respublika.lt
 
VZ LOGO 3

Antrasis matematikos didaktikos daktaras Lietuvoje (1)

2019 liepos mėn. 15 d. 07:00:00
Algirdas AŽUBALIS

Šią savaitę pažymėsime matematikos didaktikos daktaro Vytauto Drėgūno (1929-2009) 90-ąsias gimimo metines. Ta proga verta prisimintime ilgą ir prasmingą jo gyvenimo kelią.

×
nuotr. 1 nuotr.
Kęstučio Dijoko nuotr.

 

Būsimasis matematikos didaktikos daktaras Vytautas Drėgūnas gimė 1929 m. liepos 16 d. Kėdainiuose. 1948 m. baigė Vilniaus I vidurinę mokyklą ir ėmė dirbti matematikos mokytoju Kaišiadorių rajono Žąslių vidurinėje mokykloje. 1950-1952 m. tarnavo sovietinėje kariuomenėje, 1952-1956 m. dirbo Plungės darbininkų jaunimo vidurinėje mokykloje, 1956-1958 m. - Marijampolės II vidurinėje mokykloje. 1953-1958 m. neakivaizdiniu būdu studijavo matematiką Vilniaus pedagoginiame institute (VPI) Fizikos-matematikos fakultete, studijas baigė su pagyrimu ir buvo pakviestas dirbti Elementariosios matematikos ir geometrijos katedros vyr. dėstytoju. 1960-1963 m. studijavo Leningrado Gerceno pedagoginio instituto aspirantūroje. Po studijų vėl grįžo į VPI, porą metų padirbėjęs, Leningrade apgynė disertaciją pedagogikos (matematikos didaktikos) kandidato (daktaro) laipsniui įgyti - ,,Apvalieji kūnai vidurinės politechninės mokyklos kurse“ (1965 m. gegužės 27 d.), šia tema prieš disertacijos gynimą paskelbė 3 mokslinius straipsnius rusų kalba, o apgynęs disertaciją jos ir papildomų tyrimų pagrindu 1977 m. išleido knygą vidurinių mokyklų matematikos mokytojams „Geometrinių figūrų vaizdavimas“.

V. Drėgūno disertacija iš matematikos didaktikos - antroji lietuvio matematiko-pedagogo disertacija, apginta tuometinėje SSRS. (Pirmąją šios srities disertaciją „Aukštoji matematika (vadovėlis)“ 1960 m. Vilniaus universitete apgynė Jonas Matulionis (1906-1993). 1968 m. V.Drėgūnas tapo Matematikos metodikos katedros docentu, 8 straipsnius paskelbė „Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje“. Aktyviai dalyvaudavo Lietuvos matematikų draugijos konferencijose (beje, birželio pabaigoje vyko jau 60-ji kasmetinė šios draugijos konferencija). Su kolega iš Vilniaus universiteto Petru Rumšu (1921-1987) išleido pirmąjį lietuvišką bendrosios matematikos didaktikos (metodikos) vadovėlį vidurinių mokyklų mokytojams ir jais besirengiantiems tapti studentams „Bendroji matematikos mokymo metodika“. Vadovėlis išėjo 1984 m. ir savo mokslinės vertės neprarado iki šių dienų.

Nemaža vertingų straipsnių matematikos mokytojams V.Drėgūnas paskelbė to meto Lietuvos pedagoginėje periodinėje spaudoje (net ir sovietmečiu Lietuvos mokytojai turėjo savo laikraštį ir žurnalą, kurių laukdavo, nes kiekvienas mokytojas kiekviename numeryje rasdavo ko nors naudingo savo pamokiniam darbui).

V.Drėgūnas aktyviai dalyvavo ir neakivaizdinės jaunųjų matematikų mokyklos darbe, organizuodavo jaunųjų matematikų olimpiadas, važinėdavo po rajonus, skaitydamas mokytojams ir mokiniams paskaitas (mokytojams - apie matematikos dėstymo kokybės gerinimą, mokiniams - apie matematikos įdomybes ir naudą). Skaitė daug paskaitų Respublikinio mokytojų tobulinimosi instituto (RMTI) organizuojamuose matematikos mokytojų, mokyklų vadovų kursuose. Visa tai kėlė V. Drėgūnui ir jo kolegoms mokytojų ir mokinių pagarbą, ir pastaruosius orientuodavo pasirinkti nelengvas matematikos mokytojo specialybės studijas. (Visi VPI matematikos didaktikos dėstytojai turėjo didelį praktinio matematikos mokytojo darbo stažą, įgytą prieš jiems pradedant dėstyti VPI. Todėl metodiškai buvusiame VPI parengti matematikos mokytojai buvo kur kas stipresni už VU absolventus-matematikus, tai autorius gali tvirtinti, remdamasis ilgamete asmenine mokyklos vadovo ir RMTI dėstytojo patirtimi.)

Kai beveik visos tos veiklos ir jos bazės nebeliko, prasidėjo ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) erozija: jau prieš kokį dešimtmetį pirmiausia abiturientai nustojo rinktis sunkias - matematikos, fizikos, chemijos studijas. Dėl to, žinoma, kalčiausia valstybė, tuometinė Švietimo ir mokslo ministerija, bet ne mažiau kaltės tenka ir pastarųjų dešimtmečių LEU vadovams. Todėl nereikėjo skubėti likviduoti LEU, o reikėjo taisyti valdžios ir LEU vadovybės klaidas.

V.Drėgūnas buvo aktyvus sąjūdininkas. Filmuotoje medžiagoje 1991 m. sausį matome V. Drėgūną dainuojantį su kitais prie Spaudos rūmų, kada jie buvo puolami sovietinių desantininkų.

Dėl vidinių intrigų tuometinio VPI Matematikos ir informatikos fakultete, jam 1993 m. teko išėiti į pensiją. Gyveno Vilniaus raj., kolektyviniame sode Baniškėse, buvo pavyzdingas sodininkas. V.Drėgūnas mirė 2009 m. lapkričio 4 d.

Tragiška, jog vienintelis jo sūnus Vitalijus, taip pat matematikas, išėjo į amžinybę dar tėvui esant gyvam. Tad jo atminimas išlieka tik tarp dar esančių šioje Žemėje buvusių mokinių ir studentų, bet jų skaičius irgi mažėja...

Docentas buvo tuometinį VPI baigiančio šio straipsnio autoriaus diplominio darbo „Programuoto mokymo elementai VI klasės algebros kurse“ mokslinis vadovas. Beje, tuo metu baigiant VPI, diplominį darbą rašyti nebuvo būtina, pats darbas buvo įskaitomas kaip vieno - pedagogikos ir matematikos didaktikos valstybinio egzamino pažymys, likusius egzaminus reikėjo laikyti. Tad nenuostabu, kad autoriaus diplominis darbas buvo pirmasis matematiko-neakivaizdininko darbas, gintas VPI po Antrojo pasaulinio karo. Maskvoje, SSRS Pedagogikos mokslų akademijoje, autoriui 1977 m. ginant tuometinio mokslų kandidato (dab. daktaro) disertaciją „Programuotas uždavinių sprendimo mokymas kaip mokymo diferencijavimo priemonė“, jos autoreferate būtina buvo nurodyti „vedančiąją organizaciją“, iš kurios, kaip ir iš oponentų, prieš gynimą reikėjo gauti atsiliepimą. Atsiliepimą parašė V.Drėgūnas, patvirtino tuometinis VPI rektorius, daktaras Vytautas Uogintas (1918-1994). Natūralu, kad geri, dalykiški ir draugiški santykiai autorių su doc. V.Drėgūnu siejo iki pat pastarojo mirties.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KELYJE: praėjusią parą, spalio 17-ąją, Lietuvos keliuose policija užregistravo 87 eismo įvykius, 10 eismo įvykių metu buvo sužeista 14 žmonių; žuvo 53 metų pėsčiasis.
  • LIŪTYS: Vietname, dėl centrinėje šalies dalyje siaučiančių liūčių, žuvo mažiausiai trys žmonės, penki buvo sužeisti.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams turėtų būti didesnės?

balsuoti rezultatai

Ar mėgstate atostogauti vėsiuoju sezonu?

balsuoti rezultatai
reklama
VZ LOGO 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +12 C

 +9 +11 C

 

+9 +11 C

+15 +17 C

+15 +17 C

 

 +16 +17 C

0-3 m/s

0-3 m/s

 

0-3 m/s

 

USD - 1.1113 PLN - 4.2855
RUB - 71.1371 CHF - 1.0991
GBP - 0.8684 NOK - 10.1925