Šiaulietis kūrėjas nusilenkė mažiesiems

„Respublikos“ leidinių“ grupės dienraštyje „Šiaulių kraštas“ dizaineriu dirbantis šiaulietis dailininkas ir rašytojas Dainius Šukys, nuo mažumės piešiantis išraiškingus gyvūnus, neseniai juos įkūnijo į šmaikščių pasakų veikėjus.

Antradienį į Šiaulių apskrities Povilo Višinskio biblioteką susirinkusiems ir mažiems, ir dideliems pristatyta pirmoji D.Šukio parašyta ir iliustruota pasaka iš knygų serijos „Linksmojo tvarto nutikimai“. Pasaka „Višta, kurią prarijo rūkas“ šių metų sausio pradžioje buvo išleista 3 tūkst. egzempliorių tiražu.

D.Šukys „Respublikai“ pasakojo, kad imtis kurti pasakas jį paskatino sūnus Nojus, kuriam dabar 8-eri. Sūnus kas vakarą tėčio prašydavo paskaityti kokią nors pasaką. Klausydamas pasakų berniukas ėmėsi improvizacijų: prašydavo, kad tėtis kai kurias siužeto vietas praleistų ar pakreiptų siužetą pasakų herojams palankesne linkme.

„Iš pasakų, kurias skaičiau Nojui, jam didžiausią įspūdį padarė Sveno Nordqvisto „Petsono tortas“, - prisiminė Dainius. - Improvizuodamas šią pasaką stengdavausi, kad kiekviename sakinyje būtų kažkas, kas priverstų sūnų nusijuokti ar bent jau nusišypsoti“.

Įsijautęs į improvizacijas D.Šukys suvokė, kad vaikams labiausiai patinka tokios pasakos, kurias smagu klausyti ir suaugusiesiems. Nesudėtingo siužeto, su šmaikščiais pastebėjimais. Tai, kad pasakos įdomios ir suaugusiesiems, Dainiui nebuvo paslaptis - parašyti pasaką jau ne vienerius vis paragindavo draugai. O augantis sūnus, skatinantis tėtį improvizuoti ir keisti pasakų siužetus, buvo galutinis postūmis imtis plunksnos.

Šmaikštūs pasakojimai pirmojoje šiauliečio sukurtoje pasakoje apie vištą Peletrūniją jau dovanojo juoko bei geros nuotaikos užtaisą ir mažiesiems skaitytojams, ir jų tėvams. Kai vieną vakarą iš tvarto netikėtai dingo višta Peletrūnija, niekas jos iš pradžių ir nepasigedo. Bet netrukus visiems tapo aišku, kad be šios vištos sugrius visa linksmojo tvarto gyvenimo tvarka. Kodėl Peletrūnija? „Baba į cepelinus dėdavo peletrūną, - aiškino menininkas. - Todėl vištą ir pavadinau tokiu jai tinkančiu, kaimą primenančiu vardu“.

Dar šį pavasarį dienos šviesą turėtų išvysti ir antroji D.Šukio sukurta bei iliustruota pasaka apie kontūzytą ežiuką Dradą. Ežiukas yra beprotiškai įsmylėjęs karvę Pelenoną, deja, ši spygliuotajam Romeo yra visiškai abejinga. „Visos karvės viskam abejingos, - reziumavo Dainius. - Galbūt todėl jos ir yra karvės“.

Savojo kelio pas skaitytojus jau laukia ir dar 8 Dainiaus sukurtos pasakos. Ne vieną jų šiaulietis sukūrė kelionių metu – autobusu vykdamas į Palangą. Kartą taip įsijautė į kūrybinį procesą, kad pats ėmė garsiai kikenti autobuse, priversdamas atsigręžti kitus keleivius. Klausytojų reakcija – geriausias menininko sufleris, patariantis, kurią vietą reikia pataisyti, užaštrinti ar nugludinti. Todėl dažnas vaikas ar suaugusysis, klausęs D.Šukio pasakų, tampa ir jų bendraautoriumi.