respublika.lt

Orkestrų kareivis - Algirdas Verbauskas

2012 sausio 28 11:17:56
Edita MAŽELYTĖ, pramogos@vakarozinios.lt

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro smuikininkas Algirdas Verbauskas griežė pirmuoju smuiku didžiausiuose šalies orkestruose, akompanavo tokiems solistams kaip Mstislavas Rostropovičius, Mūza Rubackytė, Monserat Kabaljė ar Violeta Urmana. Šiemet jis mini savo 60-mečio ir kūrybinės veiklos 35-mečio jubiliejus.

- Vaikystėje griežti smuiku pasirinkote pats ar meilę šiam muzikos instrumentui užkrėtė kas nors kitas?

- Kaip dabar, taip ir mano vaikystės laikais tai buvo tėvų užmanymas. Tėtis tarpukariu privačiai mokėsi griežti smuikeliu, aktyviai dalyvaudavo saviveikloje. Nuo mažens būdavau šalia jo, girdėdavau, kaip jis groja, todėl nieko nuostabaus, kad ir pats paėmęs pagaliukus kieme imituodavau smuiko griežimą.

- Paradoksas, tačiau neretai nutinka taip, kad ilgus metus muzikos mokęsi jaunuoliai persisotina natomis ir sulaukę brandaus amžiaus pasirenka su muzika nesusijusią profesiją.

- Aš taip pat buvau susidūręs su tokiais niuansais. Kai gyvenau Alytuje, kelias namo vesdavo pro pušynėlį ir sporto mokyklą. Tad skubėdamas į muzikos pamokas neaplenkdavau ir sporto treniruočių. Tačiau dėl to nepraradau noro toliau tęsti muzikinės veiklos.

- Spėju, kad smuikas tapo ištikimiausiu jūsų draugu. Kiek teko jų pakeisti, kol radote savąjį?

- Nuo muzikos mokyklos laikų turėjau poreikį siekti aukštumų, todėl tam reikėjo geresnės kokybės smuiko. Pradžioje paveldėjau prieškario vokiečių manufaktūros smuiką, kuriuo griežė tėtis. Įstojus į konservatoriją norėjosi turėti dar geresnį instrumentą. Padedant tėvams šiaip ne taip įsigijau profesionalaus meistro darytą smuiką. Kai pradėjau dirbti Nacionaliniame simfoniniame orkestre, turėjau galimybę įsigyti dar geresnį, italų meistro gamybos. Nors jam įsigyti taip pat teko skolintis pinigų, o už gastrolių dienpinigius juos atidavinėti. Juo griežiu iki šiol. Žinoma, ne Stradivarijus, bet mane šis instrumentas tenkina.

- Nacionaliniame simfoniniame orkestre griežėte pirmuoju smuiku. Ar iki to teko nueiti ilgą kelią ir įrodyti savo meistriškumą?

- Nacionaliniame simfoniniame orkestre pradėjau groti dar būdamas studentu. Su kitais savo kurso draugais pakliuvau į pirmąją smuikų grupę. Vėliau koncertmeisteris mane vis arčiau savęs pasisodindavo. Esu laimingas, kad keletą metų ir pačiam teko pabūti orkestro koncertmeisteriu. Tai buvo didelis pasitikėjimas ir iš maestro Juozo Domarko pusės.

- Kiek žinau, pirmu smuiku griežėte ne tik pas dirigentą J.Domarką, bet ir pas Gintarą Rinkevičių?

- Taip, griežiau ir pas jį. Keletą metų darbavausi ir pas Donatą Katkų Šv. Kristoforo kameriniame orkestre. Po to vėl grįžau namo, į Nacionalinį simfoninį orkestrą.

Dirbau ir su kitais didžiaisiais šalies orkestrais. Minėdamas savo 50-ąjį jubiliejų save įvardijau „orkestrų kareiviu“. Taip save pakrikštijau dėl to, kad rengiau programą pagal Igorio Stravinskio „Kareivio istoriją“. Tačiau šis apibūdinimas man labai tiko.

- Sakoma, kad kiekviena profesija turi savo ligą. Ar smuikininkas taip pat tokią turi?

- Palietėte labai aktualią ir skaudžią problemą. Tarp muzikantų labai „madingos“ stuburo problemos, netgi išvaržos. Ją ir aš turėjau, teko gultis po skalpeliu. Tokia liga paliečia ne tik smuikininkus, bet ir kitus sėdimą darbą dirbančius žmones. Be to, muzikantams tenka ir didelė raumenų apkrova. Intensyviai griežiant galima pasitempti rankos raumenis.

- Galbūt teko girdėti apie incidentą, kai prieš porą metų garsaus orkestro stygininkas, kalbama, gerokai padauginęs, per koncertą nuvirto nuo kėdės. Ar tarp orkestrantų taip dažnai pasitaiko?

- Tai buvo violančelistas. Nėra ugnies be dūmų. Kolektyvai dideli, simfoniniame orkestre visa sudėtimi groja per šimtą orkestrantų. Gali būti, kad visko pasitaiko. Tačiau pas mus Nacionaliniame simfoniniame orkestre per 70 metų tokio dalyko nebuvo ir, duok Dieve, kad nebūtų.

- Šiais metais minite du jubiliejus. Savo 60-metį ir koncertinės veiklos 35-metį. Ar ketinate kaip nors paminėti šias sukaktis?

- Jau surengiau pasirodymą Alytuje, savo gimtajame mieste, kur ir prasidėjo mano muzikinis kelias.

Šį sekmadienį koncertuosiu Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje (Arsenale).

Nuo studijų laikų turėjau poreikį be orkestrinio grojimo sudalyvauti ir kameriniame projekte. Todėl tokių stengiuosi suorganizuoti ne tik per jubiliejines sukaktis, bet ir kasmet.

DOSJĖ

GIMĖ 1951 m. gruodžio 24 d.

IŠSILAVINIMAS Alytaus ir Kauno Juozo Gruodžio aukštesnioji muzikos mokykla. Smuiko studijos Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

VEIKLA 1976 m. pradėjo dirbti Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre, kurį laiką buvo kolektyvo koncertmeisteris. Akompanavo tokiems solistams kaip Mstislavas Rostropovičius, Gidonas Kremeris, Mūza Rubackytė, Petras Geniušas, Monserat Kabaljė, Violeta Urmana.

1998-2003 m. grojo Šv. Kristoforo kameriniame orkestre. Smuikininkas inicijuoja koncertines programas ir su įvairios sudėties kameriniais ansambliais.

Nuo 2003 m. vėl yra Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro artistas, o nuo 2006 m. ir kamerinės muzikos ansamblio „Musica Humana“ narys.

×

Parengta pagal dienraščio "Vakaro žinios" priedą "Geras!"

Laikraščių prenumerata internetu

  • VIZOS: Baltarusijai iki šių metų pabaigos pratęsus bevizį režimą Lietuvos piliečiams, politikai svarsto imtis socialinės kampanijos ir įspėti vykstančiuosius apie grėsmes.
  • VERDIKTAS: Vilniaus miesto apylinkės teisme pirmadienį aktorius Ramūnas Rudokas sulaukė gerų žinių – dėl avarijos, kurios metu buvo sunkiai sužalota moteris, teistas žinomas vyras buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam pavyko netgi išsaugoti teises.
  • KONKURSAS: Inicijuodama naujų spektaklių pagal klasikinę ir šiuolaikinę lietuvių literatūrą sukūrimą, Kultūros ministerija paskelbė kasmetinį Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkursą.
  • SEZONAS: Palangoje per metus poilsiautojai nuperka per milijoną nakvynių, o šiemet jų turėtų atvykti dar daugiau, tikisi vietos valdžia artėjant sezonui.
  • PRIEVOLĖ: Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį pranešė, kad Vyriausybė teiks įstatymo pataisas, kuriose bus numatyta prievolė statant naujus visuomeninės paskirties pastatus ar didelius daugiabučius įrengti civilinės saugos priedangas.
  • VEIKLA: Su Rusija visus verslo santykius jau karo pradžioje nutraukę „Kesko Senukai“ sustabdė veiklą Baltarusijoje ir traukiasi iš šios šalies prekybos tinklo OMA akcininkų.
  • CENTRAS: Lietuvos bankas įkūrė Finansų rinkos plėtros centrą - naujas padalinys ieškos būdų, kaip stiprinti finansų rinkos dalyvius ir pritraukti naujų, skatins finansinių technologijų (fintech) bei kapitalo rinkų plėtrą.
  • NUOMONĖ: Po ketvirtadienį vykusių diskusijų dėl Kuršių nerijoje, Alksnynėje, esančio sovietinio memorialo, Neringos valdžia planuoja paklausti gyventojų nuomonės.
  • STATYBOS: Šių metų I ketv. Lietuvoje išduoti 2.168 statybos leidimai – 31,6% mažiau nei tuo pačiu metu pernai.
  • DIVIDENDAI: Daliai valstybės valdomų įmonių per artimiausius trejus metus teks uždirbti didesnę grąžą bei valstybei mokėti daugiau dividendų.
Daugiau

Dienos klausimas

Kiek per mėnesį išleidžiate degalams?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar pritariate lyčių požiūriu jautraus žiniasklaidos turinio rodymui nepilnamečiams?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+3 +9 C

+1 +9 C

 

+4 +12 C

+10 +13 C

+10 +19 C

 

+15 +21 C

0-8 m/s

0-5 m/s

 

0-5 m/s