Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje kitą savaitę pradės veikti paroda "Hic vivunt leones: Afrika senuosiuose dokumentuose", kurioje eksponuojama kelios dešimtys XVI, XVII, XVIII amžių dokumentų, kuriuose užfiksuoti naujausi to laikotarpio atradimai Afrikoje, kelionių dienoraščiai.
Parodoje eksponuojamos prancūzų, vokiečių, olandų, lotynų kalbomis išleistos Archibaldo Dalzelio, Anderso Sparmano (Sparrman), Džeimso Briuso (James Bruce), Olferto Dapero (Olfert Dapper), Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio ir kitų autorių knygos. Pristatomuose žemėlapiuose netrūksta paaiškinimų apie liūtų, stručių, papūgų gyvenamas vietas, ežerą, kuriame gyvena sirenos, ar kurio vanduo gydo nuo raupsų, Sabos karalystę, paslaptingojo kunigo Jono valdas.
Nors Afrika priklauso seniesiems žemynams, tačiau apie ją buvo nedaug patikimų žinių, nestigo lakios vaizduotės pramanų apie pusiau žmones, vienakius, žuvų, stručių, lotosų, žmonių valgytojus. Su Naujojo pasaulio atradimu pagyvėjo ir Afrikos pažinimas. Keliautojai Afrikoje atsidurdavo dėl įvairių priežasčių. Vienus skatino smalsumas, atradėjo šlovė, kitus - galimybė praturtėti iš vergų prekybos, pasakiškų Afrikos turtų troškimas.
Parodos atidaryme antradienį dalyvaus Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus darbuotoja Violeta Radvilienė ir Afrikos kalbų specialistas, VU orientalistikos centro lektorius dr. Gediminas Degėsys. Muzikinius kūrinius atliks Vakarų Afrikos būgnų mokyklos įkūrėjas ir muzikantas Gediminas Mačiulskis.
Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje kitą savaitę pradės veikti paroda "Hic vivunt leones: Afrika senuosiuose dokumentuose", kurioje eksponuojama kelios dešimtys XVI, XVII, XVIII amžių dokumentų, kuriuose užfiksuoti naujausi to laikotarpio atradimai Afrikoje, kelionių dienoraščiai.
Parodoje eksponuojamos prancūzų, vokiečių, olandų, lotynų kalbomis išleistos Archibaldo Dalzelio, Anderso Sparmano (Sparrman), Džeimso Briuso (James Bruce), Olferto Dapero (Olfert Dapper), Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio ir kitų autorių knygos. Pristatomuose žemėlapiuose netrūksta paaiškinimų apie liūtų, stručių, papūgų gyvenamas vietas, ežerą, kuriame gyvena sirenos, ar kurio vanduo gydo nuo raupsų, Sabos karalystę, paslaptingojo kunigo Jono valdas.
Nors Afrika priklauso seniesiems žemynams, tačiau apie ją buvo nedaug patikimų žinių, nestigo lakios vaizduotės pramanų apie pusiau žmones, vienakius, žuvų, stručių, lotosų, žmonių valgytojus. Su Naujojo pasaulio atradimu pagyvėjo ir Afrikos pažinimas. Keliautojai Afrikoje atsidurdavo dėl įvairių priežasčių. Vienus skatino smalsumas, atradėjo šlovė, kitus - galimybė praturtėti iš vergų prekybos, pasakiškų Afrikos turtų troškimas.
Parodos atidaryme antradienį dalyvaus Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus darbuotoja Violeta Radvilienė ir Afrikos kalbų specialistas, VU orientalistikos centro lektorius dr. Gediminas Degėsys. Muzikinius kūrinius atliks Vakarų Afrikos būgnų mokyklos įkūrėjas ir muzikantas Gediminas Mačiulskis.
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
