respublika.lt

Apie laivus savivarčius ir banginių ramybę

(0)
Publikuota: 2021 sausio 09 11:35:51, Dalia BIKAUSKAITĖ, „Vakarų ekspreso“ žurnalistė
×
nuotr. 3 nuotr.
Kapitonas Juozas Liepuonius ką tik pastatytame laive „Intrepid“, kuriame iškelta Kanados vėliava. Juozo Liepuoniaus asmeninio archyvo nuotr.

Paskutinę 2020-ųjų dieną Jūrų kapitonų asociacija karantino sąlygomis kukliai paminėjo savo veiklos 20-metį. Šia proga kalbėjomės su jos pirmininku, tolimojo plaukiojimo kapitonu Juozu Liepuoniumi, kuriam praėję metai buvo itin gausūs reisų, apie laivybos naujoves, laivus, kurie patys iškrauna krovinius, ant kurių kapitono tiltelių - 27 įvairių prietaisų monitoriai, apie kanadiečių reikalavimus tose vietose, kur daug banginių, plaukti tik lėta eiga ir kitokias įdomybes.

 


„Iš Gibraltaro į pietus plaukėme nuo Madeiros, kad mažiau suptų laivą, skirtą didiesiems ežerams ir upėms. Jo korpusas plonesnis, jis neturi bortinių kilių, todėl jį labai supa. Mėtė nuo vieno borto ant kito 25-30 laipsnių. 45-erių metų antrąjį šturmaną kanadietį apėmė panika, pradėjo šaukti: „Kapitone, lankstosi laivas!" Teko grasinti, kad uždarysiu jį į karcerį, jeigu kels paniką", - pasakojo J.Liepuonius.

- Koks buvo jūsų paskutinis 2020-ųjų reisas?

- Išvykau rugsėjį, o grįžau lapkričio 14-ąją. Naujosios kartos balkerį „Intrepid", lietuviškai „Bebaimis", kurį jūrininkai praminė savivarčiu, mat jis pats išsikrauna, iš Slovėnijos plukdžiau į Kanadą. Reisas truko 49 dienas. Garsiajame Monrealyje per 12 valandų iškrovėme 70 tūkst. tonų kalkakmenio krovinį. Tai tokie akmenukai, kurių į saują telpa kokie trys, jie Kanadoje naudojami legiruotam plienui gaminti. Gal būtume iškrovę ir greičiau, bet tai buvo pirmas kartas, tad netrūko visokių formalumų ir bandymų.

Laivas, kurį įsigijo kanadiečių kompanija „Algoma Central Corparation", gana neblogas, labai šiuolaikiškas. Kompanija turtinga, negaili lėšų įvairioms technologijoms. Vien ant kapitono tiltelio buvo 27 įvairių prietaisų monitoriai, dideli, kaip 32 colių televizoriai. Per juos horizonto beveik nematyti.

- Kodėl laivas vadinamas savivarčiu? Kaip vyksta jo krova?

- Laivo triumai yra šiek tiek nuožulnūs, kad iš jų krovinys galėtų subėgti į laivo dugną. Po triumais eina trys konvejerių linijos. Kadangi triumai padengti slidžia danga, krovinys slysta ir neužsibūna. Yra įrengta ir vibracijos sistema, kad viskas subirtų ant konvejerių, kurie meta krovinį 50-60 metrų atstumu nuo laivo. Priplauki prie krantinės, kur reikia išpilti krovinį, paleidi sistemą ir iš karto krante atsiranda kalnas. Tikrai įdomi technologija. Ja jau naudojasi nedideli pakrančių laivai, o dabar ji pritaikyta ir dideliuose. Žinoma, šiek tiek krovinio prarandama, bet bendras ekonominis efektas geresnis, nes laivas patiria mažiau prastovų. Įgulai gal ir ne visai smagu, bet laivas statomas komerciniais sumetimais, kad duotų pelno.

- Ar didelė tokio laivo įgula?

- Jam aptarnauti numatyti 22 įgulos nariai. Mano įgulą sudarė kanadiečiai ir kroatai. Skaičiuojant garantijos meistrus, elektronikos inžinierius, buvo 14 įgulos narių, nes „Intrepid" plaukė į pirmą reisą.

- Ar tokio laivo įgulos nariams reikia kokios nors ypatingos kvalifikacijos? Kodėl sutikote jį plukdyti į pirmą reisą?

- Jeigu kas nors gali, kodėl aš negalėčiau valdyti tokio laivo. Įgulos nariams aiškinau, kad jie ir tamsoje privalo žinoti, kur kokie kiekvieno prietaiso mygtukai - taip, kaip užsidarę tamsiame kambaryje su mergina žino, kur ką reikia atsegti. Būtina pasirengti neplanuotai situacijai, kad nesutriktų. Visada siekiu, kad kiekvienas įgulos narys labai gerai žinotų savo pareigas ir ką turi daryti kiekvienu momentu. Ir tai duoda rezultatų. Mūsų plaukimą firma įvertino kaip labai profesionalų, tuo reisu esu patenkintas.

- Kur buvo pastatytas tas laivas?

- Aš jį priėmiau Slovėnijoje, nors jis pastatytas Kroatijoje. Pakėlėm Kanados vėliavą, dalyvavo premjeras, jūrų transporto ministras, kiti ministrai, Kanados diplomatinės atstovybės, Slovėnijos, Kroatijos, nes tai bendras jų projektas, atstovai. Situacija ten dėl koronaviruso buvo gana gera. Tiesa, laivo tiltelyje fotografuojantis kaukės buvo dėvimos. Šiuo metu Kroatijoje irgi kanadiečiams statomas toks laivas, tik ilgesnis. Tas, kurį aš plukdžiau, buvo 200 metrų, o to kito ilgis - 240 metrų.

Beje, ta kanadiečių kompanija turi dar ir senų laivų, su kuriais kažkada pradėjo dirbti. Vienam jų jau 109 metai. Patys kanadiečiai sako, kad jis mažai naudos beduoda, bet yra laikomas kaip antikvarinis. Iš 56 laivų penki yra labai seni, kai kuriems 50 ir 70 metų. Kanadiečiai turi ir garinių, varomų garo turbinomis, ir kniedytais korpusais laivų.

- Kas įsiminė plaukiant į Kanadą?

- Iš Gibraltaro plaukėme iki Bermudų salyno, o nuo jo kilome Naujosios Škotijos (Kanados provincija, - aut. past.) link. Beje, po dvejų metų Kanadoje pradės galioti reikalavimas tose vietose, kur daug banginių ir jūros liūtų, plaukti lėta eiga, ne didesniu kaip 8 mazgų greičiu.

Tačiau jau dabar keliami įvairūs reikalavimai. Skraido sraigtasparnis ir, jeigu mato daug banginių, tuojau liepia sukti į šoną, kad jiems nebūtų trukdoma poruotis. Neduok Dieve, pažeistum reikalavimą, - baudos būtų didelės. Reikalavimas plaukti lėta eiga galios ir prie Grenlandijos, Azorų salų, Pietų Afrikos Respublikos. Kartą, kai plaukėme prie Pietų Madagaskaro, mačiau tiek banginių vienoje vietoje - ir didelių, ir mažų, ir dvidešimt, ir apie dešimt, - kiek dar niekada nebuvau matęs. Mat paskui planktoną plaukia sardinės, o paskui jas - banginiai. Tokia yra maisto grandinė. Daug banginių būna prie Port Elizabeto (Pietų Afrikos Respublika), Naujojo Londono. Ten net turistai plukdomi į juos pažiūrėti.

- Ką dar įdomaus pastebėjote?

- Nuo Azorų salų į pietus plaukėme apie 300 jūrmylių. Atlanto antroje pusėje jau daug tokių žolių, kokios plaukioja Sargaso jūroje, mat kinta klimatas. Kanadiečiai negalėjo atsistebėti. Juokavau, kad tuojau bus krantas. Jie bėgdavo ant tiltelio žiūrėti į elektroninius jūrlapius. Beje, popierinių jūrlapių šiame laive jau nebuvo.

- O jeigu sugestų elektronika?

- Jeigu sugestų, tada kukuok. Plaukti reikėtų pagal vietinių gyventojų apklausą. Anksčiau radistai Morzės abėcėle perduodavo visą informaciją. Nuo 1998 metų laivuose pradėta naudoti palydovinio ryšio sistema „Inmarsat". Dabar ši sistema jau išeina iš mados, naujuose laivuose ji jau nemontuojama, juose dabar diegiama „Iridium" sistema: imtuvas - gero moteriško kumštuko dydžio dėžutė, ryšys bevielis, instaliuojama sistema kompiuteryje, telefone. Gali viską daryti: naudotis elektroniniu paštu, siųsti žinutes ar net SOS signalą, yra ir „Twiteris", gali su Donaldu Trampu pabendrauti. Anksčiau ryšio aparatūra buvo didžiulė, gremėzdiška. Planuojama, kad „Iridium" sistema bus pradėta plačiai naudoti 2023 metais. Amerikiečių reklamuojama „Inmarsat" jau prarado monopolį, dabar į areną išeina britai su „Iridium". Jų sistema daug paprastesnė ir pigesnė.

- Kur ir kam po reiso perdavėte laivą?

- Kanadoje, Monrealyje. Įdomus miestas, į jį plaukėme Šventojo Lauryno upe. Beje, inžinierius iš Lietuvos Juozas Danys sutvarkė šios didžiausios Šiaurės Amerikoje upės navigacinę sistemą.

Senieji locmanai, tiek kanadiečiai, tiek amerikiečiai, atsimena bankrutavusios „Lietuvos jūrų laivininkystės" kapitonų serijos laivus, kapitonus Eimutį Atstiką, amžinatilsį Algimantą Požėlą.

Nauja laivo įgula drūta: vidutinis įgulos nario svoris - 110 kilogramų. 48 metų kapitono ūgis - 1,9 metro, o svoris - 158 kg. Mano kajutė buvo 6 denyje, tai jis du kartus ilsėdavosi, kol užlipdavo. Nauja įgula man pasirodė lėtapėdė, mūsų jūrininkai viską daro daug greičiau. Kitam kapitonui laivą perdaviau per tris dienas.

- Kada kitas jūsų reisas?

- Kol kas nežinau. Kompanija norėjo, kad dar gruodį vykčiau į Maltą, perimčiau ro-pax laivą, bet delikačiai atsisakiau, nes jau dvejus metus per Kalėdas namie nebuvau.

- Kokie jums buvo „koroniniai" 2020 metai?

- Labai darbingi. Po du kartus buvau Singapūre, Pietų Afrikos Respublikoje, net keliuose jos uostuose, vieną - Nigerijoje, lankiausi buvusioje Jugoslavijoje ir Kanadoje. Pernai man sekėsi. Daug laivų kaip laivų vėliavų inspekcijų survejeris patikrinau, šiek tiek padirbėjau ir Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje.

- Ko norėtumėte palinkėti jūrininkams 2021-aisiais?

- Pirmiausia nesirgti. Kiek man žinoma, nė vienas jūrininkas iš Klaipėdos nesirgo COVID-19. Jiems linkiu visada palankaus jūrinio vėjo ir visapusiškos sėkmės.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s