respublika.lt

Matematikos mokytojas ir vadovėlių autorius J.Mašiotas

(0)
Publikuota: 2017 rugpjūčio 06 08:21:12, Habil. dr. Algirdas AŽUBALIS, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius
×
nuotr. 1 nuotr.
Jonas Mašiotas

Šiemet sukanka 120 metų nuo tos dienos, kai Rygoje matematikos mokytojo, rašytojo, lietuvių nacionalinio atgimimo veikėjo Prano Mašioto (1863-1940) šeimoje 1897 m. rugsėjo 12 d. gimė sūnus Jonas Mašiotas.

 

1915 m. jis baigė Rygos vokiečių realinę gimnaziją. 1916-1918 m. J.Mašiotas dirbo lietuvių karo pabėgėlių komitete Maskvoje, kartkartėmis nuvykdamas į Voronežą, kur gyveno, pasitraukę nuo fronto artumos tėvai.

Grižęs į Lietuvą, 1919-1922 m. jis mokytojavo Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje. Dėl jauno amžiaus J.Mašiotas mažai skyrėsi nuo vyresniųjų gimnazistų ir seminaristų: kai kurie, dėl sutrukdymų mokantis I pasaulinio karo metais, buvo už jį net ir vyresni. Todėl jaunam pedagogui iškildavo sunkumų dėl mokinių drausmės. Tad jis dažnai grasindavo pranešiąs apie išdykaujančius mokytojų tarybai. Todėl jam buvo prilipdyta pravardė „taryba“, kuri greitai virto rusiškai-vokiška pravarde „ryba-fiš“, vėliau „nusekusi“ J.Mašiotą ir į Kauną, o iš jo - į pokario Vokietiją. Tą pravardę, net praėjus 50 metų po jo mirties, perlaidojant pelenus Kaune, Petrašiūnų kapinėse, prisiminė buvę J.Mašioto mokiniai.

Nuo 1922 m. J.Mašiotas studijavo matematiką Berlyno ir Lozanos universitetuose. Martyno Mažvydo bibliotekos rankraščių skyriuje saugomame jo sesers Marijos Mašiotaitės-Urbšienės (1895-1959) archyve yra ir J.Mašioto laiškų jai. 1924 m. balandžio 22 d. jis iš Lozanos rašė seseriai, dirbusiai Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne: „Laimė, kad dabar persikėliau, nes kuo vėliau būčiau tai padaręs, tuo daugiau laiko būčiau sugaišęs <...>, dirbti galiu ir čia, nesunku, nes viso 3-4 studentai matematikai+fizikai. Tiesa, čia matematika - tai „remeslo“, Berlyne - „nauka“, bet ką bedarysi, ten per daug išsiblaškai“ (čia ir kitur laiškų kalba netaisyta - A. A.).

1924 m. spalio 25 d. laiške rašoma: „Tau įdomu, kiek mokinuosi aš. Taigi turiu paskaitas nuo 8-12 ir nuo 2-7 kasdieną. Turiu ir lankau jas atidžiai, nepraleisdamas nei vienos <...>. Supranti, kad matematika be galo paskutinį dešimtmetį išsiplėtojo ir norint ją sąžiningai žinoti, reikia atitinkamo laiko - intensyvaus darbo 4-5 metų - dėlei to nesiginčysiu <...>. Jei būčiau jaunesnis ir žioplesnis, ta į ją nesigilinčiau ir todėl diplomą pasiekčiau paviršutinai, bet greičiau. Dabar gi noriu žinoti, nes nemanau jos pamiršti, o manau dirbti ir toliau mokslo srityje. Be abejo, daug veik ir striuka materialė padėtis“.

Karti tiesa: I pasaulinis karas, evakuacija į Voronežą, revoliucija, bolševikų perversmas, pilietinis karas Rusijoje nualino ir iki karo ne per daugiausiai turtų susikrovusią Rygos gimnazijos mokytojo P.Mašioto šeimą, auginusią ir leidusią į mokslus tris vaikus, padėjusią giminėms. Atkūrusioje nepriklausomybę Lietuvoje irgi buvo sunku, o ir tėvas - jau senyvas ir ligotas. Todėl dar viename laiške seseriai J.Mašiotas rašė: „Aš supratau, kad materialė šeimynos padėtis liko be fundamento, iš naujo atstatyti jau per vėlu“. Nepasitenkinimas dėstymo lygiu, materialiniai sunkumai privertė J.Mašiotą mesti studijas ir grįžti į Lietuvą.

Nuo 1926 m. J.Mašiotas mokytojavo Kauno aukštesniojoje komercinėje mokykloje, nuo 1927 m. - kartu ir „Aušros“ berniukų gimnazijoje. Buvo griežtas, reiklus pedagogas. Pats tobulinosi savarankiškai, 1928 m. išlaikė egzaminus progimnazijos, 1932 m. - gimnazijos mokytojo cenzui gauti. Nusipirko sklypą Kačerginėje, pasistatė vasarnamį. Jame enkavedistų iškeldintas iš nuosavo namo 1940 m. apsigyveno ir mirė tėvas P.Mašiotas. 1943 m. J.Mašiotui suteikiama aukščiausia - vyresniojo mokytojo kvalifikacinė kategorija, iš alkano karo metu Kauno jis persikėlė į Vilkijos gimnaziją. 1944 m. J.Mašiotas su šeima pasitraukė į Vokietiją, čia mokytojavo lietuvių, pabėgusių į Vakarus nuo artėjančios Raudonosios armijos, vaikų mokyklose, 1949 m. išvyko į JAV, apsigyveno Čikagoje.

J.Mašiotas aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, iš pradžių buvo gana kairiųjų pažiūrų, 1916-1918 m. priklausė lietuvių socialistų liaudininkų partijai. Tačiau jaunatviškas maksimalizmas išblėso, iš kairiųjų įtakos J.Mašiotas greitai išsivadavo. Įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą, nuo 1929 m. priklausė Lietuvos skautų sąjungai, nuo 1945 m. - Lietuvos atgimimo sąjūdžiui, buvo vienas iš jo kūrėjų, nuo 1951 m. - Amerikos lietuvių tautinei sąjungai. Gyvendamas Lietuvoje ir užsienyje, J.Mašiotas aktyviai bendradarbiavo periodinėje spaudoje: „Jaunojoje Lietuvoje“, „Lietuvos žiniose“, „Švietimo darbe“, „Mūsų kelyje“, „Vienybėje“, „Margutyje“, „Drauge“ ir kitur. 1919 m. Rygoje trumpai redagavo „Darbininkų kovą“, 1946 m. Vokietijoje - „Laisvąją Lietuvą“.

Didelis J.Mašioto indėlis į matematikos didaktiką: paskelbė du stambius straipsnius, išleido knygas: „Erdvės geometrija“ (1928), „Matematikos formulės ir lentelės“ (1929), „Funkcija ir jos grafiškas vaizdavimas aukštesnėje ir vidurinėje mokyklose“, I d. (1930), „Matematikos vadovėlis, teorija ir uždavinynas vidurinei mokyklai (aritmetika ir algebra, 1-3 d., 1937-1939, 2-sis leid. 1940, geometrija, 1-4 d., 1937-1940), „Keturženklės dešimtainių logaritmų ir trigonometrinių funkcijų didumų lentelės“ (1945). 1936 m. jis išleido perdirbtą ir papildytą tėvo P.Mašioto trigonometrijos vadovėlį. Visuose savo vadovėliuose J.Mašiotas laikėsi modernių matematikos didaktikos koncepcijų, Vakarų Europoje pradėjusių formuotis XX a. pradžioje, o 3 dešimtmetyje pradėjusių plisti ir Lietuvoje.

1993 08 16 J.Mašioto pelenus jo dukra Baniutė Kronienė atvežė į Lietuvą ir palaidojo Kaune, Petrašiūnų kapinėse, šalia tėvo, sesers Marijos Urbšienės (1895-1959) ir svainio Juozo Urbšio (1896-1991). Kapinėse šio straipsnio autorius supažindino susirinkusius su J.Mašioto pedagogine-metodine veikla. Laidotuvėse dalyvavo apie 200 žmonių, tarp jų buvo keliolika J.Mašioto mokinių iš prieškario „Aušros“ gimnazijos.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s