respublika.lt

Reikia gyventi Lietuvai, ne iš Lietuvos

(0)
Publikuota: 2012 kovo 03 15:01:25, Regina GRUBINSKIENĖ, Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė
×

Dalyvaudami Nacionalinių vertybių rinkimuose ir balsuodami už mūsų (Pasvalio) krašto istorines asmenybes - tris brolius Vileišius, kurie yra nusipelnę tokio įvertinimo, siunčiame apie juos straipsnį, į kurį įkomponavome jaunų žmonių - gimnazistų - samprotavimus, liudijančius, kad Lietuva turi viltį.

„...matydami, broliai lietuviai, savo Tėvynės verksmingą padėtį ir nepriteklių stiprumą, nenustokite vilties ir kiek kuom kas galėdami darbuokitės dėl jos pagalbos“, - raginantys Petro Vileišio žodžiai ne tik liudija jo paties vertybines nuostatas, bet ataidi iki mūsų ir po šimtmečio aktualia prasme: dirbkime dėl Lietuvos!

Dar vaikystėje tėvų įdiegtas suvokimas, kad tik darbas yra šeimos ir tautos gerovės pamatas, Vileišių vaikus skatino gyvenimą įprasminti konkrečia veikla, o ne tik skelbiamomis idėjomis ar skambiais žodžiais. Tėvynės labui savo veiklą paskyrę trys broliai - Petras, Jonas ir Antanas - turėjo ir gražią idėją: stiprus ūkis ir kultūra - tautos išlikimo, valstybės klestėjimo garantas. Savo pareiga jie laikė turimas žinias, praktinius įgūdžius panaudoti Lietuvos gerovei kurti. Nesiorientavo į atlygį ar pagyras - vadovavosi krikščioniška morale, kuri skelbia artimo meilę ir atmeta savanaudiškumą. Gyvenimo prasme tapo nusistatymas duoti Tėvynei, o ne iš jos imti.

„Gyventi Lietuvai, o ne iš Lietuvos - toks buvo Vileišių moto. Nežinau, kaip atrodo vyresnėms kartoms, bet man nesinori juoktis iš šių žodžių. Visiems turėtų būti aišku, kad, nieko nedavus, nereikia tikėtis atlygio. Norint užsiauginti maisto žiemai, pirmiau reikia pasėti grūdus. Tad kodėl šiuolaikinis lietuvis tikisi iš savo valstybės neįsivaizduojamų turtų, prieš tai nieko neinvestavęs? Arba tik ima ir neduoda? Mokomės istorijos ir kalbame apie didžius praeities žmones, kad suvoktume, koks ilgas ir sunkus kelias darnios valstybės link. JAV nesusikūrė per dešimtmetį. Kaip nepriklausoma valstybė ji egzistuoja daugiau negu 200 metų. Šimtą kartų ilgiau nei mūsų Lietuva. Ir jei nežinome, kaip kurti ateitį, mokykimės iš tų, kurie ją mums sukūrė“. (Ernesta R., 4b klasės gimnazistė)

P.Vileišio nuomone, „darbštumas - tai devynios dešimtosios dalys mokėjimo gyventi“. Tačiau jis suprato ir kita: nei gero verslininko, nei gero ūkininko nebus be kultūros. Sėkmė lydi tą, kuris vadovaujasi teisingumu, dora ir sąžine. „Dora, sąžiningumas, meilė mums buvo svarbiau už turtą“, - teigia Jono Vileišio dukra Rita Vileišytė-Bagdonienė.
   
*    *    *

Kodėl minime tik tris brolius, kodėl Vilniuje statome paminklą trims Vileišiams - Petrui, Jonui ir Antanui, nors šeimoje užaugo 8 vaikai? Todėl, kad tik jie baigė aukštuosius mokslus ir savo kilniais darbais prisidėjo prie lietuvių tautos gerovės ir Lietuvos valstybės kūrimo. Kiti ūkininkų Vileišių vaikai rinkosi kitokį kelią, bet irgi dorą ir reikšmingą: Kazimieras ūkininkavo, Anupras dirbo brolio Petro geležinkelių ir tiltų statybos firmoje, Juozas tapo kunigu, dukros Ona ir Morta, kaip ir įprasta to meto moterims, ištekėjusios augino vaikus, rūpinosi šeimų gerove.

„Ką man sako žodis „šeima“? Tai žmonių grupė, piešianti bendrą gyvenimo paveikslą, kuriame slypi daug spalvų ir atspalvių. Visos šeimos turi savo paveikslą, tik tame kūrinyje dominuoja skirtingi atspalviai. Vienas iš gražiausių ir įsimintiniausių - Vileišių šeimos paveikslas. Jiems šeima buvo didžiausia vertybė. Bendromis jėgomis sugebėjo susikurti ne tik puikius tarpusavio santykius, bet kartu siekė kolektyvinės laimės, gerovės. Vien tai, kad žmogus geba nesusivaržyti žodžių „aš“ ir „man“ saitais, daug ką apie jį pasako. Tokia buvo Vileišių šeima, kuri daug kuo nusipelnė Lietuvai. Ši šeima buvo, yra ir bus didis pavyzdys mums, Lietuvos piliečiams“. (Dovilė V., 2b klasės gimnazistė)
   
*    *    *

Anot dr. Jono Balčiaus, Petras Vileišis, vyriausiasis iš brolių, „tapo uola, ant kurios mūsų tautinio Atgimimo veikėjai pastatydino nepriklausomą Lietuvą“. Jonas Šliūpas jį pavadino „Lietuvos atgimimo tėvu“, Vaižgantas - „geruoju lietuvių tautos genijum“. Petras baigė matematikos ir inžinerijos studijas - tapo geležinkelių ir tiltų statybos specialistu. Pelninga profesija leido sukaupti nemenką kapitalą, kurį P.Vileišis paaukojo tautinės kultūros plėtrai ir lietuviškam verslui. Jis - pirmasis lietuvių tautinio atgimimo mecenatas. Dažniausiai jį minime kaip atkaklų kovotoją dėl teisės leisti lietuvišką spaudą susigrąžinimo. Be to, jis įkūrė pirmąją lietuvišką įmonę - geležies dirbinių gamyklą, pirmąją lietuvišką spaustuvę, knygyną, pirmąjį lietuvišką dienraštį „Vilniaus žinios“, kuris žadino tautinį ir kultūrinį lietuvių pakilimą. Kultūros židiniu tapo jo namai Vilniuje, Antakalnyje (dabar juose įsikūręs Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas). P.Vileišis sukvietė į Vilnių bendram darbui žymiausius lietuvių visuomenės veikėjus (Joną Jablonskį, Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, Vaižgantą, Povilą Višinskį ir kt.). Pats išleido apie 100 šviečiamojo pobūdžio knygelių - apie verslą, žemdirbystę, geografiją, istoriją ir kt.

„Geri, prasmingi darbai visais laikais turėjo ir turės išliekamąją vertę. Nesvarbu, kokia forma jie pavirsta: meno kūriniu, didingu pastatu ar sukaupta pinigų suma kilniam tikslui. Jei tik jie nesavanaudiški, visi tampa pažymėti prasmės, gėrio ženklu.

Tokie yra visiems lietuviams gerai žinomos Vileišių šeimos nuveikti darbai. Visus juos jungia tarsi viena gija - rūpinimasis savo tauta. Kilnus ir nesavanaudiškas.

Šiomis dienomis taip pat vyksta gausybė renginių, labdaros akcijų skambiais pavadinimais. Džiugu, kad jų tikslas kilnus - surinkti kuo didesnę pinigų sumą vaikų namams ar gydymo įstaigoms. Tik kažkodėl atrodo, kad nesavanaudiškas kilnumas ir tikras nuoširdumas vaikšto tyliau ir kukliau, be televizijos prožektorių šviesų, puošnių rūbų ir šampano taurių. O gal tiesiog dabar į gyvenimą žvelgiame paprasčiau, žaismingiau ir mokame svarbus dalykus sujungti su puošnia pramoga... Svarbiausia, kad tebeturime ir įgyvendiname gražius tikslus, ir manau, kad žmonės, kurie jaučiasi laimingesni duodami nei gaudami, visais laikais nusipelno didžiulės pagarbos“. (Julija R., 1d klasės gimnazistė)


*    *    *

Jono, Antano ir Petro Vileišių, kurie tuo metu priklausė nelegaliai Dvylikos Apaštalų draugijai, pastangomis 1901 m. lietuviškoms pamaldoms buvo atsikovota Šv.Mikalojaus bažnyčia Vilniuje. Caro valdžios ir lenkų okupacijos metais ši bažnyčia tapo lietuvių susibūrimo, lietuvybės skleidimo centru. Čia buvo įrengta lietuviškų knygų slėptuvė.

1904 m. įkurta pirmoji lietuvių organizacija - Vilniaus lietuvių savišalpos draugija, jos pirmininku išrinktas Antanas Vileišis. Draugija tapo priedanga kitoms organizacijoms: Vaidintojų, muzikantų ir dainuotojų draugijai „Vilniaus kanklės“, Lietuvių beturčių vaikų globos draugijai, Vilniaus dviklasei lietuvių mokyklai - šioji buvo įkurta būtent A.Vileišio pastangomis, jis rūpinosi ir mokyklos išlaikymu. Kadangi A.Vileišis buvo įgijęs gydytojo profesiją, išleido 22 knygeles ir parašė 115 straipsnių medicinos bei higienos klausimais, be to, paskelbė apie 60 straipsnių kultūros ir socialinėmis temomis. Drauge su kitais steigė Lietuvių draugiją nukentėjusiems dėl karo šelpti ir joje dirbo. Prisidėjo organizuojant Didįjį Vilniaus Seimą, dėl to caro valdžia mėnesį jį išlaikė kalėjime.

„Ką aš esu padaręs dėl Tėvynės - Lietuvos? Šis klausimas turbūt kyla ne dažnam emigrantui. Jis negalvoja, ką gera po savęs palieka išvažiuodamas, tad negalėtų atsakyti į tokį klausimą. Gerbiu ir net didžiuojuosi tais žmonėmis, kurie savo gerais darbais ar pasiekimais garsina Lietuvą arba padeda jai išlikti. Pavyzdžiui, sportininkai, dainininkai, aktoriai, režisieriai. Šiais laikais nelabai daug tokių Tėvynei atsidavusių asmenybių kaip broliai Vileišiai, kurie visą gyvenimą paaukojo Lietuvai, atgaivino ją. Tikiu, kad Lietuvoje dar bus tokių kilnių žmonių kaip jie, o kol kas galime pasidžiaugti tais, kurie savo mažais darbais kasdien džiugina mus visus...“ (Rūta K., 1b klasės mokinė)
   
*    *    *

Jonas Vileišis, jauniausias vaikas šeimoje, tapęs teisininku, 10 metų padėjo V.Kudirkai leisti pirmąjį lietuvišką žurnalą „Varpas“. Su bendraminčiais įkūrė Lietuvos mokslo draugiją, Lietuvių dailės draugiją, Lietuvos demokratų partiją, įsteigė savaitraštį „Lietuvos ūkininkas“, dirbo jo redaktoriumi, trejetą metų leido „Vilniaus žinias“, brolio Petro įsteigtą laikraštį, paskui įsteigė ir leido „Lietuvos žinias“. Dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime. Buvo Lietuvos Tarybos narys, 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Nepriklausomybės Aktą. Lietuvos Vyriausybėje užėmė ministro pirmininko pavaduotojo, vidaus reikalų ministro, vėliau finansų ministro postus. JAV įkūrė Lietuvos atstovybę, rinko aukas iš Amerikos lietuvių. Lenkams okupavus Vilniaus kraštą, dirbo Kauno, laikinosios Lietuvos sostinės, burmistru. Galima sakyti, sukūrė savivaldos pagrindus. Vėliau buvo paskirtas Valstybės tarybos nariu, rengė Lietuvos civilinio kodekso projektą.

„Visi trys broliai: Jonas, Antanas ir Petras, buvo labai protingi žmonės. Jie pasirinko gyvenime būti ne vartotojais, bet duoti kai ką kitiems. Brolių pasiaukojimo forma buvo viena iš sunkiausių ir svarbiausių: jie kovojo dėl kažko neaprėpiamo, nepaliečiamo, bet labai stipriai jaučiamo - dėl laisvės Lietuvai. Ši kova nebuvo vienerių metų planas, ji tęsėsi dešimtmečius. Nesiimant jokių priemonių, galėjo viskas pakrypti Lietuvos nenaudai. Vileišiai galvojo apie savo vaikus, net proanūkius - mąstė apie ateitį, apie tolimesnius žmones, jų gyvenimus. Jų ir kitų lietuvių pastangos atvedė Lietuvą į nepriklausomybę. Broliams Vileišiams pavyko. Mes turime būti laimingi, turėdami savo krašte tokias asmenybes“. (Uršulė S., 1e klasės gimnazistė)
„Broliai Vileišiai visą gyvenimą atidavė Tėvynei. Viską darydavo ne dėl savęs, o dėl kitų. Padėjo žmonėms sunkiu metu, paremdavo, kuo galėdavo. Dėl jų pastangų lietuviai galėjo skaityti lietuviškas knygas, dienraščius. Kai kurios knygos buvo jų pačių parašytos, laikraščiuose galėdavo rasti jų straipsnių.

Ir dabar lietuviams sunkus metas. Ne taip, kaip anksčiau, bet nenustojame skųstis. Blogos naujienos „puikuojasi“ pirmuose laikraščių puslapiuose. Suaugusiųjų pokalbiai vis nukrypsta Seimo linkui, jie kalba, kaip Lietuvoje blogai, kad reikia greičiau išvykti... O ką mes padarėme, kad čia būtų gerai? Į gerą atsakoma geru. Tie, kurie Tėvynei daro gera, gauna tokį pat atlygį. Bet mums per daug svarbūs pinigai. Vertingesni nei šeima ar draugystė. O juk koks geras jausmas yra duoti. Draugui paaiškinti nesuprantamą uždavinį, tapti savanoriu, padaryti gražesnę aplinką... Padėdami kitiems tampame brolių Vileišių sekėjais, tada suprantame, kaip jie jautėsi darydami gera“. (Goda S., 1b klasės gimnazistė)

„Mokydamasi Petro Vileišio vardu pavadintoje gimnazijoje gana daug sužinojau apie šį didį žmogų ir jo brolius. Nepaisydami tuometinių sunkumų, įstatymų ir draudimų, jie siekė pagelbėti Lietuvai, išsaugoti lietuvybę bei skatino lietuvius nepasiduoti tautos žlugdymui. O kas galėjo nutikti, jeigu nebūtų buvę tokių žmonių? Jeigu Vileišiai nebūtų tokie? Ar Lietuva būtų išlikusi? Ar ji būtų gyva? O gal mes šnekėtumėme rusiškai, nežinodami, kokia iš tikrųjų mūsų gimtoji kalba? Net baisu pagalvoti...

Ar dabar yra tokių žmonių? Jų reikėtų... Lietuva miršta. Tik šį kartą ne nuo svetimų, o nuo savų rankų...“ (Gabrielė P., 1c klasės gimnazistė)

   
*    *    *

Dar jaunas būdamas P.Vileišis sakė: „Brangi Tėvyne, kol būsiu gyvas, dirbsiu Tavo labui“. Sena tiesa: vaikai seka tuo, ką mato, tampa panašūs į aplinkinius. Broliai Vileišiai turėjo iš ko imti gerą pavyzdį - iš tėvų: jie išugdė vertybines nuostatas - darbštumą, teisingumą, meilę artimui ir tautinę dvasią.

Manome, kad kilnios Pasvalio krašto asmenybės - trys broliai Vileišiai - yra nacionalinė vertybė. Atsigręžę į praeitį, randame gražių pavyzdžių, rodančių, kaip reikia šiandien gyventi: Lietuvai, ne iš Lietuvos.

 

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Nacionalinių vertybių rinkimai 2012"

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s