Žemės ūkiui prognozuojamas krachasnuotraukos (23)

2019 lapkričio mėn. 08 d. 15:36:18 Perskaitė 3854

Įvairios ūkio šakos traukiasi

 

Iš dabartinių ekonomistų, daugelio politikų dažnai girdime, kad žemės ūkis turi būti prilygintas įprastiniam verslui, kad tai nėra niekuo išskirtinė veikla. Taip kalbėti gali tik visiški neišmanėliai. Lietuvos žemės ūkis išgyvena ne pačius geriausius laikus, vien ką reiškia konkuruoti visiškai laisvoje rinkoje su tokiomis šalimis kaip Ukraina, Rusija, kuriose taikomi visai kitokie žemės ūkio produkcijos gamybos reikalavimai, geresnės klimato sąlygos, dirvožemis, pigesnė darbo jėga.

Netgi su kaimynine Lenkija nelabai galime konkuruoti, pirmiausia dėl šalyje galiojančios mokestinės politikos skirtumų, taip pat ir dėl klimato.

Lenkijos ūkininkas vaisius užaugina anksčiau, o Lietuvos ūkininkas tik ima pirmąjį derlių, kurio auginimo sąnaudos didžiausios. Lenkijos ūkininkas jau yra pardavęs pastarąjį ir vėlesnį derlių parduoda už mažesnę kainą. Jau vien dėl skirtingų klimato sąlygų mes esame prastesnėje padėtyje. Pavyzdžiui, jeigu duotume vienodas sąlygas (mokesčius, subsidijas, lengvatas) Prancūzijos ūkininkui ir Lietuvos, tai Prancūzijos ūkininkas uždirbs daugiau vien dėl palankesnių klimato sąlygų. Reikia vertinti ir tai, kad Lietuvos žemės ūkis yra vis dar kūrimosi stadijoje. Pirmiems ūkiams dar nėra nė 30 metų.

Būdami Europos Sąjungoje turime laikytis visų reikalavimų, tačiau išmokas gauname vienas mažiausių. Lietuvos žemės ūkis laikosi dėl šiame sektoriuje dirbančių žmonių darbštumo ir sumanumo. O mūsų valstybės vykdoma politika neprisideda prie geresnių ir palankesnių sąlygų, priešingai, veda prie žemės ūkio žlugdymo. Linininkystės nebeturim, ji sunaikinta, gaminius iš linų importuojam, tokiu būdu pinigai iš Lietuvos iškeliauja.

Kiaulininkystė prie sunykimo ribos. Karvė šalies pievose tampa retenybe, ši gyvulininkystės šaka dideliu tempu nyksta, per metus šių galvijų skaičius mažėja apie 17 tūkst. Jei tokiu tempu ir toliau, po 5-6 metų šios žemės ūkio šakos visai nebeliks.

Po 5-6 metų pieno produktus importuosim iš Lenkijos ir pinigai plauks iš Lietuvos. Kaimynai lenkai jau planuoja, kam parduos savo pieno produktus, kai po „Brexit“ neteks tos šalies rinkos. Įdomu, kokią finansų inžineriją pieno gamybai stiprinti panaudos mūsų valstybė? Ne, šalies politikai grasina didinti akcizą dyzelinui, skirtam naudoti žemės ūkyje, yra tokių, kurie aršiai pasisako už vandens mokestį iš privačių gręžinių.

Augalininkystės ūkiai, po itin nepalankių trejų metų, išgyvena sunkų laikotarpį. Grūdų kainos kritusios ir yra pasiekusios 2007 metų lygį. Per tą laiką išaugo gamybos kaštai, tona trąšų kainavo 350-400 litų, dabar beveik tiek pat eurų, darbo užmokestis išaugo maždaug 4 kartus.

Smaugimas mokesčiais

Planuojami nauji mokesčiai gali būti lemtingi žemės ūkiui, gal net pražūtingi. Vienas sunaikintas ūkis iššaukia tris problemas iš karto: pirma, nebekuriama pridėtinė vertė, antra - nebėra darbo vietų ir trečia - netekusiems darbo valstybė turės mokėti bedarbio pašalpas.

Šiandien galioja neproporcingai dideli ir nelogiški „Sodros“ mokesčiai smulkių ir vidutinių ūkių atžvilgiu. Žemės ūkio subjektai, deklaruojantys pasėlius ir gaunantys 50 tūkst. Eur pelno, privalės mokėti 9527 Eur mokesčių „Sodrai“, nepriklausomai nuo ūkio dydžio. Preliminariai galima skaičiuoti, kad apie 150 ha ūkis mokės 67 Eur/ha, dirbantis 400 ha - 27 Eur/ha, dirbantis 8000 ha - 10 Eur/ha. Kalbama apie progresinius mokesčius, tačiau kalbos ir lieka kalbomis, mažiausi moka daugiausiai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė ir pateikė Seimui svarstyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriame numatoma savarankiškai dirbantiems asmenims, tarp jų ir ūkininkams, didinti šiuo metu galiojančias VSD įmokomis apmokestinamų pajamų ,,lubas“ nuo 43 VDU iki 60 VDU. Maksimalios mokamos ūkininkų VSD ir PSD įmokos smarkiai išaugtų ir per metus būtų sumokama iki 5000 Eur daugiau, nei mokama dabar (šiuo metu maksimaliai 9527 Eur per metus). Toks staigus mokesčio didėjimas tikrai neigiamai paveiks ūkių finansinę padėtį.

Gerovės valstybės kūrimas remiasi principu „iš vienų atimam ir atiduotam kitiems“, atleiskite, bet tai primena bolševizmą. Niekas nekalba apie didesnio produkto sukūrimą, pridėtinės vertės kūrimą. Prezidentūra siūlo didinti akcizą žymėtam dyzelinui 2,6 karto (!), tai yra 260 proc. (nuo 56 Eur iki 146 Eur 1000 litrų). Ir planuoja padidinti pensijas 3 ar 5 Eur. Keista, kaip prezidentas ekonomistas nesupranta, kad, norint padidinti pensiją, paprasčiausiai reikia daugiau dirbančiųjų.

Išvada - jegu nieko nedarai, valstybė tave remia, išlaiko, o jeigu bent kažką darai - iš tavęs nori paimti kuo daugiau.

Užrašė Edita SIAVRIS





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net