respublika.lt

„Šarūno“ jūros skautų draugovė

(0)
Publikuota: 2015 rugpjūčio 25 13:55:41
×
nuotr. 3 nuotr.
Jūros skautai. M.Dirsės kolekcijos nuotr.

Lietuvoje ypač tarp moksleivių aktyviai plito skautų judėjimas. Skautai ir visame pasaulyje tapo vienomis populiariausių moksleivių organizacijų. Labai greitai atsirado ir jūros skautai. Ypač jūros skautų judėjimui turėjo reikšmės Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos 1923 metais. Tapdama jūrine valstybe Lietuva sustiprino savo, kaip valstybės, pozicijas. Dalyvaudami jūros skautų judėjime moksleiviai faktiškai ruošėsi tapti būsimais jūreiviais. Tai buvo Lietuvos valstybės tapimas rimta jūrine valstybe. Jūros skautai ugdė būsimus jūreivius.

 

1924 metais rugsėjo 15 dieną Panevėžyje prie „Kęstučio“ skautų draugovės įsisteigė vandens skautų skiltis. Jai vadovavo Bronius Mikelevičius. Panevėžio vandens skautai buvo labai veiklūs, mokėsi plaukioti valtimis Nevėžio upėje. Jau antrą vasarą po įsteigimo jie plaukė valtimi Nevėžiu į Kauną. Tuo metu kelionės upe buvo retas reiškinys. Žygis vyko dviem valtimis. Vadovavo žygiui paskautininkis B.Mikelevičius.

1925 metų vasario 6 dieną vandens skiltis tapo „Šarūno“ vardo vandens skautų draugove. Jai iki 1929 metų vadovavo B.Mikelevičius. Jos paskelbimas įformintas vyriausio skautininko Vsevolodo Šenbergo įsakymu 1925 metų kovo 3 dieną. Vėliau vandens draugovė buvo pavadinta jūros draugove. Kaip jūros skautas kartu su B.Mikelevičiumi ypač reiškėsi Henrikas Čerkesas. Jis prie baidarės įtaisė bures ir su kitu jūros skautu Šventąja, Nerimi ir Nemunu nuplaukė iki Tauragės.

1926 metais „Šarūno“ draugovės pakartotas žygis valtimis Nevėžio upe iki Kauno ir atgal. Plaukimas prasidėjo birželio 26-ąją. Žygiui vadovavo paskautininkis B.Mikelevičius. Plaukta dviem valtimis. Buvo gan prastas oras, nes dažnai lijo. Reikėjo praplaukti net 12 malūnų, juos pasiekus valtį tekdavo nešti rankomis. Nevėžio upėje buvo daug kliūčių. Kaune jūros skautai praleido 4 dienas ir grįžo atgal. Jie mieste susipažino su Lietuvos istorijos paminklais.

1926 metais iš Panevėžio rajono skautų tunto išbraukta „Šarūno“ draugovė, nes ji prisidėjo prie Lietuvos jūrų skautijos. 1926 metų gruodžio 1 dieną Lietuvos jūrų skautų grupė grąžinta į Lietuvos skautų broliją. 1927 metais kovo 13 dieną Panevėžio jūros skautų organizatoriui B.Mikelevičiui suteiktas skautininko laipsnis. Tai buvo didelis jo darbo įvertinimas.

1928 metais A.Jurgutis įkūrė antrą jūros skautų junginį Panevėžyje „Mindaugo“ laivą. Jo padėjėju buvo Henrikas Čerkesas. 1930 metais H.Čerkesas užėmė pirmą vietą Lietuvoje sprendžiant galvosūkius „Skauto aido“ laikraštyje. Jam įteikta dovana - skautiška kuprinė, kainavusi 45 litus. 1931 metų balandžio 23 dieną H.Čerkesui suteiktas paskautininkio laipsnis.

H.Čerkesas gimė 1912 metais gegužės 4 dieną Ukmergėje, 1931 metais baigė Panevėžio gimnaziją ir įstojo į Kauno karo mokyklą, o 1932 m. baigė 7 kariūnų aspirantų laidą ir pradėjo mokytis Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, kur studijavo technikos mokslus. Gyvendamas Kaune taip pat buvo skautų draugovės draugininku. 1935 metų sausį atvyko į Alytų dirbti miesto gimnazijoje kūno kultūros ir gimnastikos mokytoju. Tapo Alytaus tunto tuntininku. 1935 metų sausį susirgo, mirė sausio 18 dieną.

Nors H.Čerkesas paskutiniu metu nebebuvo „Šarūno“ jūros skautų draugovės narys, jis visada buvo vertinamas kaip vienas žymiausių „Šarūno“ jūros skautų draugovės skautų, iškilmingai palaidotas Panevėžio miesto kapinėse.

1932 metais Panevėžio jūros skautai jau turėjo styginį orkestrą. Jame grojo 15 jūros skautų. 1935 metais „Šarūno“ draugovėje buvo 30 skautų, kuriems vadovavo vyr. skautininkas K.Grigaitis. 1936 metai 6 jūros skautai iš „Šarūno“ draugovės nuplaukė per 9 dienas 400 kilometrų ir pasiekė Klaipėdą. Vėliau iš vyresnių skautų išaugo skautai vyčiai. Jūros skautai tapo būsimųjų jūreivių mokykla.

1938 metais Panevėžyje įkurtas Jūrų skautų Vyčio laivas. Jame buvo 10 skautų. 1938 metų lapkričio 13 dieną Subačiuje įsteigtas L.K.Margio jūros skautų laivas. Jį globojo pradinės mokyklos mokytojas J.Karazija. Laivo vadas buvo skautininkas J.Juozapaitis. 1939 metų gegužės 6 dieną Vytauto ir Vyčio laivų įgulos surengė gražų vakarą, per kurį buvo surinktos aukos. Panevėžio jūros skautai gražiai sutvarkė prie Nevėžio upės savo prieplauką. Ji buvo seniau įrengta, bet pavasario potvynis ją apgadino.


Elena Markuckytė,
Donatas Pilkauskas

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s