V.van Goghas savo „Saulėgrąžas“ buvo nutapęs daug ryškesnėmis spalvomis
Rasa Strimaitytė, Elta
Olandų tapytojas Vincentas van Goghas savo šedevrą „Saulėgrąžos“ prieš 130 metų nutapė daug ryškesnėmis geltona ir oranžine spalvomis nei jos yra dabar. Tai parodė paveikslo mokslinis tyrimas.

Amsterdamo V. van Gogho muziejus ketvirtadienį tyrimo rezultatus pristatė savo vasaros parodoje „V. van Goghas ir saulėgrąžos“.
V. van Goghas (1853-1890) Pietų Prancūzijoje 1888 ir 1889 metais nutapė penkias saulėgrąžų vazoje versijas. Paveikslus, kurie laikomi vienais geriausių jo kūrinių, galima išvysti užsienio muziejuose.
Tyrimas naujausiais techniniais metodais parodė, kokius pigmentus ir spalvų mišinius naudojo tapytojas. Raudonas tonas buvo itin jautrus šviesai ir greitai išbluko, geltona spalva vėlgi greitai patamsėjo. „Pradinių spalvų niuansų didžia dalimi neliko“, - sakė muziejaus konservatorė Nienke Bakker. Muziejus nusprendė rekonstruoti dvi paveikslo detales, kad jos prilygtų originaliam variantui ir perteiktų pradinių spalvų įspūdį. „Vieno žiedo viduriukas iš tikrųjų buvo violetinis, o šiandien jis yra šviesiai mėlynas“, - sakė ekspertė.
Muziejus, remdamasis 25 paveikslais, iki rugsėjo 1-osios pasakos ir „Saulėgrąžų“ atsiradimo istoriją. V. van Goghas jau 1889-aisaiais Paryžiuje nutapė pirmąjį natiurmortą su saulėgrąžomis. Tai „dėkingumo simboliai“, - rašė jis tada. Sužavėtas buvo ir jo draugas bei kolega Paulas Gauguinas. Ir pats V. van Goghas laikė „Saulėgrąžas“ vienais geriausių savo kūrinikų.
Nepykite komentatoriai, bet komentarai su keiksmažodžiais bus šalinami automatiškai, be atsiprašymo.
Rekomenduojami straipsniai
