respublika.lt

Kybartiečiai susivienijo gelbėti paveldą (0)

2009 gruodžio 23 17:00:23
Dalia BYČIENĖ, “Respublikos” žurnalistė

“Ne karai, ne laikas yra didžiausi praeities griovėjai, o abejingumas”, - tvirtina gaivinti gimtojo miesto šaknų prieš trejus metus susitelkę viso pasaulio kybartiečiai.

×
nuotr. 2 nuotr.
POŽEMIAI. Kybartų geležinkelio požemiai kybartiečiams atsivėrė per miesto gimtadienį - surengta nuotraukų ekspozicija apie senuosius Kybartus ir koncertas. Juozo Lukoševičiaus nuotr.

Šį rudenį Pasaulio kybartiečių draugija švęsti miesto gimtadienio čia ir kitur gyvenančius kybartiečius pakvietė į pamirštus, o daugelio - niekada nematytus geležinkelio stoties prieigų požemius. Prieš pusantro šimto metų pastatyto tunelio labirinte senųjų Kybartų nuotraukų ekspozicija sukūrė ypatingą nykstančios kultūros nuojautą.

Išgelbėjo nurašytą vertybę


Dveji metai, aibė primarginto popieriaus, valandų valandos posėdžių, mindžiukavimo prie valdininkų kabinetų - tiek Pasaulio kybartiečių draugijai teko įveikti, kad apgintų unikalios architektūros šimtametį J.Basanavičiaus gatvės 38 namą. Namo griuvimas prasidėjo 2000-aisiais, po gaisro viename butų. Ugnis nuniokojo pusę stogo. Atstatyti namą tikėtasi padedant valstybei, juk jis įrašytas į Kultūros paveldo registrą. Po trejų metų gaisrai name vėl pasikartojo ir gyventi tapo neįmanoma. 2007 m. sparčiai yrantis pastatas buvo išbrauktas iš Kultūros paveldo registro ir pasmerktas išnykti.

Pasaulio kybartiečių draugijos atstovai surinko beveik 1500 kybartiečių parašų. Tai jau buvo svarus įrodymas, kad bendruomenei rūpi paveldo išsaugojimas. Šių metų pradžioje Kultūros ministerija savo nuomonę pakeitė ir buvusią miesto puošmeną antrą kartą įrašė į Valstybės saugomų kultūros vertybių sąrašą. Sugrąžintas statusas suteikė galimybę restauruoti pastatą panaudojant įvairių fondų lėšas.

Tapusi pastato bendraturte, draugija prisiėmė atsakomybę už pastato atkūrimą ir išsaugojimą. Pradinius namo išsaugojimo darbus atliko už miestiečių ir po pasaulį išsibarsčiusių kybartiečių aukas ir draugijos įnašus. Ekspertų skaičiavimais, paruošti pastatą, kol jis sulauks geresnių laikų, reikės mažiausiai 50 tūkst. litų. Kol kas surinkta tik dalis pinigų, už juos sutvirtintos griūvančios pastato konstrukcijos, atlikti kiti būtiniausi darbai. Pagerinus avarinę pastato būklę, planuojama parengti namo restauravimo projektą.

“Mūsų vizijose pastatas turėtų tapti Kybartų miesto atgimimo simboliu ir bendruomenės centru. Svarbiausios numatomos jo funkcijos - Kybartų krašto muziejus ir archyvas”, - sako Pasaulio kybartiečių draugijos atstovai.

Darbai ne dėl garbės

“Idėja įkurti Pasaulio kybartiečių draugiją kirbėjo jau seniai, bet didžiausią postūmį davė aukų per karą sudaužytų Kybartų bažnyčios varpams atstatyti rinkimas”, - kalbėjo vienas draugijos aktyvistų pernai Metų kybartiečiu išrinktas Ramūnas Valiokas.

Daugelyje Europos šalių, o ilgiausiai Švedijoje gyvenęs ir dirbęs fizikos mokslininkas R.Valiokas nesigėdi sakyti esąs iš Kybartų. “Kai baigęs mokyklą išvažiavau iš Kybartų, man atrodė, kad šis etapas jau baigėsi. Bet dabar galiu sakyti, kad jis neturi pabaigos. Po daug metų, kai pamatai pasaulio, supranti, kad žmogaus tvirtybė yra šaknyse. Mano šaknys - Kybartai. Labai gražus miestelis, daug praradęs, bet dar labai daug turintis ką išsaugoti. Tokių vertybių, kaip buvę geležinkelio stoties komplekso požemiai, niekur nerasi. Tiesiog reikia tai vertinti, saugoti ir rodyti visuomenei”, - sakė R.Valiokas.

Šių metų kybartiečiu išrinktas Audrius Paškevičius, apybraižos apie vieną seniausių Lietuvoje Kybartų futbolo klubą “Sveikata” autorius. Galimų nominantų sąrašas ilgas, jų darbai nemenki. Kybartiečiai sukūrė internetinę svetainę, dalyvauja forumuose, renka informaciją apie miesto istoriją, 2008 m. išleido Kybartų kalendorių. Gimsta ir antroji knyga apie Kybartus. Ją rašo buvęs kybartiškis inžinierius Albinas Vaitkevičius.

Nuo didybės - iki griuvėsių

Pasak R.Valioko, iš vaikystės Kybartuose jam giliausiai įsiminė gariniai garvežiai. “Vienas buvo toks didelis, įspūdingas. Sakydavo, kad tai Rusijos caro garvežys. Man vaikystė visada asocijuojasi su geležinkeliu”, - šypsojosi R.Valiokas.

Užpraėjusio šimtmečio viduryje senąją Kybartų architektūrą iki Peterburgo, Paryžiaus, Berlyno tendencijų priartino ne kas kitas, o geležinkelis. “Nord-Ekspresas” buvo vienintelė carinės Rusijos arterija su Vakarais. Ja keliaudavo kroviniai ir žmonės. Pagal to meto statistiką, per Kybartus iš Rusijos į Vakarus išveždavo ir atveždavo apie dešimtadalį visų prekių. Šiuo geležinkeliu važinėdavo pats Rusijos caras. Miestelio, kur kirsdamas valstybės sieną ilsėdavosi imperatorius ir jo šeimos nariai, architektūros užmojai tiesiog negalėjo būti menkaverčiai. Kybartų (iki 1965 m. Veržbolovo, Wirballen, Virbalio) geležinkelio stotis buvo aukščiausios kategorijos stotis, su imperatorišką didybę atitinkančiomis patalpomis. Palei stotį lygiavosi tokio geležinkelio ruožui prilygintinos tarnybos - muitinės, požeminiai ir antžeminiai sandėliai, saugyklos, depai, arklidės, bankai, turtingų valdininkų namai, mokyklos, parduotuvės. Projektuotos prancūzų, statytos vokiečių statybininkų, tvirtos, unikalios.

Viena partija - Kybartai

“Daugybė Kybartų architektūrinių vertybių sunaikinti, išlikę tik senuose atvirukuose ir nuotraukose. Po Pirmojo pasaulinio karo daug pastatų buvo atstatyti, o po ntrojo - ne. Baisus neūkiškumas. Pokariu Kybartuose prarastos mažiausiai šešios gatvės, net vaikų darželis ant buvusios gatvės pastatytas. Po Antrojo pasaulinio karo daug ką buvo galima atkurti, bet niekam tai nerūpėjo”, - apgailestavo vienas iš kybartiečių draugijos įkūrėjų Vytautas Mickevičius.

Pasaulio kybartiečių draugija buvo įkurta 2007 m. rugsėjį Kybartuose, nors organizacija neformaliai dirbo jau keletą metų. Organizacijos aktyvistų susirinkimai vykdavo ir sostinėje, Kaune. Šiuo metu draugijai priklauso 75 nariai - kybartiečiai, gyvenantys ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje.

Draugijos iniciatoriai buvo V.Mickevičius, R.Valiokas, buvusi radijo diktorė Violeta Mickevičiūtė, Mindaugas Jurkynas, Rita Glazer ir kiti. Draugijai prijaučia ir bendradarbiauja didelį autoritetą miestelyje turintis Kybartų parapijos klebonas kun. Vytautas Sakavičius. “Aš nesu čia gimęs, bet jaučiuosi kybartiečiu. Neįmanoma kurti ateities negerbiant praeities. Kunigui negali nerūpėti bendruomenės bei parapijos dvasinis ir kultūrinis gyvenimas, todėl natūraliai tenka įsijungti į bendruomenės veiklą”, - neslepia energingasis kunigas.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SLALOMAS: nemažai dalyvių bei stebėtojų sutraukė Kauno rajone automobilių slalomo varžybos, kurias karantinas iš 2020 metų tradicinių velykinio ir kalėdinio turnyrų nustūmė net į šių metų vasarą.
  • MIGRANTAI: Ignalinos rajone pasieniečiai sulaikė dar dvi neteisėtų migrantų grupes, o Švenčionių rajone – vieną (iš viso sulaikyti 58 užsieniečiai, iš kurių, pirminiais duomenimis, 54 gali būti Irako piliečiai, 4 – Šri Lankos.
  • KOPLYČIOS: Vilniaus arkikatedroje atvertos 70 metų buvusios uždarytos koplyčios, kuriose Katedros lankytojai galės melstis, apžiūrėti restauruotą Šv. Vladislovo koplyčios kupolą bei sugrąžintą XVIII a. zakristijos spintą, kuri pastaruosius 30 metų buvo eksponuota Lietuvos Taikomosios dailės muziejuje.
  • SPORTAS: Lenkijos Elbingo mieste vykusiose Pasaulio sportinių šokių federacijos (WDSF) Europos standartinių šokių taurės varžybose naujaisiais Europos taurės šeimininkais tapo pasaulio, Europos ir daugkartiniai Lietuvos standartinių šokių čempionai Evaldas ir Ieva Sodeikos.

  • NELAIMĖ: šeštadienio vėlų vakarą Plungės rajone iš sodybos tvenkinio narai ištraukė 17-mečio kūną.
  • KULTŪRA: penktadienio vakarą Giacomo Puccini operos „Vilisės“ koncertiniu atlikimu (Lietuvoje – pirmą kartą) prasidės 26-asis tarptautinis Pažaislio muzikos festivalis - vieną iš solinių vaidmenų operoje atliks šio festivalio naujasis meno vadovas, daugelyje pasaulio scenų publikos simpatijas pelnęs tenoras Edgaras Montvidas.
  • RADINYS: Indijos policija ketvirtadienį pranešė pradėjusi tyrimą, kai medinėje dėžėje, plūduriuojančioje Gangos upėje, surado gyvą ir sveiką naujagimį - dėžės vidus buvo išklotas raudonu audiniu, jame buvo paveikslėliai su indų dievų atvaizdais, taip pat horoskopas, nurodantis mergaitės gimimo datą, laiką ir vardą Ganga – tai vienos iš indų dievybių vardas, kuriuo vadinama ir upė.
  • AFRIKOJE: Botsvanoje rastas trečias didžiausias pasaulio deimantas - kiaušinio dydžio brangakmenis yra 1 098 karatų „retas ir ypatingas“, teigė „Debswana“ įmonės vadovė Lynette Armstrong.
  • PINIGAI: nuo liepos mėnesio vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai galės kreiptis į „Sodrą“ dėl vienišo asmens išmokos.

  • APKLAUSA: remiantis naujausia „Deposit Solutions“ apklausa, europiečiai koronaviruso pandemijos metu ėmė mažiau leisti pinigų ir labiau taupyti.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar ketinate švęsti Jonines?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kur slepiatės nuo tropinių karščių, užklupusių Lietuvą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+21 +28 C

+19 +26 C

 

+18 +25 C

+27 +34 C

+20 +33 C

 

+22 +26 C

0-4 m/s

0-8 m/s

 

0-4 m/s

       

Nuorodos