Maironio metai be Maironionuotraukos

2012 balandžio 18 08:42:00

Lietuvoje jau beveik pusę metų minimos 150-osios Maironio gimimo metinės. Tačiau eiliniam piliečiui šiuos Lietuvos šaukliui skirtus metus primena nebent stendai gatvėse, mat apie vykstančius renginius žino tik patys jų organizatoriai. Maža to, norint prisiminti Maironio lyriką teks knistis bibliotekų lentynose, nes knygynuose poeto kūryba nė nekvepia.

Daugiau šneka, nei daro

Retas praeivis sustabdytas gatvėje ką nors žinotų apie Maironio metus, juolab būtų dalyvavęs jubiliejui skirtuose renginiuose. Tačiau tiek pat žino ir šalie kultūrininkai, mat poetas Marcelijus Martinaitis pažymėjo, kad praėjo jau pusė metų, bet nieko taip ir nevyksta, priešingai nei 2011-aisiais minėtais Česlovo Milošo metais.

„Per Č.Milošo minėjimo metus viešumoje buvo daugiau kalbama, labiau atkreipiamas dėmesys, daugiau žinoma apie renginius. O dabar plakatus pakabino, o net knygų nėra. Jei jau minimi metai, tai visus metus ir turi vykti renginiai. Kitu atveju reikia minėti pusmetį”, - keistoku Maironio minėjimu stebėjosi M.Martinaitis.

Pasak poeto, taip ir neaišku, kada viskas prasidės. „Rengiami leidiniai, tačiau pinigai menki, dar nepaskirti. Viskas kažkaip apsnūdę. Viskas labai neaišku, lyg ore pakabinta. Tai yra lietuviškas tingumas, laukiama, gal kas kitas padarys”, - valdžios vangumu buvo nusivylęs M.Martinaitis.

Paklaustas, ar nebaisu, kad tas pats nutiks ir su 2014 metais minėsima Donelaičio 300 metų sukaktimi, poetas pritarė, kad visko gali būti. „Dabar kalba apie didelį Donelaičio 300 metų sukaktį, bet ir apie Maironį kalbėjo. Ir negali žinoti, kaip čia bus, nes mes daugiau mokame pašnekėti, negu padaryti”, - pažymėjo pašnekovas.

Mažesnis finansavimas

Valdžios veiksmais bandant paminėti poeto sukaktį stebėjosi ir Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, esą muziejus jubiliejiniais metais gavo perpus mažesnį finansavimą nei paprastais metais.

„Visiems renginiams gavome tik 10 tūkst. litų. Jei padalytume, pamatytume, kad mėnesiui neskirta nė tūkstančio litų. Šiais laikais, kai į renginius kviečiame profesionalius aktorius, muzikantus, rašytojus ir pan., tai katastrofiškai maža suma, - situaciją apibūdino Maironio muziejaus Kaune direktorė. - Mes atliekame gana didelį darbą kviesdami visuomenę, bet į tai nebuvo atsižvelgta. Dėl to man ir mano kolegoms yra gana skaudu.”

Tačiau labiausiai A.Ruseckaitė stebėjosi, jog knygynuose iki šiol negalima rasti Maironio „Pavasario balsų”, dėl to moteris buvo pakliuvusi į absurdišką situaciją. „Mano klasės draugė, gyvenanti Airijoje, paprašė atsiųsti keletą Maironio „Pavasario balsų”, kuriuos ji norėjo Velykų proga padovanoti savo anūkams. Man teko skenuoti visą knygą, nes visoj Lietuvoj negalima rasti Maironio lyrikos. Tai apie ką tada kalbame? Knygyne visada turi būti bent vienas tomas tokio klasiko kaip Maironis. Tegu jo 10 žmonių nepirks, bet 11-as nusipirks”, - piktinosi pašnekovė.

Problemos nėra

Tačiau Kultūros ministerijos Programų skyriaus vedėja Ona Šaltytė anaiptol nemano, kad tai problema. „Jie jau rengiami. Aš negaliu sutvarkyti valstybės biudžeto. Mes finansavimą gauname metų pradžioje. Išeis tie „Maironio balsai”, bus pilna, skambės visur. Jokių problemų čia nėra”, - ramino Kultūros ministerijos atstovė.

Paklausta, kodėl Maironio metams skirtų renginių mažiau nei buvo Č.Milošo metais, O.Šaltytė vieną po kito bėrė programos punktus, tačiau sutiko, kad renginiai prasidėjo vėliau nei vos išaušus 2012 metams. „Reklamos tik pati pradžia, ji dar įsisuks ir jos bus pilna. Daugumą renginių bus visą vasarą”, - teigė ministerijos atstovė, esą renginių ir reklamos tikrai netrūks.

Pasak O.Šaltytės, yra kelios priežastys, kodėl renginiai prasideda vėliau. „Pirmiausia Maironis yra gimęs spalio mėnesį. O ir biudžetiniai metai prasidėjo tik antro ketvirčio pradžioje”, - „Vakaro žinioms” aiškino pašnekovė.

Donaldas KAJOKAS - poetas:

Tai, kad Česlovo Milošo metams buvo skirta daugiau dėmesio nei Maironio metams, iš dalies lemia tai, kad Č.Milošas yra neseniai atrastas. O Maironis neva jau išanalizuotas, ištirtas, lyg nebūtų galima daugiau ką apie jį pasakyti.

Aš pats domiuosi kultūrine spauda, kurioje yra rašoma apie Maironio metus. Tačiau tie, kurie nesidomi, išgirsta nebent per radiją, kad kažkoks renginys vyksta. Bet tai irgi atsitinka retai. Apie Maironio metus ir renginius žino tik tie, kurie tuo domisi. Tiesą sakant, jeigu aš nesidomėčiau, turbūt ir nežinočiau, kad šitie metai yra Maironio metai. Atsakingos struktūros ne iki galo viską apgalvojo. Regis, lyg kas pakabintų skambaliuką ir paliktų jį skambėti. Tačiau, kad jis skambėtų, reikia ir tam tikrų pastangų.

O tai, kad Kauno savivaldybė skyrė ketvirtį milijono Napoleono žygio minėjimui, kai Maironiui skirta kur kas mažiau, visi žino, kad yra absoliuti nesąmonė. Man teko girdėti, kad miesto tarybos dauguma patvirtino tokį planą, o į valdžią atėjus naujai daugumai teko vykdyti senosios užmojus. Tačiau tai jau visiškas absurdas.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, l , l , l info@respublika.net