respublika.lt
 
VZ LOGO 3

Sustiprinto matematikos mokymo pokario Lietuvos mokykloje pradžianuotraukos (3)

2019 rugpjūčio mėn. 04 d. 17:38:24
Algirdas AŽUBALIS

Tai, kad žmonės turi nevienodus gebėjimus, pastebėta jau seniai. Sustiprintas, diferencijuotas humanitarinių ar tiksliųjų mokslų mokymas pradėtas kuriant klasikines ar realines gimnazijas jau XIX a. pradžioje Vokietijoje. XIX a. antrojoje pusėje visa tai išplito kitose Europos šalyse, JAV, pasiekė ir Rusijos imperiją. O kaip buvo Lietuvoje?

×
nuotr. 2 nuotr.
Romualdas Balaišis išleido ne vieną matematikos knygą. Vytauto Didžiojo gimnazijos archyvo nuotr.

 

Po 1918 m. atkurtoje Nepriklausomoje Lietuvoje iki 1936 m. reformos veikė klasikinės, kalbinės, realinės ir komercinės gimnazijos (kai kurios jų buvo mišrios: pvz., viena klasė buvo kalbinė, paralelinė klasė - realinė ar komercinė). Tačiau dėl gana reto gimnazijų tinklo to buvo atsisakyta, liko kalbinės gimnazijos, o diferencijuotas atskirų dalykų mokymas perkeltas į užklasinę veiklą (imti steigti įvairūs būreliai). Panašiai po Spalio perversmo buvo elgiamasi ir Sovietų Sąjungoje.

Po karo Sovietų Sąjungoje, pastebėjus geroką atsilikimą nuo Vakarų, imta labiau rūpintis visuotiniu mokymu. Nuo 1949-50 metų įvestas privalomasis septynmetis mokymas. Nuo 1958-ųjų, siekiant realizuoti mokymo ryšį su gyvenimu (dabar vartojamas terminas integruotas ugdymas) ir atsižvelgti į mokinių individualias skirtybes, imtos diegti specialiai organizuotos diferencijuoto mokymo formos - fakultatyviniai įvairių mokomųjų dalykų užsiėmimai, o kai kuriose mokyklose - ir sustiprintas įvairių dalykų mokymas. Matematikos ir fizikos sustiprintas mokymas pirmiausia pradėtas penkiose stambiausių Lietuvos miestų mokyklose. Pirmoji Lietuvoje šį mokymą pradėjo Vilniaus Antano Vienuolio vidurinė mokykla (dabar - Vytauto Didžiojo gimnazija). Šio mokymo pradininkai buvo matematikos mokytojai Romualdas Balaišis ir Jankelis Terespolskis. Apžvelgsime jų biografijas.

ROMUALDAS BALAIŠIS (1914 09 26 Rokiškio aps. Panemunių k. - 1996 09 02 Vilniuje) aptariamuoju laikotarpiu buvo Vilniaus A.Vienuolio vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už tiksliųjų mokslų mokymą. Šiais metais sukanka 105 metai nuo jo gimimo. R.Balaišis pažymą, kad matematikos kursą Vytauto Didžiojo universitete (toliau - VDU) išklausė, gavo 1939 metais. Iki 1948 m. mokytojavo Šiaulių, 1948-1949 m. - Kauno mokytojų seminarijose. Nuo 1949 m. buvo paskirtas į Švietimo ministeriją vyresniuoju inspektoriumi, kartu pradėjo dirbti ir Vilniaus A.Vienuolio vidurinėje mokykloje, į kurią greitai perėjo nuolatiniam darbui (1952-1975 m. - direktoriaus pavaduotojas). Čia 1960 m. organizavo pirmą pokario Lietuvoje sustiprinto matematikos ir fizikos mokymo IX klasę (I abiturientų laida išėjo 1963 m.). A.Vienuolio vidurinėje mokykloje išdirbo iki 1981 metų.

Mokytojas Romualdas Balaišis skiepijo mokiniams meilę matematikai ir visada skatino veržtis į mokslo aukštumas. Pamokose ugdė loginį mąstymą, žinių troškimą, siekė įtraukti visus mokinius į darbą, formavo matematinius įgūdžius, sugebėjimą mokytis ir reiklumą sau. Kolegas ir mokinius žavėdavo jo punktualumas. Kasdien lygiai aštuntą valandą jis jau būdavo savo kabinete, o skambant skambučiui - jau prie klasės durų. Į kiekvieną pamoką eidavo apgalvojęs smulkiausias jos dalis.

R.Balaišis aktyviai rašė pokario pedagoginėje periodinėje spaudoje įvairiais matematikos didaktikos klausimais, 1961 m. išleido mokomąją-metodinę knygą „Lygčių tyrimas“, kuri tuo metu buvo labai aktuali, nes abitūros egzaminuose pirmasis uždavinys buvo būtent susijęs su lygčių ar jų sistemų tyrimu. Jis yra „Olimpiadinio matematikos uždavinyno“ (sudarytojas prof. J. Kubilius), išleisto 1962 metais, bendraautoris. Antrasis olimpiadinio uždavinyno leidimas išėjo 1972 m. Jau būdamas pensijoje, R.Balaišis nenutraukė ryšių su A.Vienuolio ir, apskritai, visos Lietuvos mokykla. Sovietiniais metais paskelbė matematikos didaktikos straipsnių. 1996 m. jis išleido „Matematikos uždavinyną“ mokytojams ir aukštesniųjų klasių mokiniams, o taip pat ir studentams, kurie studijuoja elementariosios matematikos specialųjį kursą.

JANKELIS TERESPOLSKIS (1909 12 28 Raseiniuose - 1998 04 18 Vilniuje) aptariamuoju laikotarpiu Vilniaus A.Vienuolio vidurinėje mokykloje dėstė matematiką pagal sustiprinto mokymo programą. Šiais metais sukanka 110 metų nuo jo gimimo. J.Terespolskis 1929 m. baigė Raseinių žydų gimnaziją, 1930 m. ėmė dirbti Kėdainių žydų gimnazijoje. Autoriui jis pasakojo, kaip apie 1931 m. į šią gimnaziją atvyko Švietimo ministerijos inspektorius Motiejus Miškinis (1898-1974). Jis buvo filologas, todėl matematikos mokymo dėstymui patikrinti pasitelkė Kėdainių lietuvių gimnazijos matematikos mokytoją Gasparą Seliavą (1881-1970). „Vedu pamoką, - pasakojo autoriui J. Terespolskis, - ir žvilgčioju į klasės gale sėdinčius kontrolierius. Kviečiami prie lentos mokiniai sprendžia uždavinius gerai. Matau, kad kontrolieriai patenkinti. Pamokos pabaigoje jie kažko ėmė šnibždėtis, paėmė kelių aplink juos sėdėjusių mokinių sąsiuvinius ir ėmė juos vartyti. Pasibaigus pamokai, G.Seliava pagyrė mane, kad manieji mokiniai esą net geriau sprendžiantys šios tematikos uždavinius, negu jo. Bet paskui uždavė man klausimą: „O kiek, ponas mokytojau, skiriate panašių uždavinių namų darbui?“ Kadangi mačiau, kad jie buvo paėmę keleto mokinių sąsiuvinius su namų darbu, beliko pasakyti: „Aštuoniolika-dvidešimt...“ Abu kontrolieriai pakraipė galvas ir paklausė: „Ar ne per daug, ponas mokytojau?“ Ką gi, teko žydiškai - dvigubai nusileisti: „Gerai, ateityje skirsiu devynis-dešimt...“ Vėl mano kontrolieriai kraipo galvas: „Ar ne per daug?“ Nusileidau dar dvigubai: „Skirsiu keturis-penkis...“ „Puiku, - padavė man ranką G.Seliava, - ir aš tiek skiriu.“ Abu kontrolieriai atsisveikino, o per aptarimą mano darbą įvertino „gerai“. Taigi gerų matematikos mokymo rezultatų pagal gana sudėtingų uždavinių pilnus prieškarinius matematikos vadovėlius mokytojai pasiekdavo, skirdami nemažai namų darbų. Taip pat ir mokinių požiūris į mokymąsi buvęs kitoks: „Užduodavau tikrai daug namų darbų, - toliau pasakojo J.Terespolskis. - Cypdavo mano mokinukai, bet spręsdavo. Ką darys? Likus antriems metams, net ir labai pasiturinčių Kėdainių žydų vaikai būdavo pasiunčiami į prasčiausiai apmokamą ir sunkiausią darbą savo tėvų ar jų draugų įmonėje ir iš gauto atlyginimo turėdavo patys pragyventi. Ir jeigu tokiu žyduku nesusidomėdavo komunistai-pogrindininkai, kurie mokėdavo už darbą pogrindyje žymiai daugiau, bet reikėdavo „parduoti dūšią velniui“ ir likti ištikimam komunizmo idėjoms, tai po metų atsirasdavo itin teigiamas požiūris į mokymąsi.“

1932-1936 m. J.Terespolskis mokytojavo suaugusiųjų kursuose Kaune, 1934 m. baigė klausyti matematikos kursą VDU. Matyt, ir pats buvo susižavėjęs komunizmo idėjomis, nes 1936 m. išvyko gyventi į Sovietų Sąjungą, 1937-1940 m. gyveno Prancūzijoje. 1940-1941 m. buvo Kauno statybos tresto finansų skyriaus viršininku, 1941-1942 m. mokytojavo Saratovo srityje. 1942-1946 m. tarnavo Raudonojoje armijoje, kovojo fronte, buvo sužeistas. 1946-1948 m. dirbo Lietuvos SSR finansų ministerijoje. 1948 m. ėmė dirbti Vilniaus penktojoje, 1949-1975 m. dirbo A.Vienuolio vidurinės mokyklos mokytoju. Eksternu baigė Vilniaus pedagoginį institutą. Ten dirbo antraeilėse pareigose, skaitė paskaitas matematikos mokytojams Respublikiniame mokytojų tobulinimosi institute. Kartu su šio instituto matematikos kabineto vedėju Abramu Vulfu Klebanskiu (1906-1978) parašė knygą apie matematikos kabineto įrengimą.

Daug šių garbių pedagogų parengtų abiturientų pasirinko tiksliųjų mokslų studijas, nemaža jų dalis daug pasiekė gyvenime. Ir nebūtinai studijavę tiksliuosius mokslus. Antai Rolanda Kazlauskaitė-Markelienė baigė filosofijos studijas dab. Sankt Peterburgo universitete. Nuo pat pirmųjų atidarymo dienų ji dirba Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, yra edukologijos daktarė, docentė, katedros vedėja. Tad sustiprintas matematikos mokymas padeda vystyti loginį mąstymą ir leidžia sėkmingai darbuotis įvairiose mokslų srityse.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ALYTUS: Valstybės ekstremalių situacijų komisija nutarė ekstremalios padėties valstybės mastu neskelbti; vis dėlto Pramonės rajone esančioms įmonėms komisija uždraudė dirbti.
  • SPRĘS: šeštadienį Bendruomenių Rūmų nariai susirinks į Didžiosios Britanijos parlamento nepaprastąjį posėdį, kad pritartų arba atmestų naują sutartį dėl „Brexit“ sąlygų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams turėtų būti didesnės?

balsuoti rezultatai

Ar mėgstate atostogauti vėsiuoju sezonu?

balsuoti rezultatai
reklama
VZ LOGO 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+9 +11 C

 +8 +9 C

 

+7 +9 C

+14 +16 C

+16 +18 C

 

 +16 +18 C

3 m/s

1-3 m/s

 

2-5 m/s