respublika.lt

Pablas Pikasas: genijus ir donžuanas

(0)
2021 spalio 25 09:00:18
Milda KUNSKAITĖ

Prieš 140 metų, 1881 m. spalio 25-ąją, gimė garsiausias ir įtakingiausias XX a. dailininkas, kubizmo žanro pradininkas Pablas Pikasas (Pablo Picasso). XX a. pradžioje P.Pikasas įvykdė tikrą revoliuciją mene. Jo nenuilstamos pastangos rasti naujų savo visiškai unikalaus pasaulio emocinio suvokimo perteikimo formų tiesiog stulbino.

×
nuotr. 2 nuotr.
Legendinis dailininkas kartą pasakė draugui: „Dievas - taip pat dailininkas, kaip ir aš. Aš - Dievas“. EPA-Eltos ir Visuotinės lietuvių enciklopedijos nuotr

Vunderkindas

Genialusis dailininkas gimė 1881 m. Malagoje, Ispanijos pietuose. Berniukas pagal ispanų tradiciją gavo dvi pavardes: tėvo - Ruisas ir motinos - Pikasas, o per iškilmingas krikštynas bažnyčioje - Pablo Diego Chosė Fransisko de Paula Chuano Nepomuseno Marijos de los Remedijos Sipriano de la Santisima Trinidad Martiro Patrisijo vardus. Tokia tradicija Malagoje - suteikti kuo daugiau vardų.

Mažasis Pablas iš pradžių išmoko piešti, tik paskui - kalbėti. Pablo tėvas dėstė dailės mokykloje, o P.Pikaso mama buvo paprasta namų šeimininkė. Tačiau pats P.Pikasas dažnai minėdavo ją interviu. Pavyzdžiui, jis prisimindavo, kaip mama, pastebėjusi jo neeilinius gebėjimus megzti, ištarė žodžius, kuriuos jis įsidėmėjo visam gyvenimui: „Sūneli, jei eisi į kareivius, tapsi generolu. Jei stosi į vienuolyną, iš ten grįši kaip popiežius." Vis dėlto, kaip ironiškai pastebėjo dailininkas, „nutariau eiti į dailininkus ir tapau Pablu Pikasu".

Nors mokykloje P.Pikasas mokėsi vidutiniškai, ryškėjo jo unikalūs gabumai piešti, ir 13-metis jau galėjo varžytis su tėvu. Šis, bausdamas už prastą mokymąsi, dažnai užrakindavo jį kambaryje su grotomis ant langų. Ironiškai, kaip jam būdinga, P.Pikasas vėliau pasakojo, kad sėdėti narvelyje jam būdavo nepaprastai malonu: „Į kamerą visada atsinešdavau sąsiuvinį ir pieštuką. Sėdėdavau ant suolo ir piešdavau. Būčiau galėjęs ten sėdėti amžinai, sėdėti ir piešti." Jau 8 metų jis nutapė savo pirmąjį kokybišką paveikslą „Pikadoras".

Kūrybinio kelio pradžia

Būsimosios meno legendos pirmieji genialumo daigai išryškėjo, kai šeima persikraustė į Barseloną. 16-os jis įstojo į San Fernando karališkąją akademiją. Egzaminuotojai buvo priblokšti, kai Pablas per parą atliko stojamųjų užduotis, kurioms buvo skirtas mėnuo. Bet netrukus jaunuolis nusivylė vietos švietimo sistema, kuri, jo manymu, buvo per daug „įsikibusi" į klasiką. P.Pikasas pradėjo praleidinėti paskaitas ir bastytis po Barseloną, pakeliui piešdamas pastatų eskizus. Laisvalaikiu jis po truputį susipažino su Barselonos bohema, dėl nepakartojamos charizmos įgijo daugybę pažįstamų ir jau 1901 m. organizavo pirmąją savo paveikslų parodą.

Mėlyna ir rausva

1901 m. pavasaris. P.Pikaso sukako 20 metų. Naujas kūrybos etapas, naujas adresas Paryžiuje - Kliši bulvaras, 130. Pasaulį jis mato mėlyną ir rengiasi taip pat mėlynai, apie mėlyną spalvą kalba kaip apie „spalvų spalvą". 1901-1904-ieji yra žinomi kaip P.Pikaso „mėlynasis laikotarpis". To meto kūrėjo darbuose dominuoja mėlyni tonai ir melancholiškos temos, tiksliai atspindinčios jo dvasios būklę - dailininką buvo apėmusi depresija. „Mėlynojo" laikotarpio paveikslai - tarp garsiausių ir populiariausių P.Pikaso darbų. Todėl, kad juose vaizduojami personažai yra gana tikroviški, o darbų siužetai atspindi visiems pažįstamus jausmus.

1904 m. antrojoje pusėje jo kūrybos kryptis radikaliai keičiasi. 1904-1906-ieji metai - tai „rausvasis laikotarpis". Taip jis vadinamas dėl oranžinės ir blyškiai rausvos spalvų, dominavusių jo drobėse, ir trapumo, būdingo jų personažams. Dažniausia tai - akrobatai ir klajojantys artistai, bejėgiški gyvenimo paribių gyventojai.

Iššūkis, provokacija, skandalas

Kubizmo pradžia P.Pikaso kūryboje - 1907-ieji. Tų metų vasaros pabaigoje P.Pikasas baigė didžiulę, beveik 6 kv. metrų, drobę, kurią tapė keletą mėnesių ir kuriai prireikė šimtų parengiamųjų piešinių ir etiudų. „Avinjono merginos" - pirmasis ryškus P.Pikaso kubistinio laikotarpio darbas, lėmęs didelius pokyčius tuometinėje dailėje. XX amžiaus pradžioje tokia tapyba stipriai nukrypo nuo nusistovėjusių meno normų ne tik dėl formos (kubizmo stiliui būdingas suskaidytas tikrovės suvokimas, daiktų vaizdavimas vienu metu iš skirtingų taškų, dekoratyvumas, geometrizuotos formos be ryšio su daikto sandara), bet ir dėl paveikslo temos - jame pavaizduotos penkios prostitutės iš Barselonos Avinjono gatvėje įsikūrusio garsaus viešnamio. Kūrinys pribloškė, šokiravo ir sukrėtė net jo draugus ir kolegas. Nepaisant priešiško publikos požiūrio į naująją kubistinę tendenciją, P.Pikaso darbai buvo perkami. Prie P.Pikaso gerbėjų būrio prisidėjo daug rusų, vokiečių, amerikiečių. Tad skurdą, kuriame dailininkas gyveno vos prieš trejus metus, jis galėjo pamiršti.

Nors P.Pikasas daugiausia pagarsėjo kaip tapytojas, jis ne tik tapė. Menininkas eksperimentavo su daug įvairių technikų, tai buvo skulptūra, keramika, piešimas, graviūros. Nuo 1917 iki 1924 m. jis spėjo padirbėti teatro dailininku - kūrė uždangas, dekoracijas ir kostiumus keliems baletams. Dirbdamas teatre, Pablas susižavėjo šokėja, kuri ir tapo jo pirmąja žmona ir pirmagimio motina.

1937 m. gegužės 1 d. Paryžių pasiekė klaiki žinia: vokiečiai,
F.Franko samdiniai, subombardavo mažą baskų miestelį Gerniką. Jie numetė ant jo bombas tada, kai gatvėse buvo pilna žmonių, 6 tūkstančių gyventojų miestelis buvo sunaikintas. P.Pikasą šis įvykis tiek sukrėtė, kad jis atsakė neapykantos bomba - vos per mėnesį nutapė negailestingą ir šokiruojantį, bene tragiškiausią XX a. paveikslą. Paveiksle Pablas pavaizdavo sužeistą arklį, kareivį be galvos, moterį su negyvu kūdikiu ant rankų ir kitus klaikius karo vaizdus.

P.Pikasas ir moterys

P.Pikasas buvo net tik garsus dailininkas, bet ir žinomas donžuanas. Jis dukart vedė, bet artimus ryšius su daugybe moterų iš įvairiausių visuomenės sluoksnių palaikė visada, nors gražiąją lytį atvirai niekino. Moteris jis yra pavadinęs „skudurais kojoms nusivalyti". Nežinia, ar dėl tokio požiūrio dvi iš septynių svarbiausių dailininko gyvenimo moterų nusižudė, o trečioji mirė ketvirtaisiais bendro gyvenimo metais.

Neginčytina, kad P.Pikasas nebuvo prisirišęs nė prie vienos meilužės ar žmonos, bet aktyviai jas išnaudodavo, taip pat ir finansiškai. Viena iš jo teisėtų žmonų buvo ambicinga rusė balerina Olga Chochlova. Santuoka su žinoma moterimi netrukdė jam megzti pažintis kitur. Su jauna meiluže Dora Mar (Dora Maar) P.Pikasas susipažino bare, kur ši iki kraujo susibadė pirštus, bandydama peiliu pataikyti į tarpupirščius - P.Pikasui tai padarė didelį įspūdį. Antrąja Pablo žmona tapo Žaklina Rok (Jacqueline Roque). P.Pikasas pirmą kartą pamatė Žakliną 1953 m., kai jai buvo 26-eri, o jam - 72 metai. Jis kasdien jai dovanodavo po rožę, kol po pusmečio Žaklina sutiko su juo susitikinėti. Jie susituokė praėjus 6 metams po pirmosios žmonos Olgos mirties. Be sūnaus Paulo, P.Pikasas turėjo tris nesantuokinius vaikus - dukterį Mają su Mari Terezą Valter (Marie Therese Walter) ir sūnų Klodą bei dukterį Palomą su Fransuaza Žilo (Francoise Gilot).

Netikėtas išėjimas

1973 m. P.Pikasui - 91 metai. Jame, kaip ir anksčiau, stiprus troškimas sukelti emocijas, nušviesti tamsiąsias sritis sava šviesa - spalva, forma, vaizdu, simboliu. Štai ką apie P.Pikaso darbą rašė dailininkė ir mylimoji F.Žilo: „Pablas prie molberto beveik nejudėdamas išstovėdavo tris keturias valandas. Aš paklausiau, ar jis nepavargsta taip ilgai stovėti vienoje vietoje. Jis papurtė galvą. „Ne. Todėl dailininkai ir gyvena tiek ilgai. Aš, kol dirbu, palieku savo kūną už durų, panašiai kaip musulmonai - apavą prie įėjimo į mečetę."

P.Pikasas mirė 1973 m. balandžio 8 d. Ši žinia sukrėtė visą pasaulį, nes, regis, žmonės jau buvo įtikėję, kad jame gyvena kažkokia šviesa, kuri niekada neužges. Jo tikėjimas savo gebėjimu kurti, suteikti tikslią, geresnę formą tam, kas turi būti išreikšta, buvo nepajudinamas. Dėl nepaprasto gyvybingumo jo mirtis visus pribloškė.

Jis dažnai sakydavo: „Paveikslai niekada nebūna baigti... Paprastai jie sustoja tam tikrą akimirką, nes ateina kažkas, kas nutraukia darbą."

Tik faktai

* P.Pikasas buvo nepaprastai prietaringas. Paskutiniaisiais gyvenimo metais jis draudė žmonai atiduoti jo sudėvėtus drabužius sodininkui, baimindamasis, kad su drabužiais neprarastų ir genialumo.

* P.Pikasas iš baimės susižaloti rankas negalėjo vairuoti. Jo prabangų limuziną „Hispano-Suiza" visada vairuodavo asmeninis vairuotojas.

* P.Pikasas buvo užmezgęs romaną su garsiąja K.Šanel (C.Chanel), tačiau jos privengė ir dažnai skųsdavosi, kad Koko yra pernelyg garsi ir nenuolanki.

* Apie save įsimylėjusio P.Pikaso astronominio dydžio savivertę sklando legendos. Beje, kai kurie gandai anaiptol nėra tik gandai. Legendinis dailininkas kartą pasakė draugui: „Dievas - taip pat dailininkas, kaip ir aš. Aš - Dievas."

* 1944 m., Paryžių vos išlaisvinus iš fašistų, P.Pikasas įstojo į Prancūzijos komunistų partiją. Dailininkas net yra nutapęs J.Stalino portretą, tiesa, prancūzų komunistams jis nepatiko. P.Pikasas ne visada sutikdavo su oficialiąja partijos linija.

* P.Pikaso paveikslas „Alžyrietės" - brangiausias aukcione parduotas paveikslas. 2015 m. jis buvo nupirktas už 179 mln. dolerių.

* P.Pikasas - populiariausias vagių taikinys. Dingusių meno kūrinių registro Art Loss Register duomenimis, 1147 P.Pikaso darbai yra dingę be žinios arba pagrobti.

* Pikaso pavardė buvo naudojama kai kuriuose gaminiuose, įskaitant automobilį („Citroen Xsara Picasso"), konjaką („Cognac Hennessy Picasso") ir žiebtuvėlius („ST Dupont Picasso"). P.Pikaso paveldėtojai nuolatos kovoja dėl įstatymais saugomos intelektinės nuosavybės, susijusios su jo vardu.

* P.Pikasas yra vienas produktyviausių dailininkų pasaulyje. Per 78 karjeros metus jis sukūrė per 20 tūkst. meno kūrinių.

 

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PILIETYBĖ: Seime svarstomas siūlymas, kad siekiant įteisinti dvigubą pilietybę iš Konstitucijos būtų išbraukti jos ribojimai ir perkelti į atskirą konstitucinį įstatymą.
  • ELEKTRA: Seimas atmetė parlamentaro Petro Gražulio pateiktas Elektros energetikos įstatymo pataisas, siūlančias numatyti kompensacijas įmonėms dėl padidėjusių elektros kainų.
  • LAISVĖ: Seimo Laisvės premijų komisija kviečia visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, akademinę bendruomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus piliečius iki 2022m. spalio 31d. teikti prašymus su siūlomais pretendentais 2022 metų Laisvės premijai gauti.
  • PIENAS: Lietuvoje energijos kainoms pasiekus vienas didžiausių Europoje, pieno pramonei konkuruoti eksporto rinkose tampa labai sudėtinga, teigia sektoriaus atstovai: šių metų pirmąjį pusmetį lietuviškų pieno produktų į ne Europos Sąjungos šalis eksportuota jau 27,7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu – 34 tūkst. tonų.
  • MODELIS: Radviliškio rajono taryba pritarė VRM inicijuotam pilotiniam priešgaisrinės saugos modeliui - juo siekiama pagerinti Radviliškio rajono savivaldybės ugniagesių gelbėtojų parengtį, aprūpinimą, kelti jų profesinę kvalifikaciją bei užtikrinti operatyvesnį pajėgų reagavimą į nelaimes.
  • ROMUVA: Seimas po svarstymo nepritarė nutarimo projektui dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.
  • PRIKLAUSOMYBĖ: Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoju tapo parlamentaras Tomas Tomilinas - jai vadovauja Seimo narė Morgana Danielė.
  • PAMINKLAS: Šakių rajone, Sudarge, penktadienį bus atidengtas paminklas Melno taikos sutarčiai, įteisinusiai lietuvių ir lenkų pergalę Žalgirio mūšyje.
  • PRITARĖ: Jurbarko rajono taryba pritarė sovietinių paminklų nukėlimui - jų yra Jurbarke, Seredžiuje, Viešvilėje, Raudonėje.
  • VERTĖJAI: Pažymint Tarptautinę vertėjų dieną, Kultūros ministerijoje vyks Šv.Jeronimo premijų, skiriamų už grožinės ir humanitarinės literatūros vertimus, įteikimo ceremonija: šių metų laureatės – vertėja iš estų ir suomių kalbų Danutė Sirijos Giraitė ir lietuvių literatūros vertėja į ispanų kalbą Carmen Caro Dugo.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar Lietuvai reikalinga Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kiek per paskutinį mėnesį padidėjo jūsų elektros sąskaitos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+2 +9 C

+6 +10 C

 

+7 +10 C

+11 +14 C

+10 +14 C

 

+11 +13 C

0-4 m/s

0-4 m/s

 

0-5 m/s