kada jie visi - žvėriukai ir paukščiukai - pradeda mokytis? Gali būti, kad vos tik atsiradę šiame pasaulyje. Tai, kaip sugebės pirmieji nutverti tėvų atneštą maistą, užsiimti šilčiausią vietą prie šilto tėvų šono, ateityje taps jų charakterio dalimi. Na, o daugelio žvėriukų žaidimai yra ne kas kita, kaip galimybė išmokti medžioti ar išvengti medžiotojo dantų bei nagų. Ar šiose pamokose pasitaiko tokių, kurie taip nieko ir neišmoksta? O taip, jų būna. Kartais atrodo, kad dalis jauniklių auga tik tam, kad būtų kažkieno sumedžioti. Kitaip negalėtum paaiškinti, kodėl jauniklių gimsta ar ritasi bent keletą kartų daugiau, nei reikia populiacijai.

Rudens pradžioje daugelis gyvūnų savo pirmuosius mokslus jau baigę. Dabar svarbu mokytis kitko - kaip išgyventi žiemą. Jos jaunikliai nematę ir negali įsivizduoti. Jie nepasakytų, kam ruošiasi. Tačiau gamta juos ruošia didiesiems išbandymams. Gerieji mokiniai juos tikrai įveiks. O atlygis jiems - ne pažymys, bet galimybė pamatyti kitą vasarą.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net