respublika.lt

Gyvenimas - kaip dovana tautai ir valstybei (1)

2019 gruodžio mėn. 26 d. 06:58:17
Parengta pagal „Nepriklausomybės sąsiuviniai“

Marcelė Kubiliūtė (1898-1963) - legendinė Lietuvos žvalgė, Lenkų karinės organizacijos (POW) perversmo prieš Lietuvos valstybę užkardytoja, visą gyvenimą pašventusi tarnystei tautai ir valstybei.

×
nuotr. 1 nuotr.
Marcelė Kubiliūtė (1898-1963) - legendinė Lietuvos žvalgė, Lenkų karinės organizacijos (POW) perversmo prieš Lietuvos valstybę užkardytoja.

 

M.Kubiliūtė gimė ir augo kunigo Jono Katelės (1831-1908) išgarsintoje Panemunėlio parapijoje. Čia sukurtas lietuvybės židinys, klojimo teatro vaidinimų, patriotizmo aplinka subrandino ne vieną Lietuvos valstybės kūrėją. Panemunėlį lankė Lietuvos patriarchas Jonas Basanavičius, Maironis, Antanas Smetona, Tumas Vaižgantas. Ši žemė išaugino nepriklausomos Lietuvos ūkio strategą Juozą Tūbelį.

Vilnius - kita svarbi M.Kubiliūtės gyvenimo ir aktyvaus veikimo vieta. Lietuvybės veikla Vilniuje pradėta 1912 m., įstojus į suaugusiųjų gimnazijos ketvirtą klasę ir susipažinus su A.Smetonos šeima, tapus A.Smetonos leidžiamos „Vilties“ redakcijos bendradarbe.

Po karo M.Kubiliūtė sugrįžta į Vilnių ir tęsia lietuvybės puoselėjimo darbus. Čia ji tampa lietuvių karinės žvalgybos rezidente, įvykdo žygdarbį ir sukliudo POW perversmą prieš Lietuvos valstybę.

Nuo 1923 m. M.Kubiliūtė pradėjo dirbti Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje Kaune, tačiau nuo Vilniaus reikalų nenutolo. Darbą derino su istorijos studijomis Vytauto Didžiojo universitete, veikla Šaulių sąjungoje.

Po Lietuvos okupacijos dirbo Socialinio aprūpinimo liaudies komisariate, Mokslų akademijoje bibliotekininke, bibliografe, dalyvavo antisovietiniame ir antinacistinio niame pogrindyje. 1944 m. rugpjūčio 17 d. M.Kubiliūtė buvo suimta ir po ilgų tardymų 1945 m. liepos 7 d. nuteista penkeriems metams tremties Tiumenės srityje.

Grįžusi iš tremties gyveno Tauragėje, o paskutiniuosius metus - Vilniuje. Amžinojo poilsio atgulė Rasų kapinių kalnelyje, greta jos rūpesčiu palaidotų Lietuvos karių savanorių. Už nuopelnus Lietuvos valstybei apdovanota Vyties kryžiumi, Gedimino ir Vytauto ordinais, Šaulių žvaigžde. Ji vienintelė Lietuvos moteris, apdovanota reikšmingiausiais Lietuvos valstybės ordinais.

2018 m. gimtuosiuose Tindžiuliuose atidengtame ir pašventintame stogastulpyje skaitome įrašą - „Lietuvos didvyrė“.

Ištrauka iš spaudai rengiamos literatūrinės apybraižos „Ėjusi kasdienį mūšį“, kurios autorė - Panemunėlio žemėje M. Kubiliūtės atminimą puoselėjanti mokytoja Ona Levandavičiūtė.

Kad net ir menkiausias augalėlis į saulę išsiveržtų, reikalinga žemės energija. O Lietuvos žemėlapyje Marcelei Kubiliūtei pažadėtoji buvo Tindžiulių kaimo žemė Panemunėlio parapijoj. Šitoj parapijoj daug kas būtų klostęsi kitaip: ir krašto ateitis, ir žmonių likimai carinėj Lietuvoj, jei ne jų kunigas, švietėjas Jonas Katelė. Toliaregiškesnis, išmintingesnis už kitus. Tikras lyderis, parapiją vedęs į mokslą ir šviesą. Kaip erelis, tvirtais, galingais sparnais apglėbęs visų gyvenimus. O po tais sparnais - didelis ir mažas, turtingas ir visiškas vargšas, negudrus ir protingas. Po jais ir Kubilių šeima.

Jų namai - kultūros židinys, kurį užkūrė pats parapijos tėvas ir globėjas J.Katelė, daręs viską, kad paprastas kaimietis patikėtų turįs ne tik kūną, bet ir dvasią. Kūną užtenka aprengt, pamaitint, suręsti jam pastogę. O kad pabustų dvasia, kiekvienas turi melstis, dainuoti, giedoti, muzikuoti, vaidinti, švęsti šventes, skaityti knygas. Gerai, kad savo kunigu Kubiliai patikėjo ir įkvėpė, būrė savo kaimynus. J. Katelės laikais Tindžiuliai tiesiog klestėjo: Kubilių klojime vyko slapti lietuviški vaidinimai, o troboj veikė slapta lietuviška mokykla. Tindžiuliai turėjo netgi savo orkestrėlį, chorą. Tad tokia į lietuvybės išsaugojimą, dvasios išsiskleidimą orientuota aplinka negalėjo neturėti įtakos mažosios Marceliukės asmenybės augimui. Tokiame dvasiškai turtingame sodžiuje Marceliukė gimė (1898 m. liepos 16 d. - pagal senąjį kalendorių), brendo, visa matė ir girdėjo, atmintin ir širdin įsidėjo.

Šešiametė jinai - jau kiaulių ir žąsų piemenė. Iš prigimties tokia mažutė, matyt, ne ką ir už kiaules didesnė. O kur dar visokie ruošos darbai! Bet gal tai visiškai nesunku, kai augi darnioj šeimoj, gražiame kaime: ūlyčioj prie kelio, kur troba prie trobos, kaimynas prie kaimyno - net dvidešimt aštuonios sodybos.

Aplink tiek klegesio, garsių kalbų. O jau žalumo žalumo! Pakalnėj vinguriuoja Nemunėlio juosta. Ir dainų dainų! Visi kiemai, laukai skambėjo. Marceliukės siela kartu negalėjo neskambėti, lūpos kartu nedainuoti.

Pirmoji Marceliukės mokytoja - motina Marijona Kubilienė, kunigo J.Katelės mokinė. Geroji kaimo ir namų dvasia, nepamainoma giedotoja bažnyčioje prie vargonų, dainų vedėja kaimo vakaronėse, nepralenkiama pasakų sekėja ir, aišku, darbų darbelių dirbėja. O kokia ji tauri nuotraukoj su nuometu ir baltut baltutėliais drabužiais - tarytum iš kokio dizainerio kolekcijos! Trumpai pasakius, dangaus apdovanotoji, dėl gražaus gyvenimo save išdovanojusi kitiems. Marijona - drąsi moteris: kartu su vyru Juozu po savo pastoge priėmė lietuviškų vaidinimų artistus ir kuo tik galėjo, visaip kaip padėjo - vaidinimui skolino kraitinę skrynią, šventą Marijos paveikslą. Žinojo Kubiliai, kuo rizikavo siautėjant caro žandarams, bet vis tiek rizikavo.

Išaugusi tokioj aplinkoj, Marcelė jau žino, kas gera, o kas bloga. Ir vos septynerių įvykdo pirmą savo „žygdarbį“. Kartą vasarą visa šeima darbavosi laukuos, o Marceliukė buvo palikta prižiūrėti namų. Uždusęs atlėkė kaimynų berniukas ir pranešė, kad žandarai krečia kaimą. Abu tėvai suprato, ką reikia tokiu atveju daryti: nieko nelaukę, griebia pilną lietuviškų knygų maišą ir vilkte nuvelka kaimyno pirtin. Veikia žaibiškai, nes paskui bus per vėlu. Čia pat prisistato žandarai. Iššniukštinėję, išbadę lovas ir visas pakampes, randa tik lietuvišką kalendorių. Marceliukė nebūtų Marceliukė: nepasimeta, sumeluoja, kad jį atnešęs elgeta ir atidavęs už lašinių bryzelį. Taip įsijaučia, kad net pravirksta - jai labai gaila paveikslėlių tame kalendoriuje. Jos ašaros sugraudina žandarų širdis - kalendoriaus nepasiima. Sunku net patikėti, kad vaikas gali šitaip pasielgti. Tikra artistė! Tokia sumani, greita Marceliukė bus visą gyvenimą: pavojaus valandą visada suras būdą, ką ir kaip daryti ir grėsmingomis aplinkybėmis nepasimesti, surasti išeitį, veikti čia ir dabar. Negana to, ji išnešioja, dalina atsišaukimus. Namuose tik ir girdi, kaip reikia saugot lietuvybę ir koks negeras caras ir jo valdžia - prieš ją reikia kovoti. Savo akimis matė namuose slepiamą „Aušrą“, „Varpą“, lietuviškas knygas. Puikiausia patriotizmo pradinė mokykla.

Motiną mokė pats kunigas J.Katelė, o ji mokė savo ir kaimynų vaikus. Ant troboj pakabintos lentos jie rašė ir skaičiavo, mokėsi skaityti iš lietuviškų knygų.

Po mamos mokslų Marceliukės kelelis į šviesą per Tindžiulių kaimą išvingiuoja į Panemunėlio pradžios mokyklą, kurioj po 1904 m. panaikinto spaudos draudimo jau leidžiama mokyti lietuviškai. Kaip „Atsiminimuose“ rašo Marcelė, jai labiausiai atmintin įstrigo mokyklos choras ir griežtas jo vadovas. Choras koncertuodavo netgi kituose miesteliuose. Belieka tik stebėtis pradžios mokyklos choro lygiu. Reikia manyti, jog Marceliukė traukė dainas iš širdies. Ir suaugusi ji mėgo muziką, kai tik buvo galimybių, lankė koncertus. Kartu su tėvais Marceliukė eidavo į Panemunėlio bažnyčią, klausėsi šv.Mišių, J.Katelės pamokslų, kol dar jis buvo gyvas. Kunigas mirė, kai Marceliukei tebuvo dešimt metelių. Gal dėl to, kad buvo per maža, gal dėl to, kad jau ligotas kunigas nebebuvo toks energingas, gilaus įspūdžio mergaitei nepadarė, kad apie jį visiškai neužsimena. Bet J.Katelės dvasia buvo gyva ir kaime, ir Kubilių namuose, nes jis čia lankydavosi, jo klausydavo, apie jį kalbėdavo. Jo įtaka turėjo neginčijamą vertę visam kaimui, visoms šeimoms, tarp jų ir Marceliukei. Tą nepalaužiamą patriotinę dvasią ji ir paveldėjo.

Kiekvienam iš keturių Marijonos ir Juozo Kubilių vaikų - sava paskirtis. Vyriausioji duktė Viktorija ištekės į Šelekšnų kaimą už Adomonio ir išaugins Lietuvai keturis vaikus. Sūnus Jonas paveldės 45 ha tėvų ūkį, augins septynis vaikus ir bus tikras parapijos kultūrinio visuomeninio gyvenimo variklis: slaptų vaidinimų organizatorius, artistas, slaptos „Žvaigždės“ draugijos kūrėjas, lietuviškų knygų platintojas, aktyvus Šaulių sąjungos dalyvis. Žodžiu, gimtinės padangėj - neeilinis.

Vyriausias Marceliukės brolis Juozas suvaidins lemtingą vaidmenį jos gyvenime. Jei ne jis, sesuo būtų taip ir pasilikusi gyventi kaime. O jį patį į didžiąją gyvenimo sceną išvedė kunigas J. Katelė. Juozukas buvo stropiausias jo mokinys, paskui - jauniausias jo draugas, klebonijoje jautęsis kaip savas. Juozas režisavo slaptus vaidinimus, talentingai vaidino. Jis - tiek daug pasiekęs Lietuvos veikėjas iš Panemunėlio parapijos: vienas iš tautininkų partijos steigėjų, atstovas į Rusijos Dūmą, aktyvus laikraščio „Viltis“ bendradarbis. Už anticarinę veiklą tris mėnesius badmiriavo Petropavlovsko kalėjime, ten sunkiai susirgo. Laisva tauta, nepriklausoma Lietuva - jo viso trumpo gyvenimo, anksti nutrūkusio kaip pertempta styga, siekis. Dvidešimčia metų vyresnis brolis buvo mažyčio Marceliukės laivelio vairininkas, išplukdęs jį į plačiausius istorinių verpetų vandenis, išvedęs sesę į didįjį tarnystės kelią, į aukščiausius tautos laisvės kalnus. Jis nujaučia, jog Marcelei skirta tarnauti ne pilkai kasdienybei, bet aukštesniems siekiams.

Parengta pagal „Nepriklausomybės sąsiuviniai“

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • UŽPUOLĖ: antradienį Lenkijos Zeliona Guros mieste licėjaus moksleivė su peiliu užpuolė tris bendramoksles.
  • FINANSAVIMAS: 100 studentų iš Baltarusijos galės gauti finansavimą studijoms Lietuvoje.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar miestai, kurie tapo koronaviruso židiniais, turėtų būti karantinuoti?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar dirbate nuotoliniu būdu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+6 +8 C

+7 +9 C

 

+9 +12 C

 +17 +18 C

+16 +18 C

 

+17 +18 C

0-4 m/s

0-4 m/s

 

0-5 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1670 PLN - 4.5502
RUB - 91.8152 CHF - 1.0816
GBP - 0.9051 NOK - 11.0580

Nuorodos