Lietuvoje nuo seno karaliauja dvejopi standartai. Jeigu šalyje įvestas kažkoks visuotinis draudimas, tai faktas, kad realiai jis galioja tik kai kuriems. Visa esmė yra ta, kurioje barikadų pusėje atsidursite. Jau kuris laikas mūsų šalyje uždrausta vykti į kitus miestus. Ne kartą valdžios buvo grūmota pirštu, gąsdinta, jog nusprendusieji „be rimtos priežasties" pasivažinėti po gimtąją Lietuvėlę bus nubausti, nes reikia laikytis „šventų" valdininkų taisyklių. Tačiau apsidairai aplink ir matai, kad realybė yra truputį (kaip visada) kitokia.
Žinoma, kai kuriems, nuvažiavus ne vieną dešimtį ar šimtą kilometrų, tenka išgirsti malonų pareigūnų „apsisukite ir važiuokite ten, iš kur atvažiavę". Tačiau yra pavyzdžių, kai ta apsukimo procedūra buvo gražiai „apeita". Štai porelė nusprendė romantiškai praleisti savaitgalį ir po darbų sostinėje pailsėti mūsų gražuolėje Nidoje. Jie internetu rezervavo viešbučio kambarį ir išrūko. Prie miestų ribų besidarbuojantiems pareigūnams užteko pamatyti rezervacijos kopijas ir jie palinkėjo porelei geros kelionės bei smagaus savaitgalio.
Buvo ir toks nutikimas, jog prie įvažiavimo į miestą policininkai stabdė tik tam tikrus automobilius ir tuomet jų klausė vykimo priežasčių, prašė tai patvirtinančių dokumentų. Kiti, ar tai dėl gražesnių šypsenų, ar rimtesnių automobilių, buvo tiesiog praleisti. Tarsi dalyvautum kažkokioje autostrados loterijoje. Ne paslaptis, jog rami kelionė į kitus miestus laukia ir traukinių keleivių. Tiesa, jūs negalėsite sėdėti kartu su savo vyru ar drauge, tačiau nei geležinkelio išvykimo, nei atvykimo stotyse jūsų niekas nekamantinės, kur ir kodėl važiuojate.
Taigi, panašu, jog viskas šiuo atveju (ir beveik visais kitais mūsų šalyje) priklauso nuo jus lydinčios fortūnos ir to, „kurioje" Lietuvoje gyvenate - laimingųjų, išrinktųjų ar „sąžiningų vykdytojų".