145 mln.Lt kainavę Vilniaus šviesoforai tik metalo laužas

Moraliai pasenę

Naujoms taisyklėms įsigaliojus, Rusijos valstybės standarto analoginė sistema bus pakeista iš pagrindų, remiantis Vokietijos šviesoforų įrengimo norminiu dokumentu. Pasak Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vyriausiojo specialisto Dmitrijaus Bial, tokie pakitimai yra būtini, nes dabartinė tvarka yra moraliai pasenusi.

„Naujosios taisyklės - tai įvertinta europinė šviesoforų įrengimo praktika, kuri buvo pritaikyta mūsų teisinei bazei. Naujos taisyklės bus taikomos tik naujiems įrengiamiems arba rekonstruojamiems šviesoforams“, - tai, kad senieji šviesoforai veiks kaip veikę, patikslino specialistas.

Pašvinkusi naujovė

Tačiau vos užpraeitų metų pabaigoje buvo pasirašytas naujos Vilniaus šviesoforų sistemos priėmimo aktas. Projektas jau anuomet kėlė daug diskusijų, esą išleista 145 mln. litų, tačiau automobilių spūsčių sostinėje tik padaugėjo. O valdžios pažadai buvo pompastiški. Tuometė Artūro Zuoko vadovaujama sostinės savivaldybė tikino, esą Vilniuje sumažės automobilių stovėjimo laikas prie sankryžų, palengvės visuomeninio transporto darbas, padidės eismo saugumas, miestas bus mažiau teršiamas transporto išmetamosiomis dujomis ir t. t.

Nieko panašaus neatsitiko. Maža to, skandalingas projektas jau antrą kartą patiria fiasko, mat naujutėlaitė Vilniaus šviesoforų sistema nuo gegužės 1 dienos Lietuvoje įsigaliojus naujoms šviesoforų įrengimo taisyklėms jau bus pasenusi.

Technologijų nepavyti

Nors naujosios taisyklės Europoje galioja jau daugelį dešimtmečių, projekto užsakovo „Susisiekimo paslaugų“ generalinis direktorius Gintas Bliuvas teisinosi, esą su technologijomis suspėti sunku.

„Standartas įsigalios tik dabar, o sistema sumanyta prieš tiek metų, kai niekas dar nė negalvojo, kad įsigalios kažkoks naujas standartas. Prieš 20 metų buvo dar kitokie šviesoforų standartai, po dešimt metų vėl bus naujos technologijos, tai lieka nieko nedaryti ir laukti?“ - neabejojo, kad milijonai buvo išleisti ne veltui, G.Bliuvas.

Prokuratūra bejėgė

Kol mokesčių mokėtojams prieš nosį iš jų kišenės į balą krinta milijonai, teisėsaugos atstovai sėdi sudėję rankas, laukia paliepimo iš viršaus. Paklausta, ar dėl susiklosčiusios situacijos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė tikino esą neturinti duomenų, kad būtų pradėtas ar vyktų toks tyrimas.

Pasak Generalinės prokuratūros atstovės, tyrimui pradėti reikalinga užklausa, kurios jie nėra gavę. O paklausta, kodėl pati prokuratūra neinicijuoja jokio tyrimo dėl skandalingai pagarsėjusio projekto, teigė jog tai sunkiai įmanoma. „Negaliu atsakyti 100 proc., bet mūsų žiniomis, jokio pareiškimo šiuo atveju nebuvo. Įstatyme yra numatyta, kad prokurorai patys gali nustatyti galbūt padarytus nusižengimus ir pradėti tyrimą. Tačiau tai tik teorinė galimybė, o praktika yra tokia, kad ikiteisminiai tyrimai pradedami gavus pareiškimą“, - teisėsaugos atsainumą patvirtino prokuratūros atstovė.

Algirdas BUTKEVIČIUS, Seimo narys, buvęs susisiekimo ministras:

Visada prieš pradedant rengti kokį nors projektą surenkama daug informacijos, kas daroma Europoje, kokios yra naujos technologijos ir pan. Visada reikia eiti žingsnis į žingsnį stebint, kas darosi pasaulyje. Ir jeigu matoma, kad tam tikros technologijos jau yra pasenusios, reikia į tai atsižvelgti.

Dar vienas svarbus aspektas - Lietuvoje projekto įgyvendinimas trunka kelerius metus. Pavyzdžiui, JAV projekto įgyvendinimas turi trukti metus arba ilgiausiai dvejus. Jei projektas įgyvendinamas ilgiau, padidėja išlaidos, per tą laiką atsinaujina technologijos ir jo tęsimas tampa beprasmis. Tai kompetencijos ir žinojimo, kas dedasi pasaulyje, klausimas. Jo trūkumas priveda prie tokių situacijų.

O čia galima įtarti ir kitus interesus, bet pirmiausia tai yra neatsakingumas. Valstybė tarnautojui turi sukurti motyvaciją, kad šis kuo efektyviau ir atsakingiau atliktų savo pareigas, siekiant kuo geresnių rezultatų mūsų šaliai. O kai nėra atsakomybės, atsiranda tokios situacijos.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"