Ant vaikų stalo - nesaugi vištienanuotraukos (2)

2019 birželio mėn. 21 d. 14:02:31 Perskaitė 1303

Lietuvos ugdymo įstaigose dėl nesaugios lenkiškos vištienos fiksuojami salmoneliozės atvejai. Tačiau net ir tai neatbaido verslininkų - siekdami įsigyti produktų kuo pigiau, jie rizikuoja pirkti iš tų pačių nepatikimų tiekėjų.

 

Įmonės privalo įsivertinti tiekėjus

Vien per 5 šių metų mėnesius Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) uždraudė realizuoti beveik 80 tonų nesaugios vištienos. Buvo atrinkta 500 šviežios ir šaldytos vištienos mėginių, iš jų net 40 mėginių buvo nustatyta mikrobinė tarša įvairių rūšių salmonelėmis.

Įdomu tai, kad nustatyta nesaugi mėsa buvo lenkiškos kilmės. „Kažkas negerai yra su kontrole pačioje Lenkijoje, - ar su gyvūnų sveikatingumu, ar su skerdimo kontrole. Ne tik Lietuvoje nustatoma nesaugios lenkiškos paukštienos, matome pranešimus ir iš kitų šalių. Iš viso tokių pranešimų iki šios dienos yra apie 70“, - aiškino VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus l.e.p. skyriaus vedėja-valstybinė veterinarijos inspektorė Audronė Mikalauskienė.

Pašnekovės teigimu, pirmiausia prisiimti atsakomybę turi įmonės, kurios įsiveža nesaugią paukštieną. „Manau, tos įmonės tikrai žino, iš ko perka, nes mes matome tendenciją, kad yra pasikartojantys nesaugios paukštienos atvejai tose pačiose įmonėse.

Tos įmonės yra vidutinės. Produkcija realizuojama į mažmeninę ir didmeninę rinką, vadinasi, paukštiena pasiekia ne tik vartotoją parduotuvėje, bet tiekiama ir į viešojo maitinimo įmones, tokiu būdu pasiekia ir ligonines, ir darželius, ir mokyklas, - kalbėjo A.Mikalauskienė. - Vartotojams rekomenduojame rinktis lietuvišką produkciją. Mes neturime bėdų nei su lietuviškais kiaušiniais, nei su lietuviška paukštiena. Darželiai, mokyklos, ligoninės, kur yra viešieji pirkimai, kur viską lemia kaina, gal priversti pasirinkti pigesnę paukštieną.“

VMVT duomenimis, šiais metais Kauno ir Šiaulių vaikų darželiuose-lopšeliuose buvo fiksuoti du apsinuodijimo maistu protrūkiai, kilę dėl nesaugios lenkiškos vištienos ruoštų patiekalų.

„Mūsų darželyje šią gegužę nuo lenkiškos šaldytos vištienos krūtinėlės buvo susirgę iš viso 23 vaikai.

Utilizavome 18,5 kg vištienos. Pradžioje vaikams pakilo aukšta temperatūra, vėliau pradėjo viduriuoti. Kadangi pradžioje vaikams buvo nustatytas roto virusas, vadovaudamiesi Šiaulių visuomenės sveikatos centro rekomendacijomis, ėmėmės visų priemonių prieš roto virusą - kilimus išnešėme, keitėme patalynę, rankšluosčius, ugdymo aplinkų valymui naudojome dezinfektantus.

Nustačius salmoneliozę Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba uždarė virtuvę. Ją dezinfekavome. Kadangi lopšelis-darželis nebuvo uždarytas, pasitelkėme kitą maisto gamintoją“, - sakė Šiaulių lopšelio-darželio „Rugiagėlė“ direktorė Roma Jarulienė.

Viskas prasideda nuo paukščių pulko

Paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis aiškino, jog kai paukštienoje nustatoma salmonelė, tai rodo bendras problemas auginimo sistemoje.

„Viskas prasideda nuo paukščių pulko, jei pulke yra salmonelė, tai gali būti užkrėsti kiaušiniai, išsiris viščiukas jau turėdamas šį užkratą, kurį visą gyvenimą ir nešios, - tai viena. Antra - salmoneliozė gali plisti ir per pašarus, juose dažnai būna, jei nesilaikoma higienos. Gali būti ir pačioje skerdykloje, jei pažeidžiami sanitariniai reikalavimai, o jie yra labai griežti, nes vienas paukštis gali užkrėsti visą partiją“, - aiškino V.Tėvelis ir pridūrė, kad lietuvių paukštienos gamintojai mielai tiektų savą produkciją ugdymo įstaigoms, tačiau viešuosiuose pirkimuose perkama mažiausia kaina.

„Kainos požiūriu lietuviškai paukštienai konkuruoti su lenkiška - beveik neįmanoma“, - sakė jis.

Reikia mokymų

„Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo - ir dabar kaina nėra vienintelis kriterijus. Problema ta, kad tiems specialistams, kurie yra viešųjų pirkimų organizatoriai, ir tiems, kurie rengia sąlygas, trūksta žinių ir kompetencijų, kad jie galėtų parengti sąlygas, pagal kurias vertinimo procesas būtų objektyvus.

Viešųjų pirkimų tarnyba mokymų organizavimui neturi resursų, nes pati egzistuojanti ant bado ribos. Negalėčiau pasakyti, koks turėtų būti receptas. Bet, žinoma, viskas turėtų būti tik per mokymus, o kaip kitaip?“ - retoriškai klausė Seimo biudžeto ir finansų komiteto narė Rasa Budbergytė.

„Prieš keletą metų savivaldybėse atlikto finansinio audito metu buvo nustatyta, kad savivaldybės, atlikdamos maitinimo paslaugų ir maisto produktų viešuosius pirkimus, nenurodo reikalavimų maisto produktams ir maitinimo paslaugoms, todėl tiekėjams sudaroma galimybė juos teikti savo nuožiūra ir savo nustatyta kaina.

Be to, savivaldybės ir švietimo įstaigos nesinaudoja sutartyse numatyta teise inicijuoti maisto produktų ir patiekalų kokybės patikrinimus, švietimo įstaigose nepaskirti asmenys, atsakingi už sutarčių vykdymo kontrolę arba paskirti asmenys kontrolę vykdo nepakankamai. Šie aspektai turi įtakos ne tik pirkimų teisėtumui, bet ir teikiamo maisto kokybei“, - informavo Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji patarėja Aurelija Brukštutė.

Situaciją komentuoja UAB „Romega“ generalinis direktorius Romanas ČIUPKEVIČIUS:

- VMVT duomenimis, šiais metais UAB „Romega“ net 8 kartus į Lietuvą įvežė lenkiškos vištienos, kurioje nustatyta salmonella, kodėl nenutraukiate sutarties su nepatikimu tiekėju?

- Jeigu pasižiūrėtumėte mikrobiologinius reikalavimus, paukštiena juos atitinka. Šviežioje paukštienoje pagal Europos Sąjungos reglamentus negali būti dviejų salmonelių - enteritidis ir typhimurium, kitos salmonelės nėra reglamentuotos. Tik Skandinavijos šalys - Švedija, Danija, nuo šių metų ir Islandija - išsiderėjusios iš ES, kad šviežioje mėsoje nebūtų jokios salmonelės. Lietuva to nėra padariusi.

VMVT reikalauja kaip skandinavai, o iš ES nėra išsidėrėjusi ir jokio papildomo įstatymo išleidusi.

- Sakote, kad šviežia vištiena, kurią įvežėte, yra saugi?

- Kiekvienoje mėsoje yra tam tikras kiekis bakterijų. Pagal riziką žmonėms, ji saugi. Gaminyje jau neturi būti jokios salmonelės. Rašoma ant mėsos, kad prieš vartojant reikia termiškai apdoroti. Iš VMVT gavome pačias griežčiausias sankcijas - išimti iš rinkos, utilizuoti, grąžinti tiekėjui, baudas gavau.

- Ką darysite?

- Norime, kad tai išaiškintų teismas ir tada bus visiems aišku. Mes esame maži verslininkai, iš mūsų reikalauja daugiau. Pavyzdžiui, jei Lenkijoje yra salmonelė infantis arba kentucky, ji leidžiama parduoti kaip šviežia mėsa. Tik kai parduodi, gamintojui nurodai sertifikate, kad ji netinkama pusgaminiams ir maltai mėsai gaminti. Nes pagal ES reikalavimus, gaminiuose negali būti jokios salmonelės.

Situaciją komentuoja  VMVT l.e.p. direktoriaus pavaduotojas Mantas STAŠKEVIČIUS:

Europos maisto saugos reglamentas (Nr.178 2002 m.), nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, aiškiai pasako, kad į rinką negali patekti joks patogenas. Mikrobiologinių kriterijų reglamentas paukštienai indikuoja tik du serotipus, tačiau juk yra ir daugiau teisės aktų. Jeigu įmonė nevertina žaliavos gavėjo ar nori gauti pigesnę produkciją - yra viena, tačiau teisės aktai visiems vienodi.

Skandinavai prieš stojimą į ES Europos Komisijai buvo deklaravę, kad jie nori turėti paukštieną, kurioje nebūtų jokios salmonella. VMVT užtikrina, kad tik saugūs produktai pasiektų vartotoją. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ataskaitose deklaruojama, kad salmoneliozė Lietuvoje dažniausiai pasitaikanti žarnyno infekcija ir susirgimų labai daugėja. Mes turime rizikos įvertinimo išvadą, kur aiškiai pasakyta, kad ne tik tie du (enteritidis ir typhimurium) serotipai pavojingi žmonėms. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pasakiusi, kad ne tik tie du serotipai sukelia susirgimus, bet ir kiti, todėl teikia Europos Komisijai papildyti teisės aktus.

Taigi turime ne tik europinį teisinį aktą, bet didžiausia maisto saugos tarnyba sako, kad yra daugiau serotipų, kurie lemia apsinuodijimus. Net mirčių daugėja dėl apsinuodijimo salmonelioze.

Situaciją komentuoja Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga:

Labai sudėtinga komentuoti, aišku, maistas turi būti saugus. Salmoneliozė yra rimta ir pavojinga liga. Įmonės turėtų labai atsakingai žiūrėti į viską. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, žinau, turi skirtingus rizikos vertinimo lygius, jeigu yra pažeidimai, tuomet įmonės įtraukiamos į rizikingų sąrašą ir dažniau tikrinamos. Kokios tos sankcijos turėtų būti, kad atgrasytų įmones nuo tokio neatsakingo elgesio? Sudėtinga spręsti. Nežinau, ar reikėtų visiškai atimti galimybę įmonei verstis tokia veikla. Turėtų būti griežtesnės ekonominės sankcijos, kad pasijaustų, neapsimokėtų ir skaudėtų. Sankcijos numatytos įstatymuose, gali ministerija inicijuoti kažką, bet kas būtų, jei pradėtume į kitų ministerijų daržą staiga lįsti, reglamentuoti ir inicijuoti. Mes pasikalbėsime su žemės ūkio ministru. Įdomu, ar jie kažką galvoja, galima padiskutuoti ir apie tas pačias sankcijas.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net